nebeliko nei kvapo toje vadinamoje partijoje.

Dėstytojai, birželio 5 - palaikykit studentus, gelbėkit visą aukštąjį mokslą! Rugsėjo pirmąją studentai palaikys jus!

KITAS MITINGAS - BIRŽELIO 5 PRIE SEIMO!!!

Birželio 5 Seime svarstomas aukštojo mokslo įstatymas! Reikalaukim, kad dabar pateikti antikonstituciniai apmokestinantys įstatymo projektai nebūtų priimti!

Reikalaukim esminės reformos!

Į pirmąjį susirinko apie 300!
KITAS MITINGAS PRIVALO BŪTI GAUSESNIS! PABUDOME IR KELKIMĖS!

Parašyk ATEISIU adresu mitinguok@gmail.com

Organizuoja piliečių grupė "Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje"
Visa info apie reformos imitaciją - pilieciai.lt/minerva

Cia rasoma: ".............tai dėstytojai kyla į kovą dėl didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų."...... "..... Esame priversti dirbti nežmonišku krūviu, kad galėtume išgyventi. Baudžiava, kitaip nepavadinsi".

Belieka tik pasveikinti. Bet baudziava ne vien atlyginimuose, darbo salygose, bet ir teisese! Tai yra kokia teises turi!

Man butu malonu, kad akademine bendruomene ( ne nomenklatura) isgirstu mano pasiulymus, suprastu juos ir pakovotu. As del to stengiuosi jau gal metai, pasiunciau savo pasiulymus visiems Seimo nariams, ne vienas neatsake, kad gavo! Taip labai rupi Seimo nariams akademines bendruomenes teises?
Mano laisko Seimo nariams turinys ir mano pasiulymai buvo tokie:

Del Mokslo ir Studiju reformos. Aktualu!


Gebiamieji Seimo nariai, sveikinu Jus su 18-ta Kovo 11-taja Lietuvos Valstybes gyvenime.

Mokslo ir Studiju reforma vyksta jau ne pirma karta ir tur but dar vyks daug kartu ir gal but iki tol, kol universitetai Lietuvoje isnyks. Taip kalbu ivertindamas tas publikacijas, kurias perskaiciau, ivertindamas daugybe komentaru, kuriuose yra isreiskiamas didelis susirupinimas tuo kas dabar darosi su auksto mokslo reforma. Taigi cia yra didele ivairove nuomoniu, reformu krypciu ir kaip ne karta buna, viskas issisprendzia kompromisu, kas daznai net gerai funkcionuojanti mechanizma gali paversti nei i tvora nei i mieta panasiu sutverimu. Kai kurie dalykai gali buti sprendziami demokratiskai, o kai kurie sprendimai turi buti funkcionalus, ir nepasiduoda balsavimo procedurai taip lengvai. Cia kalbesiu tik apie universitetu valdymo formavima, kad per daug neissiplesti ir nesutrukdyti gerb. Seimo nariu laiko.

Mechanizmas, kaip yra sudaroma universitetu taryba yra atskleistas Mokslo ir Studiju istatymo projekto 21 str. 3d.:

“21 str. 3d. Universiteto taryba sudaroma iš 9 arba 11 narių. Lygų skaičių universiteto tarybos narių universiteto statuto nustatyta tvarka iš universiteto socialinių partnerių, dėstytojų, kito universiteto personalo, studentų parenka universiteto senatas ir iš socialinių partnerių – Aukštojo mokslo taryba. Senato ir Aukštojo mokslo tarybos parinkti universiteto tarybos nariai bendru sutarimu parenka dar vieną universiteto tarybos narį iš asmenų, nepriklausančių universiteto personalui ir studentams. Tarp universiteto parinktų kandidatų turi būti studentų atstovas (atstovai), deleguotas (deleguoti) universiteto studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Universiteto tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras. “

Sis universtetu tarybos formavimo mechanizmas yra gautas kompromiso keliu tarp LURK (Lietuvos universitetu rektoriu konferencija) ir “socialiniu partneriu”, cia turbut Svietimo ir mokslo ministerija, kuri ruose Mokslo ir studiju istatymo projekta buvo arbitras, ar tarpininkas tarp kompromiso saliu.
Taigi butent kompromiso salys apsprendzia, kas turi interesu universitetuose. Mokslo ir Studiju istatymas dar nespejo apibudinti savokos “socialiniai partneriai”, gal but specialiai, kad palikti daugiau laisves savivalei, o socialiniai partneriai jau praktiskai dalyvauja kaip kompromiso salis, nors ju niekas dar nesuformavo, neapibreze, nesuteike teisiu, o jie jau veikia. Ar tai neatrodo sokiruojanciai keistai, tikriau korumpuotai ir is anksto turint nedeklaruotinus tikslus?

Na tai palikime Ministerijos sazinei, taciau noriu pakalbeti apie teises. Kad rektoriai turi teises atstovauti universitetus, tai taip ir turi buti. Bet, kad neapibreztieji istatymu “socialiniai partneriai” kazkokius isankstinius reikalvimus galetu kelti, tai jau reiskia isankstine korumpcija. Dar ankstesniame istatymo projekte buvo net suniteresuotieji fizinai asmenys. Kas jiems suteike tas teises dalyvauti kaip salims priimant kompromisa istatyme? Patys sau? Ar Ministerija? Nelabai svarbu. Svarbu yra kas kita. Svarbu, kad visa laika, kai tik vyksta “reforma”, tai visa laika yra uzmirstama specialiai tas pagrindas del ko vyksta reforma ir ko norima pasiekti. Visa laika kazkaip pasiekiami vis ne tie ir ne tie tikslai, kurie deklaruojami, ir vel is naujo vyksta reforma. Ir tai manes niekad nestebino, nestebina ir nestebins, nes visos kompromiso salys elgiasi nesaziningai prisiskirdamos sau teisiu daugiau nei turetu buti ir atima tas teises is akademines universtetu bendruomenes, atima teises is sviesiausios Lietuvos valstybes bendruomenes dalies, prisiskirdami tas teises neteisetai sau.

Taigi visu iki siol vykusiu reformu salutinis tikslas buvo jokiu budu nesuteikti jokiu teisiu universitetu akademinei abendruomenei ir tai as vadinu beribiu ivairiu “reformatoriu” nesazingumu. Tai viena is priezasciu, kodel iki siol vykusios reformos patyre kracha, patirs ir si reforma toki pati kracha su dar skausmingesnemis pasekmemis universitetams ir Lietuvos visuomenei. Tai stai del ko ir kreipiuosi i gerbiamus Seimo narius, kad laikas ismusti sita “reformatoriu” pagrinda visiems laikams ir pradeti reformas ne nuo virsaus, ne tenkinant tuos kurie nori universitetu turto, o nuo apacios, tie kurie igyvendina univerisitetu tikslus, tai yra nuo universitetu akademines visuomenes.


As siuliau ir siulau i Mokslo ir Studiju istatyma itraukti siuos punktus apie universitetu valdzios formavima tokiu budu, kuris suteikia universitetu akademinei bendruomenei teises ir kartu suponuoja pareigas ir atsakomybe:

1) Universiteto Rektorius yra renkamas visuotiniame darbuotoju, turinciu aukstaji issilavinima, susirinkime. Studentu atstovams skirti 10 procentu balsu.
2) Universiteto Senatas yra renkamas visuotiniame darbuotoju, turinciu mokslo laipsni (pedagogini varda), susirinkime.

Siu punktu neitraukimas reiskia, kad nuo universiteto valdymo yra nusalinama akademine bendruomene, is ju atimama teise rinkti, kas yra antidemokratiska ir gal net antikonstituciska. Tas visiskai nereiskia, kad akademine bendruomene privalo rinkti tik asmenis is savo universiteto.
Jei eiliniam Lietuvos pilieciui yra suteikta teise rinkti gerokai aukstesnius igaliojimus turincius Seima, Prezidenta, Savivaldybiu tarybas, tai kokiu gi pagrindu akademine visuomene su aukstuoju issilavinimu ir net turintys mokslo laipsnius yra nusalinti nuo tiesioginiu Rektoriaus ir Senato rinkimo. Tai kas dabar egzistuoja, tai nera tas pats ka siulau, dabar yra renkamas ne Senatas, o renkami atskirose grupese atskiri Senato nariai ir tai yra didele blogybe, nes mazu grupiu darbuotojai privalo “rinkti” paskirtuosius asmenis, o tai ir yra dar viena besifromuojancios krizes priezastis. Pasityciojama is teises rinkti.
Praktiskai sios placiosios demokratijos panaikinimas is Atkuriamojo Seimo 1991 m vasario 12 priimto Mokslo ir Studiju Istatymo paliko beteisius akademines bendruomenes narius ir kas salygojo visu siu ivairiu reformu, padarytu su aukstuoju mokslu, krize. Dabartiniame projekte vaziuojama tais paciais begiais, vadinasi turesime ir ta pati apverktina rezultata.
Visiskai nepriimtina ir visai nesuprantama, kas ir del ko kazkokiems isoriniams tarybos nariams (socialiniams partneriams) suteikia teises, kurios atimtos is akademines bendruomenes? Tai aiskiai ves i dar gilesne korupcija ir baudziavine tvarka universitetuose.
Negaledami dalyvauti rinkimuose, akademines bendruomenes nariai yra nusalinami nuo kurybiskumo ir itakos universtetui ir kazkokie, su universitetu nesusije asmenys prades spresti jo likima? Is kur tokiu nesamoniu prisigalvojo?
Taip visai suniekinama akademine bendruomene . Tai ar toks yra reformos tikslas, kad suniekinus akademine bendruomene uzvaldyti universitetu turta?

As siulau ir siuos pasiulymus kur tik galejau viesai skelbiau, siunciau i Svietimo ir mokslo ministerija taip pat ir vis prasydavau, kad mano pasiulymai butu sukritikuoti is esmes ir kad as suvokciau, kad “reformatoriu” pasiekiamas tikslas palikti beteise akademine universitetu bendruomene beteise yra tas geris, kurio turi siekti Seimas ir Lietuvos valstybe. Ne vienas ne jokiu aspektu niekaip nesukritikavo to ka siulau, taciau tik ignoravo, o tai parodo dar karta “reformatoriu” nesazinguma. Jie remesi “uzsienio” autoritetu, kai tame uzsienyje galima surasti visko ko tik nori.

Gerb. Seimo nariu prasau atkreipti demesi i tai ka siulau ir pasiekti to, kad universitetuose butu ne deklaracijos apie akademine laisves ir teises, o realiai veikiantis dalykas. Univesitetai turi pamazu tapti universitetais, o ne baudziauninku idarbinimo istaiga. Be akademines visuomenes kurybisko pajungimo, jokios reformos neduos deklaruotinu rezultatu. Beteise akademine visuomene pasmerkta degradavimui, kas dabar palaipsniui ir vyksta, o gal tiksliau issireiskus, vykdoma.

Siaip del kontrasto, ne i tema, ar isivaizduojate gerb. Seimo nariai, kaip Jus turetume atlikti savo pareigas be teises priimti istatymus? Taip ir akademine universitetu bendruomene negali atlikti savo pareigu neturedami teisiu. Mano nuomone, mano pasiulymai gali buti branduoliu apie ka turi suktis universitetu valdzios formavimo mechanizmas ir tas branduolys turi buti “apaugintas” kita medziaga ir apvalkalu, kad universitetus turetume, kaip saziningai ir efektyviai funkcionuojancias visuomenes lasteles.

Pagarbiai dr. Jonas Ramanauskas
2008 m. kovo 11 d.

Vienareiksmiskai palaikoma visi veiksmai,kuriais ginama Pilieciu ORUMAS,TEISE i DARBA ir TEISINGA ATLYGINIMA.MES UZ KONSTITUCIJOS virsenybe ir pries Seimo komunistiniu gauju siautejima.Atminkit ,kad seime per visas satelitines komunistines partijas,tas liecia ir konservatorius ,yra septyniasdesimt keturi aukstuju part skolu aukletiniai.Lietuva reikia pirmiausia D E S O V I E T I Z U O T I.

KITAS MITINGAS - BIRŽELIO 5 PRIE SEIMO!!!

Birželio 5 Seime svarstomas aukštojo mokslo įstatymas! Reikalaukim, kad dabar pateikti studentus be kokybės ir esminės reformos apmokestinantys įstatymai nebūtų priimti!

KITAS MITINGAS PRIVALO BŪTI GAUSESNIS! PABUDOME IR KELKIMĖS!

Parašyk ATEISIU adresu mitinguok@gmail.com

Ar dabartinė valdžia tyčia tai daro? Klaninėm partijom pinigų yra ,o mokslui -ne.LR piliečių kantrybė jau senka ...Ponai tai prives prie riaušių ir visuotino pasipriešinimo.Kodėl tyli prezidentas? Ar jam vis vien,nieks neklauso jo žodžių?Neūkiškumas privedė prie didelės ifliacijos.Latviai ir estai neturi nei AE, nei naftos perdirbimo įmonės ,o kuras ir elektra pigesnė.Valdžia nepatenkinti jau ir jėgos struktūrų eiliniai .Ilgalaikė netvarka, nesupratingas prezidentas veda prie krizės.Ar tai sąmoningas veiksmas?

Jau seniai laikas streikuot, nes musu politikieriai tiek atitole nuo eiliniu pilieciu, kad tik streikais galima atkreipti demesi i savo problemas, kuriu sprendimas- seimunu, savivaldybes tarybos nariu reikalas.