"Estijos aukštųjų mokyklų įstatymas priimtas 1995 m. ir papildytas 2003 m. rugsėjo mėn. Kolektyvinė universiteto valdymo institucija yra universiteto taryba (council of university), kurios sudarymo tvarka ir veiklos būdai reglamentuojami universiteto statutu. Tarybos nariai yra rektorius, vicerektoriai, pedagoginio personalo ir mokslinio personalo atstovai, kiti asmenys, kurie nurodyti statute. "
"Rektoriaus rinkimų tvarką taip pat nustato statutas. Įstatymas tik nurodo, kad savo kandidatūrą į rektoriaus pareigas gali kelti Estijos pilietis, ėjęs ar einantis profesoriaus pareigas ir nesulaukęs 60 metų amžiaus. Rektorius pradeda eiti pareigas po to, kai prisiekia universiteto tarybai. Darbo sutartį su rektoriumi penkeriems metams universiteto vardu pasirašo vyriausias universiteto tarybos narys.
Patariančioji universiteto institucija, užtikrinanti universiteto ryšius su visuomene, yra valdyba (board of governors). Valdybos narių skaičių, jų kadencijos trukmę, darbo principus nustato ir valdybos narius skiria vyriausybė, išklausiusi universiteto nuomonę. Įstatymas nustato, kad valdyba turi teikti ministrui ir universiteto tarybai siūlymus dėl universiteto raidos ir kartą per metus pateikti visuomenei universiteto veiklos įvertinimą. Valdybos nariai turi teisę dalyvauti ir kalbėti universiteto tarybos posėdžiuose."

"Estijos švietimo ir mokslo ministras Tõnis Lukas pareiškė, kad studijos šalies aukštosiose mokyklose netrukus gali tapti nemokamos"
"Pasak T. Luko, galimybė įgyti aukštąjį išsilavinimą nemokamai jaunimui aiškiai parodytų, kad jais rūpinamasi. Tai kartu patvirtintų, jog valstybė suinteresuota, kad jaunimas neišvažiuotų į užsienį, o liktų tėvynėje."
www.balsas.lt/naujiena/174294

Slovėnijoje "universiteto rektorių renka visu krūviu dirbantys universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai. Renkant rektorių teisę balsuoti turi visų universiteto padalinių studentų atstovai."
"Universitetai turi turėti dar vieną kolegialią instituciją svarbiausiems universiteto klausimams svarstyti. Tai akademinė asamblėja (academic assembly), kurią sudaro visi universiteto dėstytojai, moksliniai darbuotojai ir asistentai. Akademinė asamblėja renka senatą, teikia siūlymus dėl dekanų kandidatūrų, svarsto universiteto ataskaitą ir teikia senatui svarstyti siūlymus ir iniciatyvas. Jei visų dėstytojų, mokslinių darbuotojų ir jų asistentų universitete yra daugiau kaip 200, tai į akademinę asamblėją renkami atstovai, tačiau jų skaičius negali būti mažesnis nei 100."
"Trečioji universiteto institucija yra valdyba, sudaroma iš finansuotojų, mokslinio ir pedagoginio personalo, administracinio personalo ir studentų atstovų. Jos paskirtis – priimti sprendimus dėl universiteto sudaromų sandorių ir laiduoti, kad universiteto verslo veikla nepakenktų universitetui. Įstatyme nenurodyti reikalavimai, kai ši valdyba turėtų būti sudaroma."

Siandien realiai pasirode horizonte du milijardai. Visa stumiamos reformos prasme tapo akivaizdi - teisingai paskirstyti lesas. Atitinkamu budu sukurti ekscelencijos centrai, apdorojama naujoji taryba, stumiami nauji tarybu formavimo budai. Viskas labai pasirode paprasta, pakako visa mokslo kokybe paversti formaliu vertinimu ikaitu, studiju ir mokslo kokybes reikalavimus paversti ,,neaiskiais mechanizmais" ir labiausiai nusipelne apdovanojimams tapo aiskus.

Keista... projektas, kai įvedamas studijų krepšelis ir laisva rinkos konkurencija tarp universitetų, kaip tik nuo pat vasaros ir tapo kritikos objektu ir kėlė didžiausius protestus. Dabar tas pats pateikiama kaip alternatyva! Tikrai keista, jei čia nebūtų Lietuva...

5% geriausius pažymius turinčių abiturientų mokysis nemokamai ir jie visi susirinks vienoj vietoj.
Kitose programose ar aukštosiose, tiksliau, visose kitose, bus studijos mokamos, t.y. bus lupami pinigai iš studentų kak nada. Be to, aukštosios stengsis išsilaikyti ir pritraukti kuo daugiau studentų, kad ir mažindamos kainas... Kaip nuo to pagerės studijų kokybė žino tik velnias ir konservai su librukais...

sudas tos reformos... tiek adomenas, tiek daujotis yra vienodi.

Tiesiog nera ka pridurti, komentatorius "atsimerkite" viska pasake. Rerformos reikia, bet ne tokios, o sita reforma nukreipta tik universitetu turo ispardavimui. O tam dar pasitelkiami "studentu atstovai", o jie durneliai nieko nesuprasdami ir uzkimba. Studentai jega - bet dabar ta jega griaunanti ir reikia ja stabdyti arba nukreipti tesingai, bet atrodo nera kam. Jei tik priesiniesi sitai reformai is karto klijuojama sovieto, stagnatoriaus, imituojancio moksla, atgyvenusio destytojo ir kt. etiketes.

Pirmiausia susigaudykime kokios jegos siekia "reformos"! Tai jegos, kurios is tikro turi itaka ir finansu ir ju, kaip verslininku tikslas yra universitetu turtas. Net atskiras istatymas tuo klausimu bus, nors apie ji niekas nesneka, istatymas leidziantis disponuoti turtu, kad galima butu nudisponuoti. Kaip LURK pirmininkas issireiske (informacija is straipnsio delfyje), paimsim kreditu ir suremontuosim laboratorijas. O kas kreditus atiduos ir imant kreditus remonto kaina isauga. Bet kaip zinia statybose korupcija didele, tai irengus laboratorija gali pasirodyti, kad is likuciu dar ir nama galima pastatyti. Kuo daugiau laboratoriju, tuo daugiau vertingu namu iskils akademinei nomenklaturai. Tegu kas nori taip galvoja, bet sitai rodo gyvenimas.
Na Vaidai bene busi teisus, eme X universitetas ir isrinko bloga rektoriu (o ar kitu budu paskirti tikrai bus geresni, tai niekas nezino) , o universitetas Y galvoja, mes asilo nerinksim, geriau liutas valdantis asilu minia, nei liutu minia valdoma asilo. Ir ziurek issirinke sau sazininga ir tinkama rektoriu, vykdo reformas, siekia kokybes ir ne nepastebi, kad tame universitete malonu dirbti, o kurybingam zmogui tai gali ir valgyt neduot, leisk tik dirbti. Cia gal paastrinau, valgyt visi norime.
Taigi universitetas issirinkes geresni rektoriu islos konkurencineje kovoje.
Bet tai dar ne viskas, nes gali ir nepavykti isrinkti gero. Tai kita karta pavyks, ziures akademine bendruomene isplestomis akimis ka renka, o tai jau ir pilietiskumo ir inteligencijos ugdymas, atsakomybes uz savo krasta ugdymas. O dabar ivairios reformu grupes taip ir draskosi, kaip cia nesuteikus akademinei bendruomenei balsavimo teises, ju aferas nesunkiai isryskins, tai ir nemegsta. Atidziai stebejau procesus VDU ir ka pamaciau? Pamaciau, kad akademine nomenklatura bijo demokratijos, nori tik komunistinio demokratinio centralizmo, tai prie ko priprate. O stai reformu grupes zengia dar toliau, arsiau kaip komunistai, tai jau naudojami bolsevikiniai metodai, tai yra plesikavimo stambiu mastu ir be gailescio. Gal kam reikia pavyzdziu? Na, kad ir strateginiu energetiniu objektu privatizavimas pusdykiai. Gal koki desimtmeti atgal, gamylos taip budavo privatizuojamos: Valstybe investuoja tarkim 100 milijonu, kad pagerinti bukle pries privatizavima, o parduoda na gal uz 30 milijonu geriausiu atveju. O gal kas galvoja kad bus cia su universitetais kitaip. Duok gariunu berniukams teises ir laisves, neliks nieko.
Auksciau paminetas pavyzdys su kreditais. Bus paimta tiek kreditu, taip pagerinta universitetu pastatu bukle, kad netures valstybe lesu ne sumoketi procentu nuo kredito, tai viskas ir atiteks kam? Na tam, kad dave kredita!
Pasiziurekite i nekilnojamo turto rinka visam pasaulyje ir pamatysite, nesugebi moketi procentu, netenki namo.

Bet svarbiausia idomu stebeti, kai "sudentai", profesoriai ir kitokia nomenklatura socialiniu partneriu pavadinimu, tiesiog spjauna akademinei visuomenei skreplius i akis, sakydami savo veikimu, kad esate siuksles nenusipelniusios net balsuoti universitete. Ar galima isivaizduoti didesnius iskrypelius? Gariunu valkatos valdys universitetus, tam kad pasiglemztu turta. Tai kur cia bus toji studiju kokybe?
Cia dar visokiu problemu yra universitetuose. Jos issprendziamos. Gal kita karta.

Visa valdžia Taryboms. Reikia suprasti, kad reikės tvarkingai "parduoti" universitetų ir institutų turtą (beveik 2 mlrd.), todėl reikalingas savas, kišeninis rektorius, be to reikia pasidalinti ES milijonus, skirtus AM ir t.t. įskaitant ir valstybės subsidijas. Žodžiu pinigėlių sočiai, tik reikia suformuoti savą ratą ir juos pasidalinti...tai ir visa Tarybų funkcinė paskirtis. Apie AM reformą ir kokybę jau niekas nekalba (sakoma, kad šiuos klausimus spręs Senatas - tegul pasikaria), visiems nusispjauti yra svarbesnių darbelių, be to, priimant kardinalius sprendimus, reikalingos prognozės bent iki 2016-2018 metų, o to Lietuvoje atlikti niekas negali. Taigi belieka pasidalinti pinigėlius ir ramiai laukti sekančios AM ir studijų "reformos".

Kur jūs žiūrėjote? Gal ne ten? Viskas labai preciziškai suformuluota, ieškokit iš naujo.

Daujotis melagis, duomenų, skaičių, principų, studijų klastotojas.
Jis nesugebėjo vadovauti net katedrai. O visam Lietuvos mokslui - be problemų.

Daujotis buvo SKVC valdininkas ir ekspertas, vienas iš svarbiausių, formavusių SKVC politiką, ar ne?
Daujotis buvo šalininkas formalių vertinimo kriterijų, ypač ISI kaip vienintelio kriterijaus stūmėjas, ar ne?
Tuo laiku SKVC akreditavo daugybę beprotiškų studijų programų, ar ne? Gal turite žinių, kaip Daujotis tam priešinosi?
Prie Daujočio pagal tuos formalius kriterijus buvo "išbrokuotas" Šliogeris kaip neparašęs monografijų, taip pat Gudavičius etc. O rezultatas - trečiarūšiai filosofai, istorikai, filologai, tuo metu sulindę į gynimo tarybas, "pridarė" krūvas bet kokių daktarų, kurie dabar prakišę po vieną straipsnį Suomijoje ar gal Baltarusijoje vaizduoja tarptautinį lygį ir simuliuoja mokslą.
Ilgai tikėjau Daujočio gera valia, gerbiu jį už "rusų universiteto" stabdymo akciją, bet jis apako nuo savo teisumo ir visiškai nenori pripažinti, kad ir pats prisidėjo prie rimtų iškraipymų ir nomenklatūros stiprinimo.

Akivaizdu, kad eliniam studentui maziausiai rupi kokiu budu isrenkamas rektorius (taip kaip ir moksleiviui direktorius). Jei kokie "studentu atstovai " kelia triuksma del to, vadinasi jie atstovauja kazka kita (pvz tuos kurie nori tapti rektoriais, bet neturi sansu, nes nieko nepasieke moksle. Aciu dievui bent jau kol kas i mokslinius pasiekimus renkant rektorius dar atsizvelgiama, bet po situ reformu matyt taip nebebus). Tagi visa ka sukauja "studentu atstovai" yra tuscia. Pasidomekit kaip jie renkami. Is tikro niekas ju nerenka, o tai reiskia kad studentu neatstovauja. Reikia baigti cackintis su sitais apsisaukeliais.

O galima butu isgirst bent viena Daujocio kiaulystes atveji? Cia taip jo neginant - tiesiog idomu...

Gerbiu Jus už nenuisltamą dalyvavimą diskusijose, bet... Būkime biedni, bet teisingi, kaip sako lietuvių liaudis: nemaža dalis, o visokiuose VPU, ŠU ir KU - dauguma dėstytojų yra reformų priešininkai, nes tikrai neatlaikytų su savo imitacijom net mažiausio vėjo pūstelėjimo kokybės ir konkurencijos pusėn. Todėl priėmus Jūsų siūlymą jie išsirinks profsąjungos pirmininką, ginantį jų teises ir snaudulį, o ne rektorių, atnaujinantį dvesiančią stagnacinę sistemą. Gal profsąjungos pirmininkas ir geriau už dabartinius nomenklatūrinius valdytojus, besirūpinančius tik klano interesais (išimtis gal Lydeka), tačiau tai neatvestų prie radikalaus lygio augimo, be kurio liksime profesinių pusbakalausrių kraštas.

Ten, kur kviečiate žiūrėti, ne siūlymai, o abstrakčių deklaracijų rinkinys, be kita ko, grindžiamas baudžiauninko mentalitetu (pasak prof. Gudavičiaus), kad ateis geras ponas (protingas ministras) ir duos pinigų bei padarys tvarką - gerus pagirs, blogus uždarys. Protingesni iš tos deklaracijos punktų kaip tik ir realizuojami konkrečia teisine forma įregistruotame įstatymo projekte. Tačiau daugelis kritikų nė nesivargina skaityti, užtenka BNS graužtuko, nes vis vien laikosi nuostatos, kad Daujotis ir Radžvilas vieninteliai žino, ką daryti. Tik pirmasis, primenu, per daugelį ekspertavimo(si) SKVC metų tik kiaulysčių prikrėtė, o ne reformą.

Politiku susitarimas? Politiku valdymas palydimas dideles korupcijos, stagnacijos, strateginiu objektu pigaus privatizavimo , oligarchu valdymo ir nesugebejimo apsivalyti viduje. Dabar politikai jau emesi universitetu, bet emesi ne siaip sau, o taip, kad universitetu akademinei bendruomenei neliktu vietos, butu palikta ji beteise, kad tik galetu valdyti is dangaus nuleisti socialiniai partneriai, kaip kokie kompartijos statytiniai, viska labai strategiskai taip ismanantys, kad net senata kviesis, kaip ekspertine institucija, klausysis senatu patarimu ir nebeaisku ar patys valdys ar patarejai valdys. O gal valdys tie, kurie paskirs tarybos narius? Na chaosas garantuotas. Matyt politikai zengs ir toliau ta pacia paniekos universitetu akademinei bendruomenei "reformos" kryptimi, kad tik igautu teises tie, kurie nei istatymu nei konkreciai dar nera apibrezti.

Na kuo cia komunistinis valdymas? Partija nuspres kas ir kaip turi valdyti universitetus ir universitetai pateks ir partiniu musiu lauka.

Nesutikdamas su tokia politika, as visiems Seimo nariams issiunciai tokio turinio laiska. Nesitikiu, kad sureaguos, nes paniekos akademines bendruomenes teises jau esu prisiklauses pankankamai.

Mokslo ir Studiju reforma vyksta jau ne pirma karta ir tur but dar vyks daug kartu ir gal but iki tol, kol universitetai Lietuvoje isnyks. Taip kalbu ivertindamas tas publikacijas, kurias perskaiciau, ivertindamas daugybe komentaru, kuriuose yra isreiskiamas didelis susirupinimas tuo kas dabar darosi su auksto mokslo reforma. Taigi cia yra didele ivairove nuomoniu, reformu krypciu ir kaip ne karta buna, viskas issisprendzia kompromisu, kas daznai net gerai funkcionuojanti mechanizma gali paversti nei i tvora nei i mieta panasiu sutverimu. Kai kurie dalykai gali buti sprendziami demokratiskai, o kai kurie sprendimai turi buti funkcionalus, ir nepasiduoda balsavimo procedurai taip lengvai. Cia kalbesiu tik apie universitetu valdymo formavima, kad per daug neissiplesti ir nesutrukdyti gerb. Seimo nariu laiko.

Mechanizmas, kaip yra sudaroma universitetu taryba yra atskleistas Mokslo ir Studiju istatymo projekto 21 str. 3d.:

“21 str. 3d. Universiteto taryba sudaroma iš 9 arba 11 narių. Lygų skaičių universiteto tarybos narių universiteto statuto nustatyta tvarka iš universiteto socialinių partnerių, dėstytojų, kito universiteto personalo, studentų parenka universiteto senatas ir iš socialinių partnerių – Aukštojo mokslo taryba. Senato ir Aukštojo mokslo tarybos parinkti universiteto tarybos nariai bendru sutarimu parenka dar vieną universiteto tarybos narį iš asmenų, nepriklausančių universiteto personalui ir studentams. Tarp universiteto parinktų kandidatų turi būti studentų atstovas (atstovai), deleguotas (deleguoti) universiteto studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Universiteto tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras. “

Sis universtetu tarybos formavimo mechanizmas yra gautas kompromiso keliu tarp LURK (Lietuvos universitetu rektoriu konferencija) ir “socialiniu partneriu”, cia turbut Svietimo ir mokslo ministerija, kuri ruose Mokslo ir studiju istatymo projekta buvo arbitras, ar tarpininkas tarp kompromiso saliu.
Taigi butent kompromiso salys apsprendzia, kas turi interesu universitetuose. Mokslo ir Studiju istatymas dar nespejo apibudinti savokos “socialiniai partneriai”, gal but specialiai, kad palikti daugiau laisves savivalei, o socialiniai partneriai jau praktiskai dalyvauja kaip kompromiso salis, nors ju niekas dar nesuformavo, neapibreze, nesuteike teisiu, o jie jau veikia. Ar tai neatrodo sokiruojanciai keistai, tikriau korumpuotai ir is anksto turint nedeklaruotinus tikslus?

Na tai palikime Ministerijos sazinei, taciau noriu pakalbeti apie teises. Kad rektoriai turi teises atstovauti universitetus, tai taip ir turi buti. Bet, kad neapibreztieji istatymu “socialiniai partneriai” kazkokius isankstinius reikalvimus galetu kelti, tai jau reiskia isankstine korumpcija. Dar ankstesniame istatymo projekte buvo net suniteresuotieji fizinai asmenys. Kas jiems suteike tas teises dalyvauti kaip salims priimant kompromisa istatyme? Patys sau? Ar Ministerija? Nelabai svarbu. Svarbu yra kas kita. Svarbu, kad visa laika, kai tik vyksta “reforma”, tai visa laika yra uzmirstama specialiai tas pagrindas del ko vyksta reforma ir ko norima pasiekti. Visa laika kazkaip pasiekiami vis ne tie ir ne tie tikslai, kurie deklaruojami, ir vel is naujo vyksta reforma. Ir tai manes niekad nestebino, nestebina ir nestebins, nes visos kompromiso salys elgiasi nesaziningai prisiskirdamos sau teisiu daugiau nei turetu buti ir atima tas teises is akademines universtetu bendruomenes, atima teises is sviesiausios Lietuvos valstybes bendruomenes dalies, prisiskirdami tas teises neteisetai sau.

Taigi visu iki siol vykusiu reformu salutinis tikslas buvo jokiu budu nesuteikti jokiu teisiu universitetu akademinei abendruomenei ir tai as vadinu beribiu ivairiu “reformatoriu” nesazingumu. Tai viena is priezasciu, kodel iki siol vykusios reformos patyre kracha, patirs ir si reforma toki pati kracha su dar skausmingesnemis pasekmemis universitetams ir Lietuvos visuomenei. Tai stai del ko ir kreipiuosi i gerbiamus Seimo narius, kad laikas ismusti sita “reformatoriu” pagrinda visiems laikams ir pradeti reformas ne nuo virsaus, ne tenkinant tuos kurie nori universitetu turto, o nuo apacios, tie kurie igyvendina univerisitetu tikslus, tai yra nuo universitetu akademines visuomenes.


As siuliau ir siulau i Mokslo ir Studiju istatyma itraukti siuos punktus apie universitetu valdzios formavima tokiu budu, kuris suteikia universitetu akademinei bendruomenei teises ir kartu suponuoja pareigas ir atsakomybe:

1) Universiteto Rektorius yra renkamas visuotiniame darbuotoju, turinciu aukstaji issilavinima, susirinkime. Studentu atstovams skirti 10 procentu balsu.
2) Universiteto Senatas yra renkamas visuotiniame darbuotoju, turinciu mokslo laipsni (pedagogini varda), susirinkime.

Siu punktu neitraukimas reiskia, kad nuo universiteto valdymo yra nusalinama akademine bendruomene, is ju atimama teise rinkti, kas yra antidemokratiska ir gal net antikonstituciska. Tas visiskai nereiskia, kad akademine bendruomene privalo rinkti tik asmenis is savo universiteto.
Jei eiliniam Lietuvos pilieciui yra suteikta teise rinkti gerokai aukstesnius igaliojimus turincius Seima, Prezidenta, Savivaldybiu tarybas, tai kokiu gi pagrindu akademine visuomene su aukstuoju issilavinimu ir net turintys mokslo laipsnius yra nusalinti nuo tiesioginiu Rektoriaus ir Senato rinkimo. Tai kas dabar egzistuoja, tai nera tas pats ka siulau, dabar yra renkamas ne Senatas, o renkami atskirose grupese atskiri Senato nariai ir tai yra didele blogybe, nes mazu grupiu darbuotojai privalo “rinkti” paskirtuosius asmenis, o tai ir yra dar viena besifromuojancios krizes priezastis. Pasityciojama is teises rinkti.
Praktiskai sios placiosios demokratijos panaikinimas is Atkuriamojo Seimo 1991 m vasario 12 priimto Mokslo ir Studiju Istatymo paliko beteisius akademines bendruomenes narius ir kas salygojo visu siu ivairiu reformu, padarytu su aukstuoju mokslu, krize. Dabartiniame projekte vaziuojama tais paciais begiais, vadinasi turesime ir ta pati apverktina rezultata.
Visiskai nepriimtina ir visai nesuprantama, kas ir del ko kazkokiems isoriniams tarybos nariams (socialiniams partneriams) suteikia teises, kurios atimtos is akademines bendruomenes? Tai aiskiai ves i dar gilesne korupcija ir baudziavine tvarka universitetuose.
Negaledami dalyvauti rinkimuose, akademines bendruomenes nariai yra nusalinami nuo kurybiskumo ir itakos universtetui ir kazkokie, su universitetu nesusije asmenys prades spresti jo likima? Is kur tokiu nesamoniu prisigalvojo?
Taip visai suniekinama akademine bendruomene . Tai ar toks yra reformos tikslas, kad suniekinus akademine bendruomene uzvaldyti universitetu turta?

As siulau ir siuos pasiulymus kur tik galejau viesai skelbiau, siunciau i Svietimo ir mokslo ministerija taip pat ir vis prasydavau, kad mano pasiulymai butu sukritikuoti is esmes ir kad as suvokciau, kad “reformatoriu” pasiekiamas tikslas palikti beteise akademine universitetu bendruomene beteise yra tas geris, kurio turi siekti Seimas ir Lietuvos valstybe. Ne vienas ne jokiu aspektu niekaip nesukritikavo to ka siulau, taciau tik ignoravo, o tai parodo dar karta “reformatoriu” nesazinguma. Jie remesi “uzsienio” autoritetu, kai tame uzsienyje galima surasti visko ko tik nori.

Gerb. Seimo nariu prasau atkreipti demesi i tai ka siulau ir pasiekti to, kad universitetuose butu ne deklaracijos apie akademine laisves ir teises, o realiai veikiantis dalykas. Univesitetai turi pamazu tapti universitetais, o ne baudziauninku idarbinimo istaiga. Be akademines visuomenes kurybisko pajungimo, jokios reformos neduos deklaruotinu rezultatu. Beteise akademine visuomene pasmerkta degradavimui, kas dabar palaipsniui ir vyksta, o gal tiksliau issireiskus, vykdoma.

Siaip del kontrasto, ne i tema, ar isivaizduojate gerb. Seimo nariai, kaip Jus turetume atlikti savo pareigas be teises priimti istatymus? Taip ir akademine universitetu bendruomene negali atlikti savo pareigu neturedami teisiu. Mano nuomone, mano pasiulymai gali buti branduoliu apie ka turi suktis universitetu valdzios formavimo mechanizmas ir tas branduolys turi buti “apaugintas” kita medziaga ir apvalkalu, kad universitetus turetume, kaip saziningai ir efektyviai funkcionuojancias visuomenes lasteles.

Pagarbiai dr. Jonas Ramanauskas
2008 m. kovo 11 d.




Visiskai galima pritarti straipsnio idejai, kad is reformos vilciu yra like tik sipuliai. Reforma gali buti ivairi, taciau, kaip matau, taip vadinamieji "studentai" beveik inirse kaunasi uz beteise akademine bendruomene. Itariu, kad jie daug ko is principo nenori net suprasti, gal galvoja, kad arkliai turi didesnes galvas, tai tegu jie galvoja. Kai "studentai" atiduoda valdzia isoriniams "socialiniams partneriams", o dar anksciau "suniteresuotiems fiziniams asmenims", tai is tokiu "studentu" minciu galima suorganizuoti suraitytos spygos ivertinima. Tegu ponai "studentai" besikaudami uz beteise akademine bendruomene nesitiki ateje gauti ziniu, buti nors per nago juodyma gerbiami. Tas kas kaunasi uz beteise akademine bendruomene yra nusipelnes daug bjauresniu zodziu, nei cia isdesciau.
Lygiai taip pat nesaziningai veikia ir kita interesu grupe is LURK, kuriu kvailumu niekaip neapkaltinsi, o stai nesaziningas interesas, jau ne tik asilo dydzio , bet ir dramblio dydzio ausis turi. Suvokti, kad ir LURK jau ilga istorini laikotarpi niekina akademines bendruomenes teises, tai kartu suvokti, kad sita grupuote taip pat turi buti nusluota nuo valdymo, kaip viena is gedingiausiu akademiniu struktura kada nors sukurtu Lietuvoje.

As lygiai taip pat, nenoreciau eiti i kompromisus su abiem pusem. Nera pusiniu teisiu, yra teises arba ju nera. Todel mano interesas, kaip patyrusio kovose pries ivairaus plauko universitetinius vagis, aferistus, zemgrobius, dokumentu klastotojus, mokslo naikintuojus yra visiskai priesingas. As matau tik viena uzlopinta, bet realia jega, kuri gali , nori ir siektu daryti realius zingsnius net tik universitetu reformose, bet ir Lietuvos kaip valstybes intelektualinio potencialo sustiprinime.

Savo pasiulymus as esu issiuntes visiems 141 Seimo nariams, o ir tie, kurie cia perskaitys, tai tegu pasitikrina savo emialus ir turi atrasti tokio turinio laiska:

Mokslo ir Studiju reforma vyksta jau ne pirma karta ir tur but dar vyks daug kartu ir gal but iki tol, kol universitetai Lietuvoje isnyks. Taip kalbu ivertindamas tas publikacijas, kurias perskaiciau, ivertindamas daugybe komentaru, kuriuose yra isreiskiamas didelis susirupinimas tuo kas dabar darosi su auksto mokslo reforma. Taigi cia yra didele ivairove nuomoniu, reformu krypciu ir kaip ne karta buna, viskas issisprendzia kompromisu, kas daznai net gerai funkcionuojanti mechanizma gali paversti nei i tvora nei i mieta panasiu sutverimu. Kai kurie dalykai gali buti sprendziami demokratiskai, o kai kurie sprendimai turi buti funkcionalus, ir nepasiduoda balsavimo procedurai taip lengvai. Cia kalbesiu tik apie universitetu valdymo formavima, kad per daug neissiplesti ir nesutrukdyti gerb. Seimo nariu laiko.

Mechanizmas, kaip yra sudaroma universitetu taryba yra atskleistas Mokslo ir Studiju istatymo projekto 21 str. 3d.:

“21 str. 3d. Universiteto taryba sudaroma iš 9 arba 11 narių. Lygų skaičių universiteto tarybos narių universiteto statuto nustatyta tvarka iš universiteto socialinių partnerių, dėstytojų, kito universiteto personalo, studentų parenka universiteto senatas ir iš socialinių partnerių – Aukštojo mokslo taryba. Senato ir Aukštojo mokslo tarybos parinkti universiteto tarybos nariai bendru sutarimu parenka dar vieną universiteto tarybos narį iš asmenų, nepriklausančių universiteto personalui ir studentams. Tarp universiteto parinktų kandidatų turi būti studentų atstovas (atstovai), deleguotas (deleguoti) universiteto studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Universiteto tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras. “

Sis universtetu tarybos formavimo mechanizmas yra gautas kompromiso keliu tarp LURK (Lietuvos universitetu rektoriu konferencija) ir “socialiniu partneriu”, cia turbut Svietimo ir mokslo ministerija, kuri ruose Mokslo ir studiju istatymo projekta buvo arbitras, ar tarpininkas tarp kompromiso saliu.
Taigi butent kompromiso salys apsprendzia, kas turi interesu universitetuose. Mokslo ir Studiju istatymas dar nespejo apibudinti savokos “socialiniai partneriai”, gal but specialiai, kad palikti daugiau laisves savivalei, o socialiniai partneriai jau praktiskai dalyvauja kaip kompromiso salis, nors ju niekas dar nesuformavo, neapibreze, nesuteike teisiu, o jie jau veikia. Ar tai neatrodo sokiruojanciai keistai, tikriau korumpuotai ir is anksto turint nedeklaruotinus tikslus?

Na tai palikime Ministerijos sazinei, taciau noriu pakalbeti apie teises. Kad rektoriai turi teises atstovauti universitetus, tai taip ir turi buti. Bet, kad neapibreztieji istatymu “socialiniai partneriai” kazkokius isankstinius reikalvimus galetu kelti, tai jau reiskia isankstine korumpcija. Dar ankstesniame istatymo projekte buvo net suniteresuotieji fizinai asmenys. Kas jiems suteike tas teises dalyvauti kaip salims priimant kompromisa istatyme? Patys sau? Ar Ministerija? Nelabai svarbu. Svarbu yra kas kita. Svarbu, kad visa laika, kai tik vyksta “reforma”, tai visa laika yra uzmirstama specialiai tas pagrindas del ko vyksta reforma ir ko norima pasiekti. Visa laika kazkaip pasiekiami vis ne tie ir ne tie tikslai, kurie deklaruojami, ir vel is naujo vyksta reforma. Ir tai manes niekad nestebino, nestebina ir nestebins, nes visos kompromiso salys elgiasi nesaziningai prisiskirdamos sau teisiu daugiau nei turetu buti ir atima tas teises is akademines universtetu bendruomenes, atima teises is sviesiausios Lietuvos valstybes bendruomenes dalies, prisiskirdami tas teises neteisetai sau.

Taigi visu iki siol vykusiu reformu salutinis tikslas buvo jokiu budu nesuteikti jokiu teisiu universitetu akademinei abendruomenei ir tai as vadinu beribiu ivairiu “reformatoriu” nesazingumu. Tai viena is priezasciu, kodel iki siol vykusios reformos patyre kracha, patirs ir si reforma toki pati kracha su dar skausmingesnemis pasekmemis universitetams ir Lietuvos visuomenei. Tai stai del ko ir kreipiuosi i gerbiamus Seimo narius, kad laikas ismusti sita “reformatoriu” pagrinda visiems laikams ir pradeti reformas ne nuo virsaus, ne tenkinant tuos kurie nori universitetu turto, o nuo apacios, tie kurie igyvendina univerisitetu tikslus, tai yra nuo universitetu akademines visuomenes.


As siuliau ir siulau i Mokslo ir Studiju istatyma itraukti siuos punktus apie universitetu valdzios formavima tokiu budu, kuris suteikia universitetu akademinei bendruomenei teises ir kartu suponuoja pareigas ir atsakomybe:

1) Universiteto Rektorius yra renkamas visuotiniame darbuotoju, turinciu aukstaji issilavinima, susirinkime. Studentu atstovams skirti 10 procentu balsu.
2) Universiteto Senatas yra renkamas visuotiniame darbuotoju, turinciu mokslo laipsni (pedagogini varda), susirinkime.

Siu punktu neitraukimas reiskia, kad nuo universiteto valdymo yra nusalinama akademine bendruomene, is ju atimama teise rinkti, kas yra antidemokratiska ir gal net antikonstituciska. Tas visiskai nereiskia, kad akademine bendruomene privalo rinkti tik asmenis is savo universiteto.
Jei eiliniam Lietuvos pilieciui yra suteikta teise rinkti gerokai aukstesnius igaliojimus turincius Seima, Prezidenta, Savivaldybiu tarybas, tai kokiu gi pagrindu akademine visuomene su aukstuoju issilavinimu ir net turintys mokslo laipsnius yra nusalinti nuo tiesioginiu Rektoriaus ir Senato rinkimo. Tai kas dabar egzistuoja, tai nera tas pats ka siulau, dabar yra renkamas ne Senatas, o renkami atskirose grupese atskiri Senato nariai ir tai yra didele blogybe, nes mazu grupiu darbuotojai privalo “rinkti” paskirtuosius asmenis, o tai ir yra dar viena besifromuojancios krizes priezastis. Pasityciojama is teises rinkti.
Praktiskai sios placiosios demokratijos panaikinimas is Atkuriamojo Seimo 1991 m vasario 12 priimto Mokslo ir Studiju Istatymo paliko beteisius akademines bendruomenes narius ir kas salygojo visu siu ivairiu reformu, padarytu su aukstuoju mokslu, krize. Dabartiniame projekte vaziuojama tais paciais begiais, vadinasi turesime ir ta pati apverktina rezultata.
Visiskai nepriimtina ir visai nesuprantama, kas ir del ko kazkokiems isoriniams tarybos nariams (socialiniams partneriams) suteikia teises, kurios atimtos is akademines bendruomenes? Tai aiskiai ves i dar gilesne korupcija ir baudziavine tvarka universitetuose.
Negaledami dalyvauti rinkimuose, akademines bendruomenes nariai yra nusalinami nuo kurybiskumo ir itakos universtetui ir kazkokie, su universitetu nesusije asmenys prades spresti jo likima? Is kur tokiu nesamoniu prisigalvojo?
Taip visai suniekinama akademine bendruomene . Tai ar toks yra reformos tikslas, kad suniekinus akademine bendruomene uzvaldyti universitetu turta?

As siulau ir siuos pasiulymus kur tik galejau viesai skelbiau, siunciau i Svietimo ir mokslo ministerija taip pat ir vis prasydavau, kad mano pasiulymai butu sukritikuoti is esmes ir kad as suvokciau, kad “reformatoriu” pasiekiamas tikslas palikti beteise akademine universitetu bendruomene beteise yra tas geris, kurio turi siekti Seimas ir Lietuvos valstybe. Ne vienas ne jokiu aspektu niekaip nesukritikavo to ka siulau, taciau tik ignoravo, o tai parodo dar karta “reformatoriu” nesazinguma. Jie remesi “uzsienio” autoritetu, kai tame uzsienyje galima surasti visko ko tik nori.

Gerb. Seimo nariu prasau atkreipti demesi i tai ka siulau ir pasiekti to, kad universitetuose butu ne deklaracijos apie akademine laisves ir teises, o realiai veikiantis dalykas. Univesitetai turi pamazu tapti universitetais, o ne baudziauninku idarbinimo istaiga. Be akademines visuomenes kurybisko pajungimo, jokios reformos neduos deklaruotinu rezultatu. Beteise akademine visuomene pasmerkta degradavimui, kas dabar palaipsniui ir vyksta, o gal tiksliau issireiskus, vykdoma.

Siaip del kontrasto, ne i tema, ar isivaizduojate gerb. Seimo nariai, kaip Jus turetume atlikti savo pareigas be teises priimti istatymus? Taip ir akademine universitetu bendruomene negali atlikti savo pareigu neturedami teisiu. Mano nuomone, mano pasiulymai gali buti branduoliu apie ka turi suktis universitetu valdzios formavimo mechanizmas ir tas branduolys turi buti “apaugintas” kita medziaga ir apvalkalu, kad universitetus turetume, kaip saziningai ir efektyviai funkcionuojancias visuomenes lasteles.

Pagarbiai dr. Jonas Ramanauskas
2008 m. kovo 11 d.

http://amokslas.lt/svetaine/readarticle.php?article_id=26

Tarsi būtų skirtumas tarp socdemų ir kubilemų - 2K.