jei sirgtu jusu vaikas, tai moketumete nesipiktindama. Nes vaiko sveikata, saugumas, gyvybe yra svarbiau, nei kazkokia viena kita simtine. Jei gydymo istaigoje butu kasa, kurioje galima sumoketi, moketumete ten, jei ne - gydytojui... Lenkijoje istisomis liginemis gydytojai isejo i gatves streikuoti (vienas penkiametis vaikas ir numire tuo metu). Ir kas cia kaltas - gydytojas, kuris uz maza atlyginima atsisako dirbti? Ar sistema, kurioje nera konkurencijos ir galimybes dirbti-uzsidirbti? Kol tokia "cilinskiska-valstybine" propaganda tures palaikyma, Lenkijos kryptimi ir zygiuosime...

ar gerbiamas autorius ir toliau nori moketi gydytojui i kisene arba gydytis pasinaudojant telefonine teise? Kai sumoki daktarui, tai is tiesu ir nusiperki ta geresne paslauga. Kas cia blogo, jei tie mokejimai bus oficialus. Kysiu nemokantys ir pazistamo gydytojo neturintys ir dabar negauna nei sanatorinio gydymo, nei kokiu kitu papildomu tyrimu ir pan.

Gerbiamieji,pirmiausia reikia žinoti,kur išleidžiami,o tiksliau kaip išvagiami,šie milijardai.LLRI pseudoekspertu demagoginiai svaičiojimai,Prezidento abejingumas leidžia seimo-vyriausybes komunistinem gaujom tukti Lietuvos gyventoju sveikatos sąskaita.Sąmoningai vygdomas TAUTOS genocidas.Tokios ligoniu kasos,per kurias PLAUNAMI sveikatos pinigai,su vadovais Janoniu,Baubinu,Šagždavičium ir dabartiniai senai turi būti nubausti,o struktūra pertvarkyta.

tegu i kisene maziau kraunasi gydytojai ne vieno nezinau kuris atsisakytu pinigu ir tuos bausti kurie kusa net baisu ziureti kaip koliduoriuose kisa daktarams pinigus jie ligoniai tai pusiau akli ir nemato kad juos stebi o taip pat med seseles nesisarmatina imti pinigus kelis ismesti uz kisius tai gal pasimokytu kiti kas moka ir pinigus duoda kiemsargems ar valgyklos darbuotojoms jie irgi dirba o kisiu negauna koktu ziureti kaip uz 1lita 80 gen sokoladuka soka po to polka gytytojai aciu uz demesi jei netikite isbandykite ant ju patys

Kliedesiai . Tik toks žodis ateina į galvą išgirdus pasiulymą papidomai finansuoti sveikatos palaikymo iliuziją iš pajamų mokesčio . Kiek tą įsikerojusią sovietinę sistemą bemaitintum , vis tiek reiks papildomai tiesiogiai primokėti.
Lėšos bus prarastos valdymo ir brangių aparatų pirkimams, o sistema išliks nepakitusi.
Matyt nėra lengva tuo pačiu metu išlaikyti esamą padėti , jos nepabloginant, ir patenkinti pacientus , kurie tvirtina , kad už gydymus yra sumokėję (sodra 34proc.)
Nieko daugiau , kaip didinti centralizuotus finansavimus neteko girdėti.
Jei toks yra valdžios ir ją palaikančių profesorių požiūris vargu ar kokių permainų teks tikėtis ateityje.
Tas reiškia , kad toliau gyvensime taip , kaip yra šiandien.

O gal pabandom dar sumazinti finansavima? O gal reiketu kas antra daktareli susaudyti?

Milžiniška pinigų plovykla o ne sveikatos draudimo sistema.JAV gyventojas mokėdamas įmokas ligonių kasai, žino kokia sumą jis disponuoją, jeigu gyvena sveikai, tai mažiau išleidžia gyditojams. Jei atsitinka bėda ir reikalinga brangi operacija,ja kredituoja ligonių kasa,be to suauge vaikai gali prisidėti savo sukauptom ligonių kasoje lėšom.Daugelis senjorų ,kurie retai naudojosi gydit.paslaugomis sukaupia nemenkas sumas, kuriomis laisvai disponuoja senatvėje.

nu ir nelaimiu pripezeta....
gal baikit ta propaganda ...

Stai vienas vertas dėmesio straipsnis rekomenduoja

www.tikiu.lt

Nori būti sveikas? O gal tik turėti pinigų gydytis?

Gitana ZUBIENĖ

"Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir Dievo Dvasia gyvena jumyse? Jei kas Dievo šventyklą niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla - tai jūs!"

Šventasis Raštas

Jau dešimt metų Šiauliuose spalį vyksta įvairūs renginiai, skirti sveikatai stiprinti. Šiemet pirmą kartą į spalio renginius įsiliejo Šiaulių vyskupijos evangelizacijos centras, suorganizavęs konferenciją "Sveikata - dvasinė, fizinė ir socialinė darna". Nors renginys "užkliuvo" Sveikatos ministerijai - konferencijoje dalyvavęs Palangos sveikatos mokyklos įkūrėjas Dainius Kepenis suabejojo sveikatos sistemai skiriamų milijardinių lėšų tikslingumu - Šiaulių visuomenės sveikatos specialistai įsitikinę, kad tokios konferencijos turi tapti tradicinėmis.



Jūra Vladas Vaitkevičius (kairėje), Aleksandra Sabaliauskienė ir Juozas Dapšauskas.

Autorės nuotr.



Mūsų visuomenė išgyvena vertybių krizę. Sveikata nelaikoma vertybe, todėl žmonės nenori gyventi sveikai. Daug kam natūralūs atrodo sveikatos įstaigų atstovų tvirtinimai, kad eilės poliklinikose - normalu. Tai nenormalu. Šią problemą reikia spręsti ne tik didinant gydytojų etatus ar lėšas poliklinikoms, bet ir radikaliai keičiant valstybės politiką visuomenės sveikatinimo klausimais. Tokios nuomonės Šiaulių miesto bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas Jūra Vladas Vaitkevičius, Šiaulių apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centro vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Aleksandra Sakalauskienė ir Šiaulių vyskupijos katalikų evangelizacijos centro direktorius Juozas Dapšauskas. Šiomis mintimis buvo pasidalyta pristatant LR Prezidentui, Seimui ir Sveikatos reikalų komitetui adresuotą rezoliuciją, priimtą po konferencijos "Sveikata - dvasinė, fizinė ir socialinė darna". J. V. Vaitkevičiaus teigimu, konferencijos apie visuomenės sveikatą - fizinę, psichinę ir dvasinę - naudingos, tikėtina, jog jos spalį, kai organizuojami sveikatos stiprinimo reginiai, jos taps tradicinėmis.

Liūto dalis skiriama ligų gydymui, o ne prevencijai
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) atliktų tyrimų duomenimis, žmogaus sveikata 53 procentais priklauso nuo jo gyvenimo būdo, 21 procentu - nuo aplinkos, 16 - nuo paveldimumo ir tik 10 - nuo sveikatos priežiūros. Logiška būtų manyti, kad valstybė turėtų būti suinteresuota skatinti, kad žmogus gyventų sveikai, nes tada nereikėtų išleisti milijardinių lėšų ligoms, įgytoms dėl nesveikos gyvensenos, gydyti. PSO duomenimis, doleris, skirtas sveikatinti, sutaupo 24 dolerius, skirtus gydyti. Kokį kelią pasirinkusi mūsų valstybė?

Metų metus sveikatinimui skiriamos lėšos, palyginti su lėšomis, skirtomis gydyti, tėra tik lašas jūroje. Radikalių pasikeitimų nebus ir kitąmet - planuojama, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas pasiims liūto dalį - 2008 metais viršys 4 milijardus litų. Visuomenei sveikatinti planuojama skirti šiek tiek daugiau nei dešimtadalį - 6 milijonus. "Kadangi daug metų šios proporcijos nesikeičia, nori nenori peršasi išvada - galbūt kažkas suinteresuotas, kad kuo daugiau žmonių sirgtų. Galbūt tai naudinga farmacinėms kompanijoms, įvairiems klanams - kad būtų taip, kaip yra, ir tie milijardai eitų taip, kaip eina, tik po truputį vieną kitą milijoną numetant kažkokiam sveikatinimui... Manau, kad turi būti radikalios permainos. Galbūt turėtų būti net dvi atskiros institucijos, ministerijos, pavyzdžiui, ligų gydymo ir sveikatinimo", - aiškino Juozas Dapšauskas pridurdamas, jog jo atstovaujamai religinio konteksto visuomeninei organizacijai žmogaus sveikata svarbi ne tik kaip fizinė, bet ir kaip dvasinė visuma.

Epizodinės sveikatinimo programos naudos neduoda
Pristatydama rezoliuciją, Aleksandra Sakalauskienė akcentavo pagrindines išvadas. Pirmiausia atsakingos institucijos raginamos tobulinti teisinę bazę, kad būtų aiškiai apibrėžta sveikatos priežiūros, švietimo ir mokslo, kultūros, sporto institucijų atsakomybė. "Kiekviena institucija organizuoja daug projektų. Visi jie organizuojami tam, kad žmonių sveikata būtų geresnė, bet nėra tiesioginio koordinavimo. Iki šiol didžioji dalis šių darbų daroma be deramo finansavimo. O entuziazmu, žinome, ne kažin ką realiai galima pasiekti. Tenka pripažinti, kad iki šiol dauguma valstybės vykdomų programų laukiamų rezultatų nedavė. Finansavimas buvo neadekvatus užmojams, kurie buvo numatyti", - sakė A. Sakalauskienė.

Kitas svarbus rezoliucijos punktas - sveikatos sistema. Joje didžiausias dėmesys turi būti sutelktas ligų prevencijai, profilaktikai ir sveikatos stiprinimui. "Gydymas - tai tam tikros paslaugos, kurias turi gauti visi, kuriems jų reikia. Jos turi būti kiekvienam prieinamos, kokybiškos. Bet sveikatos stiprinimas, kuris irgi turi būti ne mažiau svarbus, dabar tėra tik podukros vietoje. Tai akivaizdu ir į tai mes atkreipėme dėmesį. Sveikatos stiprinimas ir ugdymas turėtų tapti prioritetine sritimi ir valstybės sveikatos strategijoje tai turėtų tapti esminė kryptis", - aiškino A. Sakalauskienė.

Rezoliucijos rengėjai atkreipė dėmesį į tai, kad būtina sudaryti sąlygas sveikatai ugdyti visose ugdymo įstaigose. Nors ir dabar jose yra gana daug renginių, skirtų sveikatai stiprinti, tačiau moksleivių sveikata yra labai prasta. Tai rodo gausybė mokslinių tyrimų, atliktų ir šalies, ir Europos mastu. "Manome, jog į bendrojo lavinimosi programos turinį reikia įvesti sveikatos ugdymą kaip privalomą, būtiną dalyką. Įvairūs renginiai, programos norimo rezultato nepasiekia, nes tai yra tik epizodiniai dalykai", - sakė rezoliuciją pristačiusi Aleksandra Sakalauskienė.

J. V. Vaitkevičius pastebėjo, jog radikaliai situaciją mokyklose būtų galima pakeisti, pavyzdžiui, mokykliniame krepšelyje dalį lėšų paskyrus moksleiviams sveikatinti. "Jei šių lėšų niekur daugiau nebūtų galima panaudoti - tik sveikatinimui, tai mokyklos valdžia būtų priversta imtis totaliai visų moksleivių sveikatinimo", - sakė jis.

Paskutinė rezoliucijos dalis - dvasinės sveikatos reikšmė bendrai sveikatai. Turint omenyje, kad visuomenė išgyvena vertybių krizę, labai daug socialinių problemų kyla kaip tik dėlto, kad mūsų visuomenėje vyrauja dvasinė nedarna. Nors mokslinių tyrimų, kad būtų galima šį teiginį pagrįsti, - nėra, tačiau tai yra akivaizdu.

Jūra Vladas Vaitkevičius pastebėjo, kad galbūt dabartinė situacija sveikatos sistemoje yra susiklosčiusi dėl mūsų politikų strategijos politikos klausimais. "Kartais naiviai pagalvoju, kas būtų, jeigu dabartiniai politikai būtų auklėti sveikatos ugdymo dvasia. Mes turėtume kitokius rezultatus. Nes dabar, jei politikas investuoja į sveikatinimą, tai rezultatai gaunami po 10-15 metų. Tada neretai to politiko pėdsakai politikoje jau būna ataušę. O jei investuoji į, pavyzdžiui, rentgeno aparatą, tomografą - nedelsdamas gali imti ir girtis, kiek daug sveikatos srityje nuveikei", - sakė Šiaulių bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas.

Pasak jo, pirmiausia mūsų visuomenė turėtų suformuoti tokį žmogų, kuris norėtų būti sveikas. "Sakote, to nori kiekvienas? Juokaujate... Pusė žmonių rūko. 85 procentai vaikų yra bandę rūkyti, o 50 procentų rūko nuolat. Ar tai reiškia, kad žmonės nori būti sveiki? Nebent norėtų nieko neveikti ir būti sveiki. Mūsų tikslas ir yra išugdyti norą būti sveiku ir elgseną, kaip to siekti. Tai galima pasiekti tik ugdant žmogų nuo vystyklų. Bet ir patys tėvai turi būti išugdyti tokiomis nuostatomis nuo vystyklų. Ar suprantate, kokioje mes prarajoje sėdim?" - klausė J. V. Vaitkevičius.




atgal

Liūdna tokių profesorių, nesuprantančių kokia turėtų būti reforma, pezalus skaityti. Reformos esmė privalo būti: nuo gydymo prie sveikatinimo. Tai yra tikroji reforma ir investicija.

www.tikiu.lt

Deja, šiame straipsnyje p. Čičinskas neteisus, nors dažniausiai surašo ganėtinai neblogai.

Keletas problemų:
- neatsižvelgiama į sąsajas tarp pajamų bei sveikatos;
Visuotinis tolygus mokestis turi būti bazinėms bei skubioms paslaugoms. Geriausia, jei jis būtų absoliutinio dydžio (t.y. ne kaip procentas nuo pajamų).

- painiojamas paprasčiausias apmokestinimas ir draudimas;
Taip, kuo daugiau apsidraudusių toje pačioje sistemoje, tuo pigiau būtų galima draustis. Tačiau jei draudimo įmoką jau nustatyta (x% nuo pajamų), tai šio privalumo nebelieka.

- neatsižvelgiama į tai, ką papildomai gauna papildomai apsidraudęs pilietis;
Galbūt kai kas nori mokėti itin dideles (nepamatuotai dideles) sumas, dėl a) konfidencialumo, b) vienvietės palatos, c) integruotų slaugos ir reabilitacijos paslaugų, d) daugiau laiko skiriančio gydytojo ir t..
Kodėl tai turėtų būti neleidžiama, jei tam yra ir paklausa ir patys gydytojai nori tokias paslaugas teikti? Visiem apsidraudus bazinėms paslaugoms, visiem garantuojamas minimumas, o norintys daugiau turi mokėti daugiau. Taskas.

Papildomasis draudimas bandomas ideigti jau apie 10 metu. Dabartiniai samprotavimai inicijuoti LLR instituto ekspertu, nes jie ne velnio nesupranta, kaip funkcionuoja sveikatos sistema. Is esmes niekas nebus keiciama, o tik meginama dali pinigu skirti papildomajam draudimui. Net, jei tai pasisektu padaryti (o as manau, kad to ir vel nepasiseks), siam draudmui tektu kokie 200-300 milijonu litu, o tai sudarytu apie 6-7 proc. nuo visu islaidu sveikatai. Ka is esmes tokia suma gali pakeisti (turint omenyje, kad administravimui bus isleista apie 40-50 milijonu is siu pinigu), jei sistemai reiketu desimtis kartu daugiau, kad pasiektume ES finansavimo vidurki? Nieko. Tik draudimo bendroves siek tiek daugiau uzdirbs. Vienintelis budas, kazka esminio pakeisti sistemoje - kryptingiau skirti turimus pinigus.

kvailiau nesugalvosi-vienus mokesčius keisti kitais ir t.t.Esmė juk nesikeičia-nemažėja nei socialinė atskirtis, nei biedniokų gyvenimas.Kadangi priimtini neparlamentinės Socialdemokratų Sąjungos siūlymai, tai tik galiu rekomenduoti paskaityti internetinį portalą lsds.lt kur ir galima susupažinti su LSDS pozicija.