Ar prezidentai sustiprins demokratinę politiką Lietuvoje? 38
2008.12.19 05:06
| Ar Lietuvai reikia prezidento? Anaiptol ne retorinis klausimas. Ko mums šiandien iš tikrųjų reikia – demokratinės kontrolės ir politinio pliuralizmo, ar mums nematomų profesionalių manevrų? |
Policinės valstybės link? Mažojo putinizmo grimasos Lietuvoje 84
2008.12.05 13:02
| Pirmą kartą po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvoje visiškai rimtai dvelktelėjo policine valstybe ir LTSR restauracija. |
Sąvokų infliacija ir diskusijų kriminalizacija 135
2008.11.07 05:04
| Galima teisti ir net pasodinti už grotų žmogų, neigiantį praeityje įvykusią tautos ir šalies tragediją, bet tai netrukdo po to demonstruoti paniekos ir visiškos nejautros tos tautos ir šalies dabarčiai. |
Tiesos politika 28
2008.10.03 05:00
| Nejaugi vienintelė politikos forma yra organizuotas melas, tikrųjų veikimo motyvų slėpimas ir jėgos bei interesų prioritetai?Didieji rusų disidentai tuo niekada netikėjo. Kuri gi pusė čia naiviai klysta? |
Nesaugumo visuomenė 41
2008.09.22 05:00
| Kokios yra didžiausios grėsmės Lietuvai? Vien tik Rusija ir jos senoji-naujoji šovinistinė bei imperialistinė geopolitinė doktrina? Ar mūsų nesaugumo visuomenė? |
Dviejų genocidų teorijos įkaitai 73
2008.09.05 05:00
| Teisinis buvusių geto kalinių ir sovietinių partizanų persekiojimas Lietuvoje – ar tai paprasčiausia provokacija? Ar tiesiog dalies mūsų teisininkų mąstymo trombai bei negalėjimas kitaip interpretuoti tikrovės, o tik per dviejų genocidų, kančių simetrijos, žydų nelojalumo Lietuvai arba įslaptinto dvigubo lojalumo prietarus? |
1968-ieji Prahoje ir Paryžiuje: dvi Europos 20
2008.08.22 05:00
| 2008-aisiais kareivišku batu mindomas žmogaus veidas tikrai ne tam, kad būtų įtvirtinta kokia nauja ar sena ideologija, o tik tam, kad jis įsisąmonintų, kieno rankose galia. |
Kaip jėga virsta tiesa 19
2008.08.01 11:00
| Didžioji literatūra, klasika ir išmintis niekada nepripažins, kad jėga – tai tiesa, kad istorija yra ir turi būti į praeitį nukreipta politika, ir kad teisūs yra nugalėtojai. |
Jėga ir galia, arba Keršto logikos 13
2008.07.18 05:00
| Priešiškumas pasauliui dažniausiai gimsta iš mūsų negalėjimo susivokti savyje. |
Kontroversiško rašymo pavojai, arba Dar kartą apie Darių Kuolį 44
2008.07.15 12:22
| Dariaus Kuolio atleidimą iš LRT laikau didele ir ilgalaikių padarinių Lietuvai turėsiančia politine klaida. |
Ne gyvenimo metai, o pats gyvenimas 70
2008.07.04 05:01
| 10 britų mėgstamų aforizmų, į pasaulį paleistų populiarių žmonių – šių aforizmų reitingą TV kanalas Sky News paskelbė prieš metus. Šiuo rašinių ciklu mėginu juos interpretuoti. |
Sėkmė, nesėkmė ir tvirtybė tęsti 27
2008.06.20 05:00
| 10 britų mėgstamų aforizmų, į pasaulį paleistų populiarių žmonių – šių aforizmų reitingą TV kanalas Sky News paskelbė prieš metus. Šiuo rašinių ciklu mėginu juos interpretuoti. |
Sovietinė kultūra ir sovietinės modernizacijos krachas 26
2008.06.13 05:05
| Sovietinė kultūra žymėjo darbininkų valstybės ambiciją sukurti naują žmogų ir Vakarams alternatyvią civilizaciją – ši pastanga žlugo, bet paliko daugybę neatsakytų klausimų. |
Intelektualų eros pabaiga Lietuvoje 38
2008.06.06 04:01
| Mūsų akyse nyksta idėjų ir viešųjų reikalų sferas sujungiantys žmonės, kurie daugiau nei šimtą metų Europoje buvo vadinami intelektualais. |
Neklausk, kam skambina varpai 39
2008.05.30 05:00
| Vytauto V. Landsbergio naujas vaidybinis filmas „Kai aš buvau partizanas“ atveria slogią tikrovę – kaip praeitis deformuoja dabarties žmones ir jų santykius. |
Kada susiformuos demokratinis Lietuvos elitas? 43
2008.05.23 05:00
| Iki šiol nenutyla kalbos apie trapią ir pažeidžiamą mūsų demokratijos būklę, bet sunku įsivaizduoti brandžią demokratinę politiką be demokratinio šalies elito. |
Komercializmas ar užmaskuotas žiaurumo ir jėgos kultas? 21
2008.05.16 04:44
| Negatyvios informacijos, brutalių vaizdų ir smurto kiekis Lietuvos žiniasklaidoje jau verčia kelti klausimą, ar šito priežastys slypi kraštutiniame komercializme, ar užmaskuotame jėgos kulte? |
Abortai, fanatizmas ir karas prieš viešuosius intelektualus 71
2008.05.09 05:00
| Prieš viešuosius intelektualus ir komentatorius Lietuvoje šiuo metu imtasi bene bjauriausio ginklo – užsakomųjų rašeivų išpuolių. |
Laikotarpio sukurtieji ir laikotarpį kuriantieji 16
2008.05.02 05:02
| Vieni menininkai tobulai leidžiasi formuojami savojo laikotarpio, o kiti patys aktyviai jį formuoja –tai dvi svarbios socialaus talento pusės. |
Teisė į neapykantą 54
2008.04.25 05:01
| Jei mano nuomonės ar raiškos egzistavimas reikalauja kito pašalinimo ar apribojimo, aš jau esu nusikaltimo kelyje. |
Užnuodyta viešoji erdvė 96
2008.04.18 05:00
| Prieš komentatorius ir viešuosius intelektualus šiandien Lietuvoje griebiamasi visų kovos metodų, įskaitant anonimiškai skleidžiamą melą, šmeižtą, insinuacijas ir įžeidinėjimą. |
Politinio infantilizmo ir provincializmo nelaisvėje 45
2008.04.11 07:22
| Reformos ir apskritai pažanga Lietuvoje tapo politinio infantilizmo ir provincializmo įkaitais – juodai balta socialinė optika veda prie to, kad isteriškai atakuojami ir nurašomi visi, kurie neskuba teatrališkai kartoti svetimų frazių arba patogių tiesų. |
Kam naudinga Valdo Adamkaus diskreditacija? 104
2008.04.04 05:00
| Viską padarę, kad būtų diskredituotas Prezidentas Valdas Adamkus, mes ne tik sunaikinsime pačią Prezidento instituciją, bet ir liksime dar didesnio cinizmo ir netikėjimo niekuo liūne. |
Ar Lietuvoje egzistuoja žodžio ir minties laisvė? 55
2008.03.28 05:00
| Lietuvoje iki šiol netoleruojama kritika ir kitokia pozicija – ypač, jei tai iš tikrųjų pozicija, o ne kaprizingas priminimas apie savo personos ir grupės svarbą. |
Argi tai svarbu? 60
2008.03.21 06:42
| Po kovo 11 d. neonacių eisenos, į kurią nereagavo save pažangiomis vadinančios Lietuvos jėgos, paaiškėjo, kad nesvarbus yra bendrapiliečių rusų ir žydų orumas. |
Naujieji viduramžiai 32
2008.03.15 06:54
| Naujieji viduramžiai anaiptol nėra fantazija, mes juose jau gyvename. |
Viešosios erdvės praradimas 33
2008.03.07 06:48
| Mūsų akyse vyksta pokyčiai, galintys turėti lemtingos reikšmės Lietuvos ateičiai: prarandama viešoji erdvė. Ji tiesiog privatizuojama. Lygiai kaip privatizuojama ir visa Lietuvos valstybė, ką tik tapusi didžiulio masto verslo plano (jei tik ne amžiaus aferos) įgyvendinimo instrumentu ir savo realiomis funkcijomis baigianti degraduoti iki didžiausios stambiojo kapitalo apsaugos firmos statuso. Vienas iš nerimą keliančių mūsų laikotarpio bruožų yra silpnų valstybių degradacija. Galima sakyti, net jų išnykimas, išliekant tik ritualinei ir simbolinei jų pusei, bet dingstant tam, kas šimtmečius valstybę darė valstybe – visų pirma teisingumo vykdymui ir viešosios erdvės formavimui. |
Politinės valios miražas 28
2008.03.01 07:07
| Vadinamoji politinės valios stoka yra paprasčiausias eufemizmas, už kurio slypi idėjinis bankrotas ir moralinis vakuumas. Kai nėra vizijos ir veikimo krypties bei prasmės pojūčio, tada prabylama apie radikalių permainų pavojus visuomenei, jos stabilumui bei solidarumui, o galiausiai nurodoma ir į politinės valios stoką. Neretai mūsų politikų lūpose pasigirsta frazės apie politinės valios stoką, kuria esą galima paaiškinti visas mūsų gyvenimo negeroves – permanentinę aukštojo mokslo sistemos reformą, teatro būklę ir negebėjimą įvykdyti jo reformos, sykiu ir protu nesuvokiamą taikstymąsi su amoralia politika, kurios pagrindiniai veikėjai ne tik netampa moraliniais bankrotais, bet, priešingai, vis iš naujo atgyja it Feniksas iš pelenų ir dar taikosi laimėti rinkimus. |
Apgailestauju, kad esu 51
2008.02.22 08:27
| Neapykanta moderniajam pasauliui ir visai kitaip mąstančiai bei jaučiančiai žmonijai Vakaruose gali būti pripažinta esant ne socialine patologija, o sudėtine kitos bendruomenės kultūrinės specifikos dalimi. Apie tai savo straipsnyje "Balsas.lt" portale kalba Leonidas Donskis. |
Tegyvuoja lemtingoji mažuma! 62
2008.02.15 07:06
| Atėjo laikas mums mesti visas savo jėgas į ateities lemtingosios mažumos suformavimą. |
Naujojo geležies amžiaus nejautra 7
2008.02.11 07:10
| Būtų naivu įsivaizduoti mūsų laikotarpį kaip unikalų pasaulio istorijoje. Pereinamųjų epochų, kada griuvo idealai, žlugo vertybės, nuvertėjo žmonių santykiai ir žodžiai, iro bendruomenės ir gyvenimo būdai, vien moderniojoje Europos istorijoje pakako su kaupu. |
Ar įvyks lūžis Lietuvos politikoje? 26
2008.02.04 08:49
| Charles’is Fourier (Šarlis Furjė) kartą šmaikščiai pastebėjo, kad lygiai kaip logikoje dvigubas neigimas sukuria teigimą, taip santuokinėje moralėje dvi prostitucijos sukuria vieną dorybę. |
Demagogas 60
2008.01.28 16:55
| Demagogas antikinėje Graikijoje buvo apibrėžiamas kaip minios vedlys. Skirtingai nuo viskuo abejojančio ir sąžiningoje diskusijoje tiesos ieškančio filosofo, demagogas buvo nusitaikęs tik į rezultatą, kurio esmė buvo visada ta pati – priversti minią patikėti savo tiesa, nors jei ir pats demagogas dažniausiai ja netikėdavo nė per nago juodymą. |
Ar kritika griauna Lietuvos valstybę? 53
2008.01.21 06:33
| Pastaruoju metu padaugėjo priekaištų politikos komentatoriams ir žurnalistams už jų esą destruktyvią, pasitikėjimą politikais ir net Lietuvos valstybę griaunančią kritiką. Tai šaukte šaukiasi pasvarstymų apie tai, kokia kritika paprastai išsakoma Lietuvoje ir ar visais atvejais ji tokia jau destruktyvi ir žalinga. Pamazgos – ne kritika |
Kam mes subrendome? 32
2008.01.14 07:09
| Kasdienė išmintis byloja, kad negali kitam žmogui primesti to, ko jis nenori ir kas jam svetima. Andrejaus Tarkovskio filme „Nostalgija“ pagrindinis filmo veikėjas, Italijoje gyvenantis ir savo tėvynės skaudžiai besiilgintis rusų menininkas, mažai italei mergaitei rusiškai (nes net ir neblogai išmokta italų kalba jis nepajėgtų savo mažajai pašnekovei perteikti pasakojimo tragikomizmo) pasakoja juokingą istoriją. |
Visų karas prieš visus? 25
2008.01.07 07:18
| Klausimas, ar Lietuvoje nevyksta visų karas prieš visus, anaiptol nėra retorinis. Mūsų politinio ir viso viešojo gyvenimo atmosfera yra stipriai įelektrinta, o neretai ir isteriška. Tokioje atmosferoje lengvai susipyksta ir bendravimą vienas su kitu nutraukia ne tik kolegos, bet neretai ir ilgamečiai bičiuliai bei buvę bendražygiai. |
Istorija tapusi gamta: Bergmano ir Tarkovskio Gotlandas 37
2007.12.31 10:58
| Vienoje iš pačių mylimiausių mano vietų pasaulyje, Gotlando saloje, du kino genijai suteikė gamtai kitokią būties formą. Jie pavertė ją kultūros istorijos ir savo biografijos dalimi. Gamtos fragmentas tapo žmonijos kultūrinės ir estetinės atminties dalimi. |
Kaip nugalėti dvasios liumpenproletariatą? 87
2007.12.24 09:24
| Prisipažinsiu, nors dainininkės Jurgos Šeduikytės išdidus ir orus gestas, į vietą pastatęs dvasios liumpeną, mane sužavėjo, bet pernelyg nenustebino. Būtent iš autentiškos ir savimi drįstančios būti Jurgos, kuriai svetimas muzikinis ir politinis kičas, šito ir galima buvo tikėtis. |
Pakoreguotas Orwellas ir rusų tautos žygdarbis 33
2007.12.17 08:29
| George’o Orwello satyroje „Gyvulių ūkis“ po revoliucijos fermoje ir žmonių išvarymo ją valdyti pradeda gyvuliai. Kaip pamename, didžiausią įtaką įgyja klasiniu ir ideologiniu požiūriu už kitus gyvulius gerokai sąmoningesnės ir aktyvesnės kiaulės Napoleonas ir Snieguolis, kurių įsakymus vykdo tvarką palaikantys šunys. Visi kiti gyvuliai pasiaukojimai dirba fermos ateities ir gyvulių išsivadavimo ideologijos labui. |
Pasirinkimas tarp tėvynės ir sąžinės 43
2007.12.10 07:12
| Apie rusų inteligentą kartais sakoma, kad jis turėjo tik vieną pasirinkimą: arba išduoti savo sąžinę, arba tėvynę. Tai visų pirma rusų inteligentijos moralinė dilema, bet turbūt nesuklysiu pasakęs, kad braižant intelektualinį ir moralinį Europos žemėlapį, į Rytų Europos zoną patektų šalys, kuriose iki šiol tenka rinktis arba sąžinę, arba tėvynę. |
Pavojingai artėjanti ir tolstanti Rusija 51
2007.12.03 07:42
| Ar pavojinga mums Vladimiro Putino Rusija? Tiesą sakant, ne daugiau nei mes patys sau. Nuo akyse vis labiau agresyvėjančios ir į atvirą šovinizmą besiritančios Rusijos karinės grėsmės Lietuvą saugo narystė NATO. |
Reformatoriai ir restauratoriai 13
2007.11.26 07:16
| Kas yra reforma? Neatpažįstamas kokios nors sistemos ar praktikos pakeitimas? Egzistuojančio kompetencijų ir ryšių tinklo suardymas? Kultūros tradicijoje įsišaknijusių institucijų pakeitimas kitomis? Veikiausiai ne. Reforma yra egzistuojančios institucijos ar sistemos racionalizacija. Jau pats reformos poreikis byloja, kad kažkas neatitinka pakitusio gyvenimo ir visuomenės lūkesčių bei poreikių. |
Akcentas ir kultūrinė tapatybė 18
2007.11.19 08:53
| Su stipriu akcentu kalbantis žmogus skirtingose kultūrose vertinamas labai nevienodai. Tarkim, netaisyklingos ir nors kiek sunkesnio akcento paženklintos kalbos itin nemėgsta švedai ir prancūzai. Bet jei anglų kalbą masiškai ir labai gerai mokantiems švedams (iš neanglakalbių šalių šiuo požiūriu jie nusileidžia nebent olandams) pereiti į anglų kalbą yra visiškai paprastas kalbos aktas, tai vargano kalbėjimo prancūziškai neištvėrę prancūzai, herojiškai pereinantys į anglų kalbą, atlieka demonstratyvų politinį gestą. |
Nežiūrintieji į akis 28
2007.11.12 07:01
| Ne kartą esu mėginęs pats sau atsakyti į klausimą, kuo skiriasi mano susipažinimas su žmonėmis Lietuvoje nuo analogiško ritualo Vakarų šalyse (arba su vakariečiais Lietuvoje). Be abejo, nedidelėje šalyje, kurios viešoje erdvėje turbūt neegzistuoja tikras vienas kito nepažinojimas, susipažinimas veikiau yra ritualas, kurio esmė yra virtualios pažinties pavertimas realiu susitikimu ir bendravimu. |
Provincialėjanti Lietuva 44
2007.11.05 11:39
| Pastaruoju metu vis sunkiau atsikratyti įspūdžio, kad ES narė Lietuva tiesiog akyse provincialėja. Ne todėl, kad mums trūktų kūrybingumo ir ambicijų – nedaug pasaulyje yra panašaus dydžio šalių, kurios prilygtų Lietuvai dailės, akademinės muzikos, teatro, džiazo sferose. Problema slypi kitur. Provincijos efektą sukuria ne talentingų žmonių skaičius ar sukurtų kūrinių kiekis, o poreikiai ir prioritetai. |
Panašiųjų poreikio metas 9
2007.10.29 09:05
| Zygmuntas Baumanas yra rašęs apie vieną iš moderniojo žmogaus iliuzijų, kad mums saugu ir gera gali būti tik su panašiais į mus – panašiųjų bendruomenėje. Žinoma, tas panašumas daugeliu atveju yra viso labo tik maloni saviapgaulė – net ir vienas kitą it papūgos mechaniškai mėgdžiojantys ir svetimas frazes kartojantys žmonės yra skirtingi savo temperamentu, kūno kalba, psichine patirtimi, reakcijomis į aplinką ir panašiai. |
Laimei, Landsbergis 82
2007.10.22 09:09
| Kaip išvengti panegirikos arba paskvilio žanro rašant apie Vytautą Landsbergį? Juk šios dvi rašymo apie jį taktikos-sesės lydi Landsbergį jau aštuoniolika metų. Turbūt vienintelis būdas išvengti šių rašymą ir kalbėjimą deformuojančių kraštutinumų yra mažiau minėti Landsbergio oponentus, sovietinės Lietuvos šeimininkus ir „modernizuotojus“, besąlygiška meilė kuriems ilgai skatino daugelio aklą neapykantą Landsbergiui ir kitiems „kolūkių griovėjams“ bei sovietinio rojaus ardytojams. |
Drąsos ir orumo pedagogika 16
2007.10.15 09:32
| Turbūt nereikia brautis pro atvirus vartus įnirtingai įtikinėjant malonius skaitytojus, kad drąsa ir orumas yra išugdomi, o ne paveldimi dalykai. |
Ar išgydomas fanatizmas? 14
2007.10.08 15:43
| Apie fanatizmą ir jo išgydymo galimybes dar kartą susimąsčiau ką tik pasibaigusioje 2007 metų Geteborgo knygų mugėje, nuėjęs į dvi diskusijas su įžymiu (ir, deja, į lietuvių kalbą dar neišverstu) Izraelio rašytoju Amosu Ozu. |
Dvi Europos: postimperializmas ir mažosios tautos 15
2007.10.01 07:49
| Kas gi yra tas postimperializmas? Taip būtų galima pavadinti keistoką politikos ir tarptautinių santykių būklę, kada buvusios imperijos išsižada savo kolonijinės praeities, bet išlaiko didelę įtaką tarp buvusių savo satelitų, kurie politinio korektiškumo ir gero tono sumetimais vadinami draugiškomis šalimis ir tradiciniais sąjungininkais. Be to, postimperializmas neįsivaizduojamas be paternalistinio ir globėjiško požiūrio į mažesnes arba ekonomiškai ir politiškai silpnesnes šalis. |
Liūdesys dėl epochos ir užmirštos išminties klodai 12
2007.09.24 08:07
| Dėstydamas savo mėgstamą kursą „Politika ir literatūra“ dažnai studentų paklausiu, kokius jausmus ir asociacijas jiems kelia 66-asis Williamo Shakespeare’o sonetas. Vienas iš labai inteligentiškų ir mano studentų JAV man atsakė, jog tai laiką pranokstantis kreipimasis į savo epochą. |
Individualizmo baimė ir naujosios kolektyvizmo grimasos 19
2007.09.17 08:10
| Po Lietuva sklando šmėkla – individualizmo šmėkla. Kai pamėgini suprasti, kas už ką atsako ir kieno sprendimai sugadino arba sukompromitavo vieną ar kitą politinį veiksmą ar projektą, nieko nesužinai. Tau tik leidžiama daryti prielaidą, kad čia esama kažkokio grupinio intereso ir organizuoto veikimo. |
Akademinė konkurencija gudrių žmonių laikotarpiu 15
2007.09.10 07:45
| 1995 m. lankydamasis Ohajo universitete (Ohio University) pas bičiulį Algį Mickūną, filosofijos profesorių ir žymų fenomenologą, po savo viešos paskaitos buvau supažindintas su kolega, kuris kaip tik rengėsi pradėti savo paskaitą kandidatuodamas į akademinę poziciją Ohajo universitete. |
Akademinio klajūno užrašai. 6 dalis: Klajojantys ir nepriklausomi tyrinėtojai 6
2007.09.03 06:01
| Globalieji, svajojantys apie lokalumą |
Akademinio klajūno užrašai. 5 dalis: Didžioji Britanija 7
2007.08.27 07:53
| Baltijos studijų centras Vakarų Jorkšyre |
Kuri Lietuva europietiškesnė? 11
2007.07.16 07:15
| Pastaruoju metu mūsų spaudoje ir viešojoje mintyje nesunku pajusti vis labiau įsigalinčią tendenciją nuvertinti ikikarinę Lietuvą kaip esą defektyvią, atsilikusią, nedemokratišką ir visai kitaip netobulą, lyginant su dabartinės Lietuvos pasiekimais. |
Naujojo antisemitizmo grimasos 68
2007.07.09 07:50
| Prieš dvi savaites didžiausia Jungtinės Karalystės universitetų ir aukštojo mokslo institucijų sąjunga UCU (the University and College Union – universitetų ir kolegijų sąjunga) balsavo už Izraelio akademinių institucijų boikotą. Sąjungai pritrūko balsų siekti visiško boikoto, bet ji savo atšakoms išsiuntinėjo palestiniečių organizacijų raginimus boikotuoti Izraelį, siekdama gauti daugiau informacijos ir sukelti diskusijas. |
Universitetų reitingai ir siekiamos realybės konstravimas 20
2007.07.02 01:37
| Savaitraštis „Veidas“ (Nr. 25) paskelbė savo ir Demokratinės politikos instituto atlikto Lietuvos universitetų reitingavimo rezultatus. Net rimtai neįsigilinus į reitingavimo metodiką bei kriterijus darosi aišku, kad nevertėjo vargti – ir be reitingavimo aišku, kad jo rezultatai neabejotinai patenkina ir šios procedūros užsakovus, ir jos atlikėjus. |
Orumo kaina, arba Ką reiškia būti europiečiu? 13
2007.06.26 08:52
| „Mums Europa baigiasi ten, kur prasidedate jūs.“ Tai nemaloni ir net, sakyčiau, iki bukumo atgrasi frazė, už kurios slypi ilga iškreipto ir fantasmagoriško Rytų Europos vaizdavimo Vakarų Europoje tradicija bei istorija. |
Ar lengva būti emigrantu? 10
2007.06.11 08:27
| Visi turbūt pamena Danielio Defoe „Robinzono Kruzo nuotykius“, kuriuose vaizduojama ne tik tėvynę, bet ir visuomenę bei socialinį ir civilizuotą gyvenimą praradusio žmogaus situacija. Savo dienoraštyje išsigelbėjęs ir vienintelis iš visos laivo įgulos likęs gyvas Robinzonas rašo pro et contra principu – už ir prieš situaciją, į kurią jį bloškė likimas. |
Alternatyva pernelyg suaugusiam mūsų pasauliui 8
2007.06.04 07:45
| Per pastaruosius keletą metų internetiniuose portaluose pasirodė ne vienas įdomus autorius. Vieni jų tapo įsidėmėtinais autoriais dėl savo svarstomos problematikos, kiti įsirėžė į atmintį veikiau savo kalbos ir stiliaus dėka. Išsiplėtus rašančiųjų ratui, autoriams svarbiausia darosi išlaikyti savo balsą, intonaciją ir tiesiog savastį. |
Politinės ortodoksijos paradoksai 7
2007.05.28 07:37
| Milanas Kundera savo puikioje esė „Vidurio Europos tragedija“ rašė apie kairiųjų ir dešiniųjų manichėizmą, kuris, tariant Kunderos žodžiais, „tiek pat kvailas, kiek ir neįveikiamas“ ir giliai įsitvirtinęs Vakarų Europoje. Ar tikrai tarp dešinės ir kairės veriasi tokios prarajos, kaip kai kada šitą įsivaizduoja politikai (bet gerokai dažniau – dešinieji arba kairieji intelektualai)? |
Akademinė sfera ir jos reforma: fikcijų pasaulyje 17
2007.05.21 06:31
| Mokslininkai nepalieka Lietuvos |
Skilinėjanti politinė realybė: kalbos ir veiksmo skyrybos 24
2007.04.23 07:58
| Nutrinta riba tarp humoro ir rimtumo |
Politinės ir kultūrinės mažaraštystės mašina 42
2007.04.02 07:00
| Ar Lietuvai reikalingi išsilavinę žmonės? |
Kita Rusija: Andrejus Piontkovskis 14
2007.02.19 08:19
| Naujausia rusų politologo ir publicisto Andrejaus Piontkovskio knyga „Nemylima šalis“ daug ką pasako apie paties autoriaus itin nemėgstamą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, dar daugiau – apie šioje šalyje susiklosčiusią politinę situaciją bei atmosferą, bet bene daugiausia ji pasako apie patį Andrejų Andrejevičių ir jo tipo nepriklausomus politikos komentatorius bei dabartinio Rusijos režimo kritikus. |
Kultūros kodai ir politika 4
2007.01.22 10:00
| Ar kultūros atvėrimas yra antraeilis dalykas politikoje? |
Kaip susigrąžinti gyvenimo vertės ir prasmės pojūčius visko nuvertėjimo ir beprasmybės laikmečiu? 22
2007.01.09 08:45
| Skubėjimo ir infliacijos metas |
Kokia yra žmogaus gyvybės vertė? 34
2006.12.11 08:42
| Kiek žmonių reikia nužudyti žmogaus gyvybės ir orumo negerbiančiai šaliai, kad šiuos dalykus tarsi gerbiančios šalys atsikvošėtų ir nustotų ją laikyti savo drauge? Rusija tapo lakmuso popierėliu, leidusiu atverti visą Vakarų žiniasklaidos naivumo ir infantilumo mastą, o sykiu ir Vakarų Europos politikos atotrūkį nuo tų idealų, su kuriais bent jau iki šiol buvo galima tapatinti Vakarų pasaulį. |
Žmogaus orumo vertė 1
2006.12.03 10:47
| Iki šiol mėginame nusakyti savo būklę lygindami Lietuvą su Vakarų Europos šalimis ir JAV – kuo mes skiriamės politikos ir viešojo gyvenimo brandos bei lygio požiūriais. Jei palyginame save su Rusija ar Baltarusija, su neslepiamu pasitenkinimu konstatuojame, kad vakarietiško gyvenimo formų ir demokratijos Lietuvoje tikrai gerokai daugiau nei ten. Kad ir kaip būtų, vis dėlto egzistuoja kažkas, dėl ko mes priversti pripažinti nemalonų, bet akis vis dar badantį faktą, kad esame gerokai arčiau Rusijos nei Vakarų. Tas kažkas yra žmogaus teisės ir viešasis gyvenimas – ne tiek demokratinių procedūrų ar įstatymų požiūriu, kiek giluminio demokratijos veikimo ir viešojo gyvenimo kokybės prasme. Pastarieji keleri metai apnuogino mūsų demokratijos silpnumą ir paviršutiniškumą. Taip, Lietuvoje neabejotinai egzistuoja demokratinis valdymas. Valdžios perdavimo mechanizmas veikia gerai – jis nesutriko net tais atvejais, kai rinkimų rezultatai šokiravo šalies politinį ir kultūrinį elitą. Procedūrinės demokratijos prigijimas Lietuvoje nesukeltų abejonių jokiems demokratinių institucijų veikimo analitikams. Bet tai ir viskas, kas mus sieja su demokratija. Iki šiol kartojame tezę, kad demokratija neveikia be kai kurių veiksnių, nemaža dalis kurių slypi net ne politinėje santvarkoje ar įstatymuose, o praktikose (pavyzdžiui, kiek laikomasi įstatymų ir ar jie apskritai ką nors reiškia visuomenės gyvenime), pilietinės visuomenės veikimo formose bei kultūroje. Kaip gi atrodo tie kiti demokratijos komponentai Lietuvoje? Prastai. Iki šiol realiai neegzistuojanti savivalda, perdėm centralizuotas valdymas, visagalė biurokratų kasta, prieš kurią bejėgiai jaučiasi šalies piliečiai ar savosios srities profesionalai. Sąrašą galima tęsti – silpna visuomenė su tik užsimezgusiais pilietinio sektoriaus daigais, kurių nepalaiko ir rimtai netraktuoja politikai. Ne pilietį ar juolab mažąjį žmogų, o galios sferą perversiškai ginanti ir jai atvirai atstovaujanti žiniasklaida, kuri viešosios moralės ir pagarbos žmogui požiūriu yra deformuota nė kiek ne mažiau nei mūsų politika bei politinė sąmonė. Nieko gero apie Lietuvą nesako moterų ir vaikų teisių situacija. Nepaisant didžiulio šuolio ekonomikoje, valstybinių institucijų plėtroje bei tarptautinių santykių sferoje, Lietuva vienu požiūriu iš esmės nenutolo nuo buvusios Sovietų Sąjungos ir jos įpėdinės Rusijos. Tai žmogaus orumo vertė, kuri pas mus yra katastrofiškai kritusi (arba niekada taip ir nepakilusi). Piliečio orumas Lietuvoje apskritai yra frazė be turinio, kurios tiesiog nesuprastų didžioji politikų ir žurnalistų dalis. Pakanka prisiminti, kaip po savo mirties spaudoje buvo aprašytas religijotyrininkas ir rašytojas Gintaras Beresnevičius arba kokios nuotraukos atsidūrė spaudoje po profesoriaus Vytauto Kubiliaus žūties, kad suprastum, jog tai yra šalis, kurioje nesinori mirti, idant iš tavęs nebūtų išsityčiota tada, kai tu pats nebegalėsi apginti savo orumo. Nepagarba žmogui ir chamiški santykiai iki šiol yra persmelkę ne vieną Lietuvos aukštąją mokyklą, tuo atimdami alternatyvos viltį bei galimybę iš institucijos, kuri pagal apibrėžimą turėtų kiek nors humanizuoti net brutaliausios visuomenės santykius. Tonas, kuriuo su žmonėmis ir apie žmones kalbama per mūsų televiziją, yra nesuvokiamas nors kiek kultivuoto proto ir manierų asmeniui. Kitaip tariant, žmogus buvo niekas Sovietų Sąjungoje. Deja, niekas jis ir liko ten, kur vis dar tikima, kad tvarka ar valdžia yra svarbesnė už pilietį ir visuomenę. Žinoma, mes anaiptol nesame kažkokia ideokratija, kurioje individas degraduojamas iki doktrinos instrumento, bet valstybės ir visuomenės susvetimėjimas viena kitos atžvilgiu Lietuvoje jau pasiekė pavojingą ribą, po kurios belieka nebent visiškas atsisakymas dalyvauti šios šalies socialinėje ir politinėje tikrovėje. Tai būtų šalies krachas. Deja, prie nepagarbos žmogaus orumui, kuris sklinda iš mūsų pačių valstybės institucijų, prisideda dar ir papildomi veiksniai. Vienas iš jų yra tiesiog šokiruojanti nepagarba Lietuvos piliečiams, kurią jau seniai demonstruoja |
Top10 |
Top galerijos |
Per šalčius pastebimas itin padidėjęs avaringumas. Kaip manote, ar kelininkai deda visas pastangas kelių saugumui?
Paros daugiausiai komentuoti |
Naujienos


















