Balsas.lt linksmai
Auksinė taisyklė: kieno auksas, to ir taisyklė.
Nepaminėtas jubiliejus 7
2007.09.17 08:06
| Šie ir praėjusieji metai buvo itin turtingi penkiasdešimtmetinių jubiliejų buvusiai Sovietų Sąjungai ir jos oficialiąja pasekėja būti pasišovusiai Rusijai. Tarp jų – Chruščiovo destalinizacijos pradžia, vengrų sukilimas, pirmojo dirbtinio Žemės palydovo paleidimas – visi jie buvo (nebūtinai Rusijoje) paminėti. Tačiau vienas, ko gera, pačią didžiausią įtaką turėjęs (ir tebeturintis) jubiliejus taip ir nebuvo paminėtas. |
O kurios knygos apie mus? 12
2007.08.02 11:26
| Ne tik Vilniuje, bet ir kitur Lietuvoje jau galime pasimėgauti kiniškais, indiškais ir kitų tautų kulinariniais pasiekimais. Kulinarinė įvairovė yra geras dalykas, bet, manau, retas būtų patenkintas, jei užsienietiška virtuvė išstumtų cepelinus, bulvinius blynus bei šaltibarščius. Pasimėgavę egzotika daugelis mėgstame sugrįžti prie to kas įprasta. Ne tik dėl įpročio – juk, galų gale, tai tiesiog skanu. |
Paskutinis ginčas su Liūtu Mockūnu 3
2007.03.27 08:18
| Apie Liūtą Mockūną prirašyta daug gražių žodžių. Gerai, kad taip – jis jų vertas. Man prisidėti trukdo savotiška priežastis – žinau, kad Liūtas iš to pasišaipytų. Pasąmonėje girdžiu, kokiu balsu nusijuoktų. Susipažinome beveik prieš penkiasdešimt metų, tada susiklostė ironija paremtas bendravimo būdas ir jis išsilaikė per visus tuos dešimtmečius. Su ironija galima kalbėti ir apie labai rimtus dalykus – išties, kai vienas kitą gerai pažįsti, apie itin rimtus dalykus su ironija kalbėti lengviau. Tačiau ironija toks dalykas – vieni supras, kiti – ne. Netinka eksportui. Ypač netektį menančia proga. |
Rusija. Vietinės kilmės gyventojai 22
2007.02.21 14:29
| „Politinis korektiškumas“ – toli gražu nenaujas reiškinys ir išrastas ne Briuselyje. Jei bandytume atsekti chronologiją, arčiau tiesos būtų teigti, kad jis pradėtas vartoti tuoj po bolševikų pučo Rusijoje. Tačiau kiek pasiknaisioję istorijoje rastume panašių reiškinių Romos, graikų, greičiausiai ir ankstesnėse civilizacijose. Gal kas ginčys, kad kalbu ne apie tą patį reiškinį. Sutinku, esama įvairių atspalvių „politinio korektiškumo“, jo vartojimo motyvacija dar įvairesnė, tačiau esmė ta pati – viešajame diskurse siekiama išvengti neigiamą įvaizdį įgavusių žodžių ir jų vietoje vartojami kiti. Pasitaiko, kad turinys gali įgauti priešišką prasmę. G. Orwelas apie tai parašė puikią knygą. Kartą pradėjus, tarsi žemyn slenkanti lavina žodžių-sąvokų kaita vystosi nebesustabdomai, jų prasmių evoliucija tampa istorijos atspindžiu. Tai tema plačioms studijoms, kurių, beje, jau nemažai prirašyta. |
Apie Rusiją, nedrąsiai 3
2006.12.14 09:39
| Apie Rusiją pradėsiu su kvapais, kuriuos pastebėjau ne aš, o ten gyvenantieji: „Penktoji imperija“ aplink mus visur – kiekvienoje akimirkoje, kiekvienoje kovo mėnesio Rusijos oro molekulėje. Žiema traukiasi, ateina šviesos pavasaris, „Penktosios imperijos“ kvapas visur (...). Mes – valstybininkai iki kaulo smegenų. Visu savu tikėjimu, visa aistra, visomis žaizdomis, kurios liudija mūsų kovą. prieš griovikus, visa savo esybe esame už būsimąją valstybę, gimstančią „Penktąją imperiją“. „Pauostykite, gerbiamieji bendrapiliečiai. Pastebite? Kažkas pūva. Nuo šio kvapo neapsiginsite stropiai užvėrę langus savo bute ar mašinoje. Užtai, kad šitaip šiandien atsiduoda visas mūsų kraštas”. Pirmoji atkarpa – iš A. Prochanovo straipsnio, spausdinto laikraštyje „Zavtra“, (zavtra.ru), antroji – iš straipsnio „Ežednievnyj žurnal“ (ej.ru – deja, kopijuodamas autoriaus nenurašiau). Panašiai viena kitai prieštaraujančių citatų galima parinkti aibes. Šias parinkau, nes sugundė bendra „kvapų metafora“. Tebūna tai iliustracija, jog kolei kas Rusijoje dar ne visos nepriklausomos nuomonės užgniaužtos. Bendrai padėčiai apibūdinti pasitelksiu autoritetingesnį žinovą – būtent J. Kiseliovą, kuris („Akiračiai“, 2006 m., Nr. 7–8) teigė daugmaž taip: Rusijos televizijoje nėra nepriklausomų žinių, radijo stotys ir periodinė spauda dalinai nepriklausoma, o internetas (kol kas) – visiškai nepriklausomas. Ir jis žaibiškai plečiasi. Dabar jau apie 25–60 milijonų vartotojų. Rusiškos televizijos užtektinai prisižiūriu per Lietuvos kanalus, bandau paskaityti tą rusišką spaudą, kuri pas mus prieinama, kiek laikas bei kantrybė leidžia – peržvelgiu interneto portalus. Jų tikrai daug, nors yra nemažai oficialių, dalis – aiškiai diriguojamų portalų, bet Kiseliovas teisus – netrūksta nepriklausomų. Išties jų tiek daug, kad jų nuodugniau aprėpti neįmanoma. Remdamasis šia informacijos baze bandysiu (nedrąsiai) apžvelgti, kas šiuo metu jaudina rusus. Sakau „nedrąsiai“ ne užtai, kad būčiau perdėtai kuklus, o užtai, kad stengiuosi būti realistas. Rusija visgi prakeiktai didelis objektas. Ne be reikalo įsipilietinęs teiginys „Rusijos protu nesuprasi”. Apie „supratimą“ čia ir nebus kalbos – paprastai aprašysiu įspūdžius, kurie kyla vartant rusų spaudą ir peržvelgus interneto portalus. Bendras pirminis įspūdis tas, kad tai visuomenė, kurią kamuoja nepersirgtos sovietinės ligos plius gausybė pridėtinių patologijų. Tuo nieko ypatinga nepasakau – panašiai galima pasakyti ir apie Lietuvos visuomenę. Iš tokių bendrysčių – menka nauda, reikia įvardinti konkretesnes, specifines rusų patologijas. Jų yra. Pradžioje pateiktos atkarpos iliustruoja, jog kai bandoma įvertinti Rusijos valstybę – nuotaikų spektras kinta nuo euforiškos iki apokaliptinės. Apokaliptinės nuotaikos ne itin unikalios. Pavyzdžiui, tą antrąją atkarpą būtų galėjęs parašyti eilinis mūsiškis verkšlentojas (taip pat vengras ar lenkas, ar daugelis kitų). Rusiškos spaudos kontekste ji reikšminga tuo, jog iliustruoja, kad tokių ir pas juos randasi. Beje, jei matuotumėm procentais – jų ten gerokai mažiau negu pas mus, tačiau kadangi Rusija visgi didelė, jų netrūksta. O pirmoji atkarpa jau iliustruoja rusams unikalią patologiją. Kitų man pažįstamų tautų sąmonėje nieko panašaus nėra. Ji egzistuoja įvairiausiais atspalviais – nuo šiurkštaus fašistinio – „Susigrąžinkim imperiją ginklu. Sukiškim visus ne rusus į išvietes” iki įsivaizduojamai pasiaukojamo – „Mums skirta valdyti tuos (suklaidintus, papirktus) kaimynus, nes kitaip jie pražus. Tai mūsų misija“. Kiek to yra? Daug. Nebandysiu apibūdinti procentais, bet akivaizdu, kad šios nuotaikos paplitusios, ir tai toli gražu ne tik valstybiniuose forumuose. Anaiptol. Daugelis nepriklausomų forumų šitą poziciją teigia nuogiau ir agresyvesne forma. Jei remtumeis šiuo nuomonių segmentu, tai Landsbergio perspėjimai apie rusišką imperializmą ir revanšizmą tikrai neperdėti. Antras bendras įspūdis tas, kad rusams trūksta informacijos – neretai net ganėtinai paprastos, penkto skyriaus lygio. Tai irgi neunikalus reiškinys. Informac |
Top10 |
Top galerijos |
Per šalčius pastebimas itin padidėjęs avaringumas. Kaip manote, ar kelininkai deda visas pastangas kelių saugumui?
Šimtas trisdešimt ketvirtasis nugalėtojas - Total
Paros daugiausiai komentuoti |
Naujienos


















