Klanas veikia toliau, klanas veikia toliau... Kiek tą galit kartot, veikim, priešinkimės. Šį rugsėjį visi palaikykim studentus mitinge.

mokslas-tautos duobkasys.Visi pasirašę dėl įvedimo mokėti už mokslą yra suinteresuoti kad neliktų tautos.Labai teisingas A.Basko komentaras.Pinigų yra bet noro teisingai spręsti problemą- nėra.Tolimesni įvykiai bus- pritukusių prichvatizatorių universitetų turto užgrobimas.Nei vienas tautos nacionalinio turto užgrobėjas nenubaustas.Klanas veikia toliau.

gerai, kad laiku baigiau mokslus.


Man negaila kaimeciu vaiku, kurie neisgales moketi uz mokslus. Jei talentu netryksta ir motyvacijos nera, tai tegul augina burokus arba eina i profkes.

Man nepatinka, kad sulys turtingu teveliu suneliai. Slykstu destyti bukiaprociams ir norintiems tik diplomo.

Tikiuosi, kad destytoju algos isaugs bent dvygubai.

Tikiuosi, kad visi tikrai gabus jaunuoliai tures teise i nemokoma moksla ir stipendija (kuri turi buti tokia kaip ir doktorantu - mziausiai 700-800 Lt.)

kadangi patirtis rodo, kad gabiu ir tokiu salygu vertu studentu vos keli procentai, tai svetimo sistemai tai neturetu buti didele nasta.

pasiulymu niekas neklause, nors buvo pateikta labai ivairiu: tobulinti aukstojo mokslo valdyma, stabilizuoti nemokamu vietu skaiciu, gal net pamazinti, neleisti jam augti, individualizuoti mokyma, skatinti studentu savarankisko mokymosi igudzius, tobulinti atsiskaitymo sistema, pagrindini demesi skirti kurybinio, lankstaus, labilaus mastymo igudziu ugdymui ir t.t Buvo priimtas beprasmiskas politine valia paremtas sprendimas, paskelbus visus tuos, kurie driso priestarauti stabdanciais pazanga retrogradais. Be to, propogandiskai buvo skleidziamas melas: juk destytoju atlyginimu kelimas vyksta is vieno finansinio fondo, o studentu imokos - bus centralizuojamos ir nuplauks kitoms reikmems.
Apmokesdinimas ir reforma, nors ir susije, bet vis delto skirtingi dalykai. Ta puikiai suvokai ir blaiviai mastantys verslo pasaulio zmones. zr. straipsni "Bilietais i laime universitetai neprekiauja" www.bernardinai.lt

niekas intelektualu neklause, nors ju buvo pateikta ivairiu:.tobulinti aukstojo mokslo valdyma, stabilizuoti nemokamu studentu vietu augima, neleisti jam augti, gal kiek sumazinti, individualizuoti mokyma, skatinti savarankisku studentu studiju igudzius, gerinti atsiskaitymo sistema, priristi destytoju atlyginimus prie ju mokslinio darbo kokybes ir studentu vertinimo ir t.t.
Nutarimas buvo priimtas apeinant ka nors apie aukstaji moksla ismanancius zmones, remiamasi politine valia.
Ministres pareiskimai baugina, kelia itarima, kad reforma vykdo zmones, neismanantys vidiniu aukstojo mokslo funkcionavimo principu. Ministres pareiskimas, kad dabar, mokedami, studentai gales pareikalauti is destytoju kitos kokybes stebina: juk destytoju atlyginimai mokami is vienos finansines programos, o studentu busimos imokos bus centralizuojamos ir nuplauks visai kitoms reikmems. Tai mitas, apgaunantis ir patiklius studentus ir destytojus. Blaiviai mastantys verslo pasaulio zmones taip pat suvokia, kad jokia reforma nevyksta. Siulau pasiskaityti "Bilietais i laime universitetai neprekiauja" www.Bernardinai.lt

Kritikuoti lengva, bet pasiulymu nesigirdi - tuo vien tik negatyva regintys Lietuvos intelektualai skiriasi nuo Vakru pasaulio didziuju protu. Kritikuoja, bet patys nieko pasiulyti negali. Susiimkite, salies intelektualai, ar bent jau tokius vaidinantys

alfa.lt galite užduoti klausimus žakaitienei iki trečiadienio 16 valandos. Raginu tai padaryti.

VALSTYBINĖS ŠVIETIMO STRATEGIJOS 2003–2012 METŲ NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS (LRV 2005 m. sausio 24 d. Nr. 82) rodikliai ir siekiai:
Bent vidurinį išsilavinimą įgijusių 22 metų asmenų dalis: 85-90%. (Faktas 2003m. 80%)
Aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų asmenų dalis: 50-60% (Faktas 2003m. 25%)
Iš to seka, kad būtina į AM priimti apie 75-85% baigiančiųjų vidurinę (nes dalis nubyra).
Priimama apie tiek, t.y., 35-40 tūkst. iš 50 tūkst. baigiančių vidurinę:
Į universitetų valstybės finansuojamas I pakopos ir vientisąsias studijas priimama apie 16 tūkst., t.y., apie 1/3 tais metais baigusiųjų vidurinę.
Į kolegijas valstybės finansuojamas studijas - apie 9 tūkst.
Apie 13 tūkst. pirmosios pakopos ir vientisųjų vakarinės ir neakivaizdinės formos studijų studentų moka už studijas “visą” studijų kainą.
Taip ir susidaro apie 75% studijuojančiųjų AM.

Nėra kalbos,reformuoti švietimą reikia,nes atsilikimas didelis.Bet tai turėtų būti kompleksas priemonių,o ne mokestis už mokslą ir tariamas dėstytojų algų didinimas. Tai gali padidinti masę tamsuomenės ,kuria remiasi komunistiniai autokratai.

MOKAMO MOKSLO PASEKMĖS, TIKSLAI
Antanas Baskas
Socialdemokratų(Kirkilas), konservatorių (Tėvynės sąjunga), Liberalų centro (Zuokas), Liberalų sąjūdžio (Auštrevičius), Pilietininkų (Muntianas), Valstiečių liaudininkų (Prunskienė) partijos 2007 m.birželio 14 d. sutarė padaryti aukštajį mokslą mokamą, nors tai nutariusieji gavo nemokamą išsilavinimą laikais, kai pažangūs studentai gaudavo stipendijas. Dabar pažangus studentas ne tik negaus stipendijos, bet dar turės mokėti.
Mokėti už mokymąsi panašiai tiek, kiek moka daugelis vokiečių šeimų, gaunančių kelis kartus didesnius atlyginimus negu dirbantys Lietuvoje.
Žinoma, Vokietijoje pragyvenimas brangesnis negu Lietuvoje, todėl mokslus baigti Lietuvoje pigiau negu užsienyje ir mokant už mokslą Lietuvoje tiek, kiek jis kainuoja užsienyje, bet užsienyje yra universitetų, už mokymą kuriuose mokėti nereikia ir jų diplomai vertinami aukščiau negu daugelis Lietuvos universitetų diplomų.
Daugelyje užsienio šalių pragyvenimo lygis tiek brangesnis, kad mokslai Lietuvoje atsieina pigiau už juos čia mokant, negu gyvenant ir nemokant už mokslą užsienyje.
Tačiau užsidirbti mokslui ir pragyvenimui užsienyje reikia kelis kartus mažiau laiko negu tam pačiam tikslui Lietuvoje. Todėl daugelis ir neturtingų šeimų atžalų mokosi užsienyje ten studijuodami ir užsidirbdami reikiamus pinigus.
Minėtų partijų reikalavimas mokėti už mokslą padidins sriautą važiuojančių mokytis užsienyje. Nemanau, kad visi minėtų partijų nariai to siekia, bet jų daugumos sudarė partijų vadovybes, sąlygojačias Lietuvos tuštėjimą. Darbo srityje tuštėjimą užpildo kaimynai slavai. Lietuvos universitetų tuštėjimą nėra kuo užpildyti, nes jų kokybę tos pačios partijos taip nusmukdė, kad daugelio specialybių Lietuvos diplomai nevertinami užsienyje. Daugelyje šalių į gerai apmokamą darbą priima tik baigusius prestižinius universitetus. Nei vienas Lietuvos universitetas nepatenka net į pirmųjų penkiašimčių tarpą.
Aukštąjį mokslą į žemąjį jau keli metai smugdo minėtų partijų sutarimas finansuoti universitetus proporcingai studentų skaičiui. Tai reiklius dėstytojus verčia būti nereikliais, nes studentų nubyrėjimas mažina universitetų finansavimą.
Naujame partijų sutarime nors tiesiogiai neįrašyta, bet sutarta, kad gerai besimokančių, tai yra tų, kuriems Konstitucija numato nemokamą mokslą, negali būti daugiau kaip apie trisdešimt procentų. Tai daugumą studentų neskatins siekti neleidžiamo – gero mokymosi. Įvedus mokamą mokymąsi, valstybinis finansavimas išliks ir numatoma, kad jo suma bus artima sumai, kiek visumoje sumokės studentai. Išliekant valstybiniam finansavimui proporcingai studentų skaičiui, apie šešiasdešimt procentų studentų turės būti pažangūs, o apie trisdešimčiai procentų bus leidžiama mokytis labai gerai. Pažangių numatoma daugiau negu gerai besimokančių, kad bankai turėtų daugiau besiskolijančių. Kas gali paneigti, kad partijų sutarimas padaryti mokamą mokslą užsakytas bankų. Savo sutarimu partijos parūpino bankams klientų kelių šimtų milijonų litų paskolų sumai.
Lietuvos ekonomika taip sparčiai augant, tereikėjo vienu procentu padidinti valstybės biudžetą, kad būtų pakankamai lėšų nemokamam kokybiškam mokymui, bet partijų rėmėjai nesutiko sumažinti net procentu savo apetitus turtėti. Ekonomikos augimo vaisiai tenka mažumai, todėl Lietuva pagal daugelį ateitį lemiančių požymių ES uodegoje, tame tarpe ir pagal mokymo kokybę.
Lietuvos universitetų atsilikimą nuo pasaulinio lygio sąlygojo jų finansavimas ne pagal kokybę, bet pagal kiekybę, menkas finansavimas išlaikyti aukšto lygio dėstytojus, jų vertinimas ne pagal dėstymo kokybę, bet pagal mokslinius laipsnius.
Universitetų kokybės pagerinimui būtina iš esmės pakeisti jų vidinį valdymą, jo struktūras ir procedūras, tame tarpe rektoriaus rinkimo, atsakomybės.
Vidinio valdymo kokybės atsilikimas nuo geriausių pasaulio univeritetų garantuoja ir mokymo kokybės atsilikimą, kuris matuojamas mokymo turinio atitikimu pasauliniams stadartams, mokymo būdų įvairove, mokymo technologijų apimtimi, įgalinančia aktyvų ir asmeninį mokymąsi, mokymąsi per internetą.
Pagal daugelio geriausių užsienio universitetų bakalaurų, magistrų programas galima mokytis iš bet kurioje šalyje esančios interneto prieeigos.
Prieš kelis metus buvo atkreiptas dėmesys į šį išūkį Lietuvos universitetams ir kolegijoms, bet jų vidinės valdymo sistemos nejautrios išūkiams, nereaguja į naujas galimybes. Jomis pasinaudoję, deja, ne Lietuvos universitetai ir kolegijos neturi finansinių problemų, jų paslaugų paklausa kasmet auga, duodama ne tik pajamas, bet ir pelnus.
Viena iš tokių paslaugų yra elektroninio mokymosi, mokymo technologijų kūryba ir jų platinimas. Tai mokymo dalykų perprojektavimas įvairiais aktyviais mokymo būdais, jų įgyvendinimo virtualių aplinkų sudarymas ir palaikymas, universitetų ir kolegijų vidinio valdymo perprojektavimas atsiliepiant į informacinių technologijų galimybes.
Viena iš pagrindinių priežaščių, kodėl Lietuvos universitetai ir kolegijos vis labiau atsilieka nuo pasaulinių yra jų vertinimas ne pagal kokybę. Nerenkami duomenys nustatyti kiekvieno universiteto ir kolegijos kiekvienos ruošiamos specialybės kokybę. Lietuvoje visų universitetų diplomo vertė ta pati – aukštasis išsilavinimas.
Daugelyje kitų valstybių universitetų diplomo vertė priklauso nuo universiteto pasaulinio reitingo. Tik aukštai reitinguoto universiteto diplomas suteikia galimybę dirbti valstybinėje įstaigoje, gauti gerai apmokamas pareigas privačiam sektoriuje.
Dešimt geriausių pasaulio universitetų, kurių MBA turi didžiausią naudos ir išlaidų santykį (nauda – tikėtina alga po baigimo, išlaidos – mokestis už mokslą):
1. Kopydo universitetas (Brazilija);
2. Dublino Trinity koledžas (Airija);
3. IMD universitetas (Šveicarija);
4. Lankasterio vadybos mokykla (Didžioji Britanija);
5. Keiptauno universitetas (Pietų Afrika);
6. Kembridžo universitetas (Didžioji Britanija);
7. Nanjango verslo mokykla (Singapūras);
8. Vorviko verslo mokykla (Didžioji Britanija);
9. Birmingemo verslo mokykla (Didžioji Britanija);
10. Bradfordo verslo mokykla (Didžioji Britanija).
Iš dešimtuko geriausių pasaulio universitetų pagal mokymo kokybę, kurių diplomai atveria kelius į aukščiausius pasaulyje atlyginimus, pagal naudos ir išlaidų santykį pirmauja Didžiosios Britanijos Kembridžo universitetas. Vadinasi, jame MBA mokymo kaina mažiausia tarp dešimties geriausių pasaulio universitetų.
Pagal jau kelis metus galiojantį valdančių partijų susitarimą Lietuvos universitetai vertinami pagal studentų skaičių, pagal naują partijų susitarimą – abiturientai nuspręs, kuris universitetas kokybiškesnis. Lietuvos vyriausybė savo negalę vertinti pagal kokybę perleidžia abiturientams. Kai visų Lietuvos universitetų diplomų vertė vienoda, tai dauguma abiturientų stos ten, kur lengviausia gauti diplomą.
Taigi, universitetų žlugdymas ankstesniu partijų sutarimu finansuoti proporcingai studentų skačiui papildomas nauju partijų sutarimu skatinant abiturientus rinktis prasčiausius Lietuvos universitetus, o taip pat mokytis ne Lietuvos universitetuose.
Tuštėjančių universitetų pastatus prichvatizuos. Geriausias rektorius bus tas, kuris greičiasiai ištuštins uniuversitetų pastatus ir saviems parduos pigiausiai.
Kas gali paneigti, kad partijų sutartų reformų tikslai: pasitarnauti bankams ir nekilnojamo turto rykliams kaip visuomet sakant viena, siekiant kita.
Partijos eilinį kartą nesiskaito su žinovų vertinimais. Taip buvo griaunant kolūkius, projektinius gamybinius susivienijimus, naikinant Mokslų akademiją, Ryšių ir informatikos ministeriją. Universitetai ilgiausiai nepasiduoda, nes dar neišmirė dirbantys juose iš idėjos. Nekartą šmaikštauju profesorių tarpe, kad eitų iš universitetų dirbti ten, kur moka kelis kartus daugiau. O jie vis savo, kad nėra kam dėstyti.
Sutarusios partijos padaryti mokslą mokamu, žada iki tada, kada jos nebus valdžioje didinti mokslo finansavimą iki ES vidurkio. Kas joms neleido tai padaryti anksčiau, kas neleidžia dabar. Rėmėjai neleidžia, ar jas valdantieji kompromatu?
Karinių išlaidų didinimui iki dviejų procentų pritarė ir Rytai ir Vakarai, t. y. rytietiškos ir vakarietiškos Lietuvoje registruotos partijos.
Kam naudingas Lietuvos proto nutekėjimas, tam ir tarnauja abiejų krypčių partijos savo politika mokslo atžvilgiu.

Rubavičiau,

gal galite pasiūlyti ka nors konkretaus, kaip išspręsti problemas? Reforma tik prasideda, veiklai erdvės - į valias. Lengva niurzgėti, bet nuo to niekas nejuda.

Nori gauti rentą, siūlyk kur ir kiek galima sutaupyti.Vienas šaltinis jau surastas.

Taip "kubiliniai" konservatoriai kartu su "valstybininkais" kuria "ziniu visuomene".
Paksas trina rankas - visiska populistu pergale arti.

Visuotinai apmokestintas aukštasis mokslas - toks pat peilis po aukštojo mokslo kaklu, kaip kad "trihektarių įstatymas " po žemės ūkio kaklu. Darykim, jei norim patekt į istoriją greta Nerono.

Dar ne pergalė ir dar ne vakaras. Jie dar bus sustabdyti.

Is sios dienos Verslo ziniu:

Didžiausią pasaulyje internetinės paieškos sistemą valdanti "Google" vietos savo būstinei Baltijos šalyse ieško tik Rygoje ir Taline. Lietuvos sostinė kompanijos planuose neminima.

Anot ekspertų, Rygos privalumas, kad čia jau įsikūrusi didžiausios pasaulyje programinės įrangos gamintojos "Microsoft" būstinė. Pastaroji bendrovė Latvijoje investavo per milijoną JAV dolerių į šalies švietimo sistemos kompiuterines sistemas.

"Google" neseniai jau atidarė savo biurą Krokuvoje ir tyrimų centrą Vroclave.

Is 14 susitarimo punktu mokamam mokslui skirti 3. Suprantu, jog dauguma likusiu 11 nekonkretus ir gali buti ilgainiui uzmirsti, kas butu artima tragedijai, taciau siulau kritikuojant nepamirsti, jog tai nera vien klausimas apie studentu apmokestinima. Keliama isterija del mokamo mokslo - bevaise, o reforma - butina. Vien tik klausineti, kas kaltas, nera laiko ir pinigu, o dar tiksliau, tai galima daryti lygiagreciai, tik kad noro nesimato...

Butina isjudinti supuvusia sistema, tuo pat metu is sono maksimaliai kontroliuojant visa reformos eiga, o ne vien tik knebinejant is konteksto istrauktas ne tokias jau ir esmines nuostatas. Kalbos vien apie pinigus prie to ir prives - jog reformos esme ir liks tik nauja finansavimo sistema, pamirstant kas svarbiausia.