Stebėtojas
2008-06-19 11:17:20
Ponui autoriui būdingas ''užsakomosios žurnalisikos '' žanras todėl peršasi išvada ,kad primtinas vaijantas nusipirkti ,,legijonierių'' -politikų kapitalinių
tarnaičių pvz, -Valinskinius '' priskėlėlius'' Atsakyti 0 0 Pranešti apie netinkamą komentarą
tarnaičių pvz, -Valinskinius '' priskėlėlius'' Atsakyti 0 0 Pranešti apie netinkamą komentarą
To inž
2008-06-18 20:29:20
Jo kapitalizmų yra daug, ypač Amerikoje. Vienas- ponų kvartaluose, kiti -negrų lūšnynuose, Paryžiaus arabų barakuose ar Italijos šiukšlynuose... vieni Turniškėse, kiti " Durniškėse'. Tikrai daug rūšių.
Atsakyti
0
0
Pranešti apie netinkamą komentarą
to aa9to inž---- inž
2008-06-18 11:23:54
patarimas, jei niekas neaišku apie kapitalizmus. Jų yra apie 198.
Pastudijuokite Baumol, Litan, Schramm "Good capitalism Bad capitalism", gal tada akys prašviesės. Rašyti, matosi, mokate. Skaityti nelabai. Atsakyti 0 0 Pranešti apie netinkamą komentarą
Pastudijuokite Baumol, Litan, Schramm "Good capitalism Bad capitalism", gal tada akys prašviesės. Rašyti, matosi, mokate. Skaityti nelabai. Atsakyti 0 0 Pranešti apie netinkamą komentarą
Augis
2008-06-18 10:35:15
„Kapitalizme nėra idėjų, idėja yra pats kapitalas už kurį yra perkama ir valdžia.“----Marksizmo pradžiamokslio teiginys...:)
Atsakyti
0
0
Pranešti apie netinkamą komentarą
to inž
2008-06-18 02:16:23
Jūs rašote: lyderis, tikslas, pulkai, pulkininkai, vadas, bolševikai... Ruošiatės kovai ar karui? Prieš ką ir už ką? Bolševikų nebėra, tapo kapitalistais, yra laisvė, yra demokratija. Reiškia reikalinga tarpusavio kova dėl turto perdalinimo, valdžios paėmimo? Tai gal kapitalizmas, demokratija ir laisvė yra demagogija? Norite socialistinio kapitalizmo ar kapitalistinio socializmo? Ar jūs siekiate pats kapitalo, ar kapitalo ir valdžios? Kapitalizme nėra idėjų, idėja yra pats kapitalas už kurį yra perkama ir valdžia.
Atsakyti
0
0
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tikras
2008-06-17 16:14:20
Ir sis Baciulio rasinys, ir salia Jonusio analogiskas - tai kirkiliniu-kubiliniu apmoketos reklamos [gana nevykusios - uzsakovu ausys kyso] rasliavos.Manau, kad tai antireklama 2K.
Atsakyti
0
0
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vaidas Augiui
2008-06-17 13:46:50
Žmogus- fauna (biologiją gerai atmenu). Tik tai sudėtingas klausimas. O sudėtingų atsakymų reikia ieškoti kolektyviai. Paprastai Augiui pritariu.
Atsakyti
0
0
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nuomonei---Augis
2008-06-17 12:53:06
Žmogus nėra flora ar fauna;)
Atsakyti
0
0
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gabija
2008-06-17 11:50:38
Straipsnis labai idomus, autoritetai visada liks Landsbergis ir Brazauskas, taciau mano manymu i dabartines partijas nereiketu ziureti praitimi, pasikeite vadovai tiek socialdemokratu tiek konservatoriu tikrai nera nei landsbergis nei brazauskas o ir partiju struktura keiciasi, populistines partijos bent man siuo metu yra daug priimtinesnes negu tos vadinamos tradicines. Vien tai jog partiju vadovai nemoka bendrauti su zmonemis labai daug ka pasako o manau ne vienas to ir nepaneigs, kalbant apie tradicines partijas o ir dabar priimami sprendimai Lietuvai tik kenkia, tai kam isvis reikia balsuoti uz tokia partija kurios zmones suinteresuoti ne dirbti pilieciams o savo naudai.
O butent populistines partijos eina i viesuma, kalba su zmonemis dalijasi idejomis dirba, gal taip tik pries rinkimus, bet valdzia reikia keisti o socialdemokratai ir konservatoriai jau per ilgai uzsisedejo postuose, kad butu galima vel balsuoti uz juos ir paskui keikti valdzia. Atsakyti 0 0 Pranešti apie netinkamą komentarą
O butent populistines partijos eina i viesuma, kalba su zmonemis dalijasi idejomis dirba, gal taip tik pries rinkimus, bet valdzia reikia keisti o socialdemokratai ir konservatoriai jau per ilgai uzsisedejo postuose, kad butu galima vel balsuoti uz juos ir paskui keikti valdzia. Atsakyti 0 0 Pranešti apie netinkamą komentarą
Nuomonė,
2008-06-17 11:38:12
Kominterno sogikai tik tam ir dirbo 70 metų, kad sunaikintų tautas ir jų vedlius.Ką jie naikino pirmoje eilėje šiandiena jau aišku kiekvienam lietuviui .Okupacinis rėžimas kūrė Gulagų salynus - o ne tautų vedlių medelynus ; todėl šiandiena neturime Basanavičių,Kudirkų,Krupavičių ar į juos panašių šviesuolių. Kaip žinia,ąžuolai baloje aplamai neauga....
Atsakyti
0
0
Pranešti apie netinkamą komentarą
http://ministraspirtininkas.blogas.lt
2008-06-16 22:17:23
Išskirčiau du rodiklius, kurie rodytų lyderių proveržį ir partinės sistemos sustiprėjimą.
I. ½ principas
Esu įsitikinęs, kad tokio ar tokių lyderių dar greitai ir neturėsime. Greičiausiai tai galėtų įvykti, jei kuris nors politinis veikėjas sugebėtų į Seimą atvesti politinę jėgą, kuri sudarytų apie 50 % viso seimo narių.
1992 m. tai pavyko padaryti A. Brazauskui, vadovavusiam Lietuvos demokratinei darbo partijai, kuri tais metais gavo 71 mandatą.
1996 m. V. Landsbergio vadovaujama Tėvynės sąjunga turėjo berods 65 vietas LR Seime.
Daugiau nei vienai partijai nebepavyko pasiekti tokių rezultatų. Tai reiškia, kad lyderiai sistemos buvo verčiami darytis beveidžiais – trinti ideologijas, atsisakyti principinių programinių nuostatų, švelninti toną, norėdami gauti ar bent pretenduoti į valdžią. Vardan koalicijos neretai nueita į kompromisus su lyderiškumą išryškinančiomis savybėmis – tvirta ir drąsia laikysena įvairiuose klausimuose, pasirengimą kovoti už įsitikinimus ir sugebėjimą ta dvasią perteikti ne tik kolegoms partiečiams, bet ir didžiajai rinkėjų daliai.
Nors jau po 1996 m. Seime atsirado pirmoji TS ir LKDP koalicija, tačiau konservatoriams krikdemai tebuvo tik pastiprinimas, paklusnusis jaunesnysis brolis, tačiau jokiu būdu ne lygiavertis partneris, todėl V. Landsbergio autoritetui joks pavojus iš LKDP pusės nekilo ir negalėjo kilti. Tai lengvino ir pačių krikdemų laikysena su pritarimais viskam ką darydavo ar ketindavo daryti konservatoriai. Bent iki 1999 m. kai buvo nutraukta koalicijos sutartis. Kita vertus, Landsbergio lyderiškumo viršūnė buvo net ne šioje (1996 - 2000 m.) Seimo kadencijoje (priešingai, autoritetas tuo metu ėjo žemyn), o politinis kapitalas buvo sukrautas nuo Sąjūdžio, Nepriklausomybės skelbimo ir Aukščiausiosios tarybos laikų.
Taigi šiandien, kai vienpartinė vyriausybė sunkiai įsivaizduojama, kai politikų kalbos visiškai supanašėjusios, kai įsivyravusi idėjų ir ideologijų krizė – apie jokius ryškius naujus lyderius kalbėti nėra tikslinga.
II. Visuotiniai lyderiai = partiniai lyderiai
Taip pat esu įsitikinęs, kad naujų, tvirtų lyderių mūsų partinėje sistemoje nebus tol, kol į partijas kreivai žiūrės tokio kalibro politikos veikėjai, kaip šalies vadovas V. Adamkus. Nesirengiu analizuoti kam geriau atlikti konstitucines pareigas – nepartiniam prezidentui ar su stipriu ir aiškiu palaikymu parlamente, tačiau prezidentas būdamas politiku negali konfrontuoti su kita politinės sistemos dalimi – politinėmis partijomis. Taip pat neteigiu, kad siekiant partijų stiprinimo, po kadencijos V. Adamkus turėtu papildyti kurios nors gretas. Partijų lyderiai negali būti samdomi iš šalies, jie turi būti subrandinti pačiose partijose arba patys brandinti partijas. Manau, kad nepartinio valstybės vadovo šiame etape tikrai Lietuvai reikėjo ir V. Adamkaus laikysena pasiteisino, tačiau laikas galvoti ir apie ateitį. Prezidento galios Lietuvoje nėra stiprios, tad norint esminių permainų reformų besiprašančiose srityse, reikalinga stipri valdanti jėga Seime ir vyriausybėje, galinti konstruktyviai dirbti su prezidentu.
Taigi, kad partinė sistema pradeda bristi iš gilios krizės, rodys kai šalies įvairūs autoritetai, savo sričių specialistai, verslininkai, jau įrodę savo kompetenciją ir sugebėjimus, matys prasmę dalyvauti politinių partijų veikloje, kai priklausyti partijai nebus kažkas gėdingo. Tik tada, kaip teigia R. Vanagaitė, “lochus” ir “runkelius” politikoje pakeis tikrasis elitas.
Atsakyti 0 0 Pranešti apie netinkamą komentarą
I. ½ principas
Esu įsitikinęs, kad tokio ar tokių lyderių dar greitai ir neturėsime. Greičiausiai tai galėtų įvykti, jei kuris nors politinis veikėjas sugebėtų į Seimą atvesti politinę jėgą, kuri sudarytų apie 50 % viso seimo narių.
1992 m. tai pavyko padaryti A. Brazauskui, vadovavusiam Lietuvos demokratinei darbo partijai, kuri tais metais gavo 71 mandatą.
1996 m. V. Landsbergio vadovaujama Tėvynės sąjunga turėjo berods 65 vietas LR Seime.
Daugiau nei vienai partijai nebepavyko pasiekti tokių rezultatų. Tai reiškia, kad lyderiai sistemos buvo verčiami darytis beveidžiais – trinti ideologijas, atsisakyti principinių programinių nuostatų, švelninti toną, norėdami gauti ar bent pretenduoti į valdžią. Vardan koalicijos neretai nueita į kompromisus su lyderiškumą išryškinančiomis savybėmis – tvirta ir drąsia laikysena įvairiuose klausimuose, pasirengimą kovoti už įsitikinimus ir sugebėjimą ta dvasią perteikti ne tik kolegoms partiečiams, bet ir didžiajai rinkėjų daliai.
Nors jau po 1996 m. Seime atsirado pirmoji TS ir LKDP koalicija, tačiau konservatoriams krikdemai tebuvo tik pastiprinimas, paklusnusis jaunesnysis brolis, tačiau jokiu būdu ne lygiavertis partneris, todėl V. Landsbergio autoritetui joks pavojus iš LKDP pusės nekilo ir negalėjo kilti. Tai lengvino ir pačių krikdemų laikysena su pritarimais viskam ką darydavo ar ketindavo daryti konservatoriai. Bent iki 1999 m. kai buvo nutraukta koalicijos sutartis. Kita vertus, Landsbergio lyderiškumo viršūnė buvo net ne šioje (1996 - 2000 m.) Seimo kadencijoje (priešingai, autoritetas tuo metu ėjo žemyn), o politinis kapitalas buvo sukrautas nuo Sąjūdžio, Nepriklausomybės skelbimo ir Aukščiausiosios tarybos laikų.
Taigi šiandien, kai vienpartinė vyriausybė sunkiai įsivaizduojama, kai politikų kalbos visiškai supanašėjusios, kai įsivyravusi idėjų ir ideologijų krizė – apie jokius ryškius naujus lyderius kalbėti nėra tikslinga.
II. Visuotiniai lyderiai = partiniai lyderiai
Taip pat esu įsitikinęs, kad naujų, tvirtų lyderių mūsų partinėje sistemoje nebus tol, kol į partijas kreivai žiūrės tokio kalibro politikos veikėjai, kaip šalies vadovas V. Adamkus. Nesirengiu analizuoti kam geriau atlikti konstitucines pareigas – nepartiniam prezidentui ar su stipriu ir aiškiu palaikymu parlamente, tačiau prezidentas būdamas politiku negali konfrontuoti su kita politinės sistemos dalimi – politinėmis partijomis. Taip pat neteigiu, kad siekiant partijų stiprinimo, po kadencijos V. Adamkus turėtu papildyti kurios nors gretas. Partijų lyderiai negali būti samdomi iš šalies, jie turi būti subrandinti pačiose partijose arba patys brandinti partijas. Manau, kad nepartinio valstybės vadovo šiame etape tikrai Lietuvai reikėjo ir V. Adamkaus laikysena pasiteisino, tačiau laikas galvoti ir apie ateitį. Prezidento galios Lietuvoje nėra stiprios, tad norint esminių permainų reformų besiprašančiose srityse, reikalinga stipri valdanti jėga Seime ir vyriausybėje, galinti konstruktyviai dirbti su prezidentu.
Taigi, kad partinė sistema pradeda bristi iš gilios krizės, rodys kai šalies įvairūs autoritetai, savo sričių specialistai, verslininkai, jau įrodę savo kompetenciją ir sugebėjimus, matys prasmę dalyvauti politinių partijų veikloje, kai priklausyti partijai nebus kažkas gėdingo. Tik tada, kaip teigia R. Vanagaitė, “lochus” ir “runkelius” politikoje pakeis tikrasis elitas.
Atsakyti 0 0 Pranešti apie netinkamą komentarą
Ir gerai kad taip
2008-06-16 19:17:57
"Lyderiu" ilgisi tautos ir visuomenes kurios patys nepajegios susitvarkyti. Beabejo Lietuvoje tokiu besiilginciu kaip Baciulis yra. Labai gerai kad jie
nepaima virsu ir neiskelia kazkurio vieno politiko i tas "lyderiu" gretas. Apsieisime. Dirbkim darba patys, o valdzioje mums reikie sugebanciu dirbti administratoriu, o ne kazkokiu mistisku "lyderiu". Palikim "lyderius" tokioms visuomenems kaip Rusija. Atsakyti 0 0 Pranešti apie netinkamą komentarą
"Lyderiu" ilgisi tautos ir visuomenes kurios patys nepajegios susitvarkyti. Beabejo Lietuvoje tokiu besiilginciu kaip Baciulis yra. Labai gerai kad jie
nepaima virsu ir neiskelia kazkurio vieno politiko i tas "lyderiu" gretas. Apsieisime. Dirbkim darba patys, o valdzioje mums reikie sugebanciu dirbti administratoriu, o ne kazkokiu mistisku "lyderiu". Palikim "lyderius" tokioms visuomenems kaip Rusija. Atsakyti 0 0 Pranešti apie netinkamą komentarą
xxx
2008-06-16 19:15:24
Šiaip jau perskaičius straipsnį akivaizdu, kad Zuokas "kostiumų pakabukams" nepriskirtas.
Atsakyti
0
0
Pranešti apie netinkamą komentarą
Rasai---Augis
2008-06-16 16:43:31
Primininkai sunkaus protinio darbo nedirba;)
Atsakyti
0
0
Pranešti apie netinkamą komentarą
Rasa
2008-06-16 15:55:03
O tai kažin kodėl tie lyderiai (AMB ir VL) sau adekvataus svorio ir masto įpėdinių nužsiaugino? Aaaa?
Atsakyti
0
0
Pranešti apie netinkamą komentarą
Augis
2008-06-16 12:01:51
Na, b et kai parašo, tai imk atsistok ir eik į Lietuvos lyderius....:)
Atsakyti
0
0
Pranešti apie netinkamą komentarą
tomas
2008-06-16 11:52:03
populistai (Paksas, Paulauskas, Uspaskichas, Zuokas) - tik "kostiumu pakabukai", vienadieniai lyderiai, kitaip sakant sh.. verti? straipsnis pradzioje pasirode tikrai nelogas, bet perskaicius pabaiga susidariau kitokia nuomone. koncervu ir socdemu reklama...anot autoriaus tik jie (nors ir kokie bebutu (rasyta labai atsargiai)) gali ivesti tvarka valdzioje. nusivyliau
Atsakyti
0
0
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nacionalin vartotoju gyn lyga
2008-06-14 14:22:35
UAB ,,Vilniaus energija” į kovą su vartotojų gynėjais kviečia įsijungti
Valstybės institucijas
2008 08 14
Š.m. gegužės 12d.LR Teisingumo ministerijoje vykusiame vartotojų gynimo organizacijų pasitarime, LR Teisingumo ministerijos sekretorius Arūnas Kazlauskas informavo, kad yra gautas UAB ,,Vilniaus energijos” pareiškimas dėl Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos tinklapyje platinamos medžiagos, kuri neva agituoja nesilaikyti įstatymų ar juos ignoruoti, vykdyti neteisėtą veiklą, kitaip tariant nurodoma, kad Lyga galimai vykdo neteisėtą veiklą ir prašoma imtis prieš jos veiklą administracinių poveikio priemonių.
Nacionalinei dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygai pavyko gauti UAB ,,Vilniaus energija” 2008-05-16 pareiškimą LR Teisingumo ministerijai ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ,,DĖL NACIONALINĖS DUJŲ, ELEKTROS IR ŠILUMOS VARTOTOJŲ GYNIMO LYGOS VIEŠAI PASKELBTOS INFORMACIJOS , SKATINANČIOS IR INSTRUKTUOJANČIOS ATLIKTI NETEISĖTUS VEIKSMUS BEI IŠVENGTI ĮSTATYMŲ NUMATYTOS ATSAKOMYBĖS“. Pareiškime nurodoma, kad Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos tinklapyje yra paskelbta informacija pavadinimu ,,Lietuvis: paprasta atsijungimo nuo šildymo schema” , kuria yra instruktuojama , kaip vykdyti neteisėtą įrenginių atsijungimą nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos . Pareiškime pažymima, kad vienas iš pagrindinių viešai deklaruojamų Lygos tikslų yra pagerinti visuomenės informavimą, kaupiant, skleidžiant informaciją vartotojų teisių gynimo klausymais, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus. Akivaizdu, sakoma pareiškime, kad Lygos skelbiama informacija ne tik prieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems šilumos ūkį ir klaidina vartotojus, tačiau ir tiesiogiai instruktuoja bei skatina platų asmenų ratą, t.y. didžiąją dalį Vilniaus miesto gyventojų , atlikti neteisėtus veiksmus, sukčiauti, pažeisti įstatymus, o taip pat nurodo, kokiomis neteisėtomis priemonėmis išvengti atsakomybės. UAB ,,Vilniaus energija” pažymi,kad pasinaudojus minėta atsijungimo schema būtų pažeistos UAB ,,Vilniaus energija” teisės ir interesai. UAB ,,Vilniaus energija” prašo Valstybės institucijų išanalizuoti ir įvertinti paskelbtą informaciją ir nedelsiant imtis priemonių bei sustabdyti neteisėtą Lygos ar su ją susijusių asmenų veiklą.
daugiau wwwvartotojulygalt Atsakyti 0 0 Pranešti apie netinkamą komentarą
Valstybės institucijas
2008 08 14
Š.m. gegužės 12d.LR Teisingumo ministerijoje vykusiame vartotojų gynimo organizacijų pasitarime, LR Teisingumo ministerijos sekretorius Arūnas Kazlauskas informavo, kad yra gautas UAB ,,Vilniaus energijos” pareiškimas dėl Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos tinklapyje platinamos medžiagos, kuri neva agituoja nesilaikyti įstatymų ar juos ignoruoti, vykdyti neteisėtą veiklą, kitaip tariant nurodoma, kad Lyga galimai vykdo neteisėtą veiklą ir prašoma imtis prieš jos veiklą administracinių poveikio priemonių.
Nacionalinei dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygai pavyko gauti UAB ,,Vilniaus energija” 2008-05-16 pareiškimą LR Teisingumo ministerijai ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ,,DĖL NACIONALINĖS DUJŲ, ELEKTROS IR ŠILUMOS VARTOTOJŲ GYNIMO LYGOS VIEŠAI PASKELBTOS INFORMACIJOS , SKATINANČIOS IR INSTRUKTUOJANČIOS ATLIKTI NETEISĖTUS VEIKSMUS BEI IŠVENGTI ĮSTATYMŲ NUMATYTOS ATSAKOMYBĖS“. Pareiškime nurodoma, kad Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos tinklapyje yra paskelbta informacija pavadinimu ,,Lietuvis: paprasta atsijungimo nuo šildymo schema” , kuria yra instruktuojama , kaip vykdyti neteisėtą įrenginių atsijungimą nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos . Pareiškime pažymima, kad vienas iš pagrindinių viešai deklaruojamų Lygos tikslų yra pagerinti visuomenės informavimą, kaupiant, skleidžiant informaciją vartotojų teisių gynimo klausymais, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus. Akivaizdu, sakoma pareiškime, kad Lygos skelbiama informacija ne tik prieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems šilumos ūkį ir klaidina vartotojus, tačiau ir tiesiogiai instruktuoja bei skatina platų asmenų ratą, t.y. didžiąją dalį Vilniaus miesto gyventojų , atlikti neteisėtus veiksmus, sukčiauti, pažeisti įstatymus, o taip pat nurodo, kokiomis neteisėtomis priemonėmis išvengti atsakomybės. UAB ,,Vilniaus energija” pažymi,kad pasinaudojus minėta atsijungimo schema būtų pažeistos UAB ,,Vilniaus energija” teisės ir interesai. UAB ,,Vilniaus energija” prašo Valstybės institucijų išanalizuoti ir įvertinti paskelbtą informaciją ir nedelsiant imtis priemonių bei sustabdyti neteisėtą Lygos ar su ją susijusių asmenų veiklą.
daugiau wwwvartotojulygalt Atsakyti 0 0 Pranešti apie netinkamą komentarą
ABC---inž
2008-06-14 10:45:27
Pritariu, nors ir nevisai dėl Landsbergio. Pliusas jam vien už tai, kad ėmėsi ginti Kuolį. Rašo ir rašo. Brazauskas tyli: viskas eina pagal jo strategiją.
Kartu siūlau peržiūrėti Valiušaičio straipsnį TIKROJO lietuviško lyderiavimo, o ne nomenklatūrinio viršininkavimo tema.
Jo p.Bačiulis nemini. Iš viso, panašu, nesiremia jokiais šaltiniais, lyg būtų mūsų pradžios Adomas.
--------------------------------
LYDERIS, REIKALINGAS LIETUVAI
Autorius: Vidmantas Valiušaitis
2008.04.15 05:00
Amerikiečių rašytojas ir diplomatas Washingtonas Irvingas (1783-1859), vienas pirmųjų amerikiečių kūrėjų sulaukusių pripažinimo Europoje ir daug prisidėjusių prie tų dviejų kultūrų suartinimo, yra palikęs sparnuotą posakį: „Didieji protai kelia sau tikslus, kiti žmonės vadovaujasi savo norais“.
Laimingos tautos, kurios turi tokio masto asmenybių. Ir vargas toms, kurios neįstengia išsiugdyti didžių protų ar nebeatsimena tų, kurie šito verti. Žmonių, keliančių tikslus sau ir savo gyvenimo turiniu bei asmeniniu pavyzdžiu brėžiančių gaires tautai, šiandien Lietuvoje beveik nematyti. Išimtys tik patvirtina šį teiginį.
O nematyti tokių žmonių ne todėl, kad jų nebūtų apskritai, bet dėl to, kad susiformavęs vadinamasis „politinis elitas“ – didele dalimi savanaudiškas, nekūrybingas, bailus, nes intelektualiai nepajėgus, todėl desperatiškai bijąs atviros diskusijos su kitaip valstybės vaidmenį suprantančiais asmenimis – turi priemonių neprileisti jų į viešąją informacinę erdvę. Veiksmai nepateisinami, bet logika suprantama: tokie asmenys potencialiai gali sudaryti konkurenciją „politikos mastodontams“ ir sujaukti nusistovėjusių įtakų bei susidarytų gyvenimo patogumų terpę.
Akis badantis pavyzdys – LRT generalinio direktoriaus rinkimai. Didžiausia blogybė yra ne tai, kas buvo išrinktas nacionalinio transliuotojo vadovu, bet kaip visas šis procesas vyko. Nors esu kritiškai pasisakęs apie kai kuriuos naujojo direktoriaus žurnalistinės raiškos aspektus, tačiau nesakau, kad jis būtinai bus blogas direktorius. Pamatysime. Niekur jis nepasislėps – jo vadybos, visuomeninės misijos, LRT profesinių standartų kokybe, politinio nešališkumo principais labai greitai įsitikinsime.
Blogiau su pačia LRT taryba. Kai jos pirmininkas akivaizdžiai nesuvokia, kas yra interesų konfliktas, ko gi galima laukti iš tokios institucijos sprendimų apskritai? Ką rašytų tas pats „Lietuvos rytas“, jeigu vietoje jo atstovo LRT taryboje posėdžiautų, tarkime, pono B. Lubio laikraščio redaktorius, jis būtų nuolatinis visuomeninio transliuotojo politinių aktualijų komentatorius ir diskusijų forumų dalyvis, o to laikraščio savininkas, mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomoje televizijoje, mėgautųsi tomis reklamos ir autorinių laidų apimtimis, kuriomis šiandien džiaugiasi didžiausiu save tituluojantis privatus dienraštis?
Nepajėgumas skaidriai ir sąžiningai veikti tokiame, palyginti, smulkiame viešojo gyvenimo sektoriuje, kaip nacionalinis transliuotojas, tik patvirtina mūsų demokratijos paviršutiniškumą ir fasadiškumą – tikrą dvigubų standartų karaliją...
Ką jau kalbėti apie didesnius dalykus, jeigu net direktoriaus neįstengiame išrinkti taip, kad visa tai pasitarnautų visuomenės konsolidavimui, o ne susipriešinimo gilinimui bei eskalavimui. Dar nė dvi savaitės nepraėjo, kai naujasis LRT vadovas eina pareigas, o koks informacinio palaikymo užnugaris išryškėjo „Lietuvos ryto“ grupės leidiniuose!..
Kodėl? Ogi todėl, kad mūsų gyvenimo praktikoje įprasta tapo taikyti ne objektyvius žmogiškosios raiškos matus, bet subjektyvius, vien politiškai motyvuotus, momentine nauda sveriamus vertinimo kriterijus. Todėl „teisus“ čia tas, kuris turi daugiau galios – politinės, ekonominės, informacinės...
O kriterijai – egzistuoja. Ir jie vienodi visiems lyderiams, ar jie būtų verslo bendrovių vadovai, televizijų direktoriai, ministrai ar net patys prezidentai.
Paryžiaus Sorbonos universiteto daktaras Pranas Dielininkaitis (1902-1942), vienintelis diplomuotas sociologas ne tik prieškario Lietuvoje, bet ir ano meto Baltijos valstybėse, buvo ryški asmenybė, palikusi neišdildomą pėdsaką pirmosios Respublikos visuomenės gyvenime. Jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie lietuviškosios visuomenės raidai davė reikšmingų impulsų ir iškėlė ilgalaikių gairių jos atsinaujinimo krypčiai.
Šiandienos politikos lyderiai nuolat skundžiasi, kokia „tamsi“ mūsų liaudis, kaip nieko neišmano politikoje, kaip nemoka pasirinkti. Jiems antrina stambieji žiniasklaidos pabūklai: šitai „kvailai“ masei nereikia nieko kito, tik „duonos ir žaidimų“...
Pr. Dielininkaitis tvirtino priešingai: nėra blogų pulkų, yra tik blogų pulkininkų.
Taip tvirtino žmogus, drauge bendraminčiais, įkūręs vieną populiariausių ir įtakingiausių prieškario Lietuvos dienraščių „XX amžius“, apie kurį VDU profesorius šveicaras Juozas Eretas (beje, telegramų agentūros ELTA įkūrėjas) rašė: „XX amžius“ buvo „lyg visam kraštui skaitomas pilnutinio gyvenimo kursas. Jame gyvenimo reiškiniai ir įvykiai savo prasmę ir savo vietą rado pagal tvarką, plaukiančią iš aukštesnės idėjos. Tai išimtina žurnalistikoje laimė, nes dažnai aukštesnė idėja lieka be spaudos ir gilesnės įtakos nedaro arba spauda lieka be idėjos ir niekam neteikia naudos. „Amžiumi“ idėja įgijo savo spaudą ir spauda – savo idėją.“
Šalyje, kurios gyventojų daugumą sudarė žemdirbiai, nepratę ne tik prie dienraščių, bet ir prie spaudos apskritai, kurioje miestiečiai tesudarė vos 15 proc. jos gyventojų, 1939 metais vien prenumeratorių „XX amžius“ turėjo per 26 tūkstančius. Pasisekimas būtų buvęs dar didesnis, jei valdžia nebūtų dariusi nuolatinių suvaržymų. „Amžinas cenzūros įsikišimas, – pasak J. Ereto – buvo įkyrus ir nekompetentingas“.
Turint galvoje dienraščių tiražus šiandien, kada miestų gyventojų nuošimtis yra beveik atvirkščiai proporcingas prieškariniam, o raštingumo lygis yra žymiai aukštesnis, 26 tūkstančiai prenumeratorių daro įspūdį net ir dabar. Ir tas įspūdis juo didesnis, kai žinai, kad anas dienraštis nepataikavo miesčioniškam skoniui, o geriausios Vakarų spaudos pavyzdžiu sąžiningai informavo ir sąmoningai ugdė mąstančią visuomenę.
Dar daugiau. Socialinis teisingumas buvo „pagrindinė idėja, kuria sielojosi dr. Dielininkaitis“, – rašė kitas jo bendraamžis ir žurnalistas Kazys Bauba, vėliau – Štuthofo koncentracijos stovyklos auka.
Jis buvo „ne tik sociologas teoretikas, bet ypač gyvas praktikas, – tvirtino istorikas Zenonas Ivinskis. – Dr. Dielininkaitį, kaip žmogų su tyra ir labai jautria visuomenine sąžine, nuolat jaudino socialinis klausimas, t.y. tie socialiniai priešingumai, kurie yra paprastai didžiųjų sukrėtimų priežastis istorijoje, ar mes žvelgsime į Romos Grakchus, ar į XIV amžiaus anglų lordus, ar į didžiąją Prancūzų revoliuciją. Tai socialiniam teisingumui įgyvendinti mūsų tėvynėje dr. Dielininkaitis ieškojo būdų ir priemonių, aukojo savo energiją ir jėgas.“
Tad grįžęs iš užsienio Pr. Dielininkaitis, Juozo Brazaičio žodžiais „kibo į darbininkus“, kurių „masę komunistai jau buvo gerokai apsėdę“. Ir čia jaunasis sociologas „pasijuto kaip žuvis vandenyje. Metalistai, šoferiai, kiemsargiai, žemės ūkio darbininkai, miesto tarnaitės, darbininkų jaunimas – tai tie vardai, kuriuose jis nenuilstai nardė. Susirinkimai, suvažiavimai, pranešimai, paskaitos, iškylos, stovyklos – kasdieninė duona.“
Jeigu fabrikų darbininkai, kiemsargiai, J. Brazaičio žodžiais, „mūru stojo“ už Pr. Dielininkatį veik visuose Kauno ir priemiesčių susirinkimuose, tai turėjo būti didelis jo autoritetas ir įtikinamos mintys. Tiesa, dr. Dielininkaičio ir kitų projektai, tęsti žemės reformą ir aprūpinti fabrikų darbininkus nuosavais sklypais bei nameliais, valdiškose įstaigose nebuvo išklausomi ir net klausomi, tačiau komunistų pavojui padidėjus, kai sovietai privertė Lietuvą įsileisti įgulas, Smetonos administracija Dielininkaičiui veikti nebekliudė.
Kiek šioje srityje Pr. Dielininkaitis buvo brandus ir efektyvus, liudija faktas, jog net toks „užgrūdintas“ sovietinio komunizmo įrankis kaip Aleksandras Gudaitis-Guzevičius, pogrindyje kurstęs darbininkus, o po okupacijos tapęs sovietinės Lietuvos saugumo šefu, savo atsiminimuose gana pagarbiai atsiliepia apie savo idėjinio priešo organizacinius bei oratorinius gebėjimus, įtaką darbininkijai. Ankstyvas areštas (suimtas drauge su šimtais kitų inteligentų 1940 liepos 12, nespėjus Lietuvos net formaliai „įjungti“ į Sovietų Sąjungą) patvirtina, jog kitokių priemonių, išskyrus smurtą, prieš Pr. Dielininkaitį bolševikai neturėjo.
Tai – nepaneigiamas įrodymas, kad ir profesoriai gali kalbėti paprastiems žmonėms suprantama kalba ir įgyti jų pasitikėjimą, jeigu tik patys geba šį pasitikėjimą branginti ir jo neišduoti.
Kur viso to paslaptis?
Prano Dielininkaičio asmenybę bene geriausiai nusako išlikęs, matyt, vienos iš jo viešų prakalbų plano rankraštis, kuriame jis konspektyviai, tezių pavidalu dėsto bet kurios srities vadovui arba lyderiui reikalingus privalumus.
Pirmasis lyderio privalumas – noras vadovauti. Tačiau!.. Lygia greta privalu vengti visur savęs brukimo – tik aš, aš, aš...
Vadovavimo džiaugsmas, vadovavimo pamėgimas – antrasis vadovo privalumas. Iš jo išplaukia santykiai su bendradarbiais: a) nepavydėti kitiems; jei kas kyla – „negriebti už kojų ir netraukti žemyn“, „duoti pavyzdį atakuojant spygliuotus apkasus“; b) vengti pataikavimo ir pataikūnų; kas norėdamas pats iškilti „aplink save tepakenčia tik nykias smulkias individualybes“, tas nėra vertas lyderio vardo; c) kaip maro vengti intrigų – stengimosi pykinti vienus su kitais – ir tuo naudotis; tai „pati pigiausia, žemiausia ir niekingiausia priemonė iškilti“; d) kas nesugeba suvaldyti paties savęs, kas neįstengia nepalaužiamai garbingai laikytis duotojo žodžio, „kas aistringai nėra pamilęs tiesos ir teisingumo, tas niekados nebus tikru vadu“.
Vienas svarbiausių vadovo bruožų, anot Pr. Dielininkaičio, yra „mokėjimas džiaugsmingai bendrauti su kitais. Reikia mokėti maloniai priimti kitų išmintingus patarimus ir patarnavimus. Sugebėti ne tik pačiam dirbti, bet ypač – įtraukti kitus. Nepykti dėl daromų kritiškų pastabų ir opozicijos buvimo, bet stengtis surasti, pašalinti tas priežastis, tą pagrindą, kuris duoda progos kritikai ir opozicijai atsirasti.
Tikras lyderis yra naujų idėjų ieškotojas ir jų išradėjas. Drąsa, rizikos meilė ir atsakomybės nebijojimas – būtinos vadovo savybės. Nepavykimo pavojus dėl nepajėgumo išdrįsti ir ryžtis, Pr. Dielininkaičio teigimu, beveik visuomet yra didesnis, negu dėl drąsos pertekliaus. Blogio jėga gyvenime yra mažiau pavojinga kaip gėrio silpnumas. Todėl ragina niekada nenustoti drąsos. Apie drąsą taip sako: „Kas pinigų nustoja, nedaug ko nustoja, kas garbės nustoja – labai daug nustoja; kas drąsos nustoja – visko nustoja“, todėl nebijoti nepasisekimų – vadovo prievolė: „Pirmas nepasisekimas yra reikalingas. Antras – gali būti naudingas. O jei jūs prisikeliate po trečio nepasisekimo – jūs esate tikras vyras.“
Pr. Dielininkaitis pabrėžia veiklumą ir ofenzyvos dvasią. Apie ją taip sako: „Pirmas privalumas – veiklumas. Antras privalumas – veiklumas. Ir trečiasis privalumas taip pat veiklumas.“ Laimėjimas visuomet yra ofenzyvos kūdikis ir jis priklauso asmenims, nebijantiems ir ieškantiems atsakomybės...
Dabar mintyse su šiais Pr. Dielininkaičio išvardintais vadovo privalumais palyginkime šiandienos lyderius: politikos, žiniasklaidos, stambiojo verslo...
Kažko trūksta, ar ne?
Ir pirmiausiai – supratimo, kad „nėra blogų pulkų, yra tik blogų pulkininkų“...
Todėl nėra nieko geresnio kaip rinkimai, parodyti tiems „pulkininkams“, kad kariuomenės jie nebeturi, o vien „duonos ir žaidimų“ protaujančiam žmogui neužtenka.
Atsakyti 0 0 Pranešti apie netinkamą komentarą
Kartu siūlau peržiūrėti Valiušaičio straipsnį TIKROJO lietuviško lyderiavimo, o ne nomenklatūrinio viršininkavimo tema.
Jo p.Bačiulis nemini. Iš viso, panašu, nesiremia jokiais šaltiniais, lyg būtų mūsų pradžios Adomas.
--------------------------------
LYDERIS, REIKALINGAS LIETUVAI
Autorius: Vidmantas Valiušaitis
2008.04.15 05:00
Amerikiečių rašytojas ir diplomatas Washingtonas Irvingas (1783-1859), vienas pirmųjų amerikiečių kūrėjų sulaukusių pripažinimo Europoje ir daug prisidėjusių prie tų dviejų kultūrų suartinimo, yra palikęs sparnuotą posakį: „Didieji protai kelia sau tikslus, kiti žmonės vadovaujasi savo norais“.
Laimingos tautos, kurios turi tokio masto asmenybių. Ir vargas toms, kurios neįstengia išsiugdyti didžių protų ar nebeatsimena tų, kurie šito verti. Žmonių, keliančių tikslus sau ir savo gyvenimo turiniu bei asmeniniu pavyzdžiu brėžiančių gaires tautai, šiandien Lietuvoje beveik nematyti. Išimtys tik patvirtina šį teiginį.
O nematyti tokių žmonių ne todėl, kad jų nebūtų apskritai, bet dėl to, kad susiformavęs vadinamasis „politinis elitas“ – didele dalimi savanaudiškas, nekūrybingas, bailus, nes intelektualiai nepajėgus, todėl desperatiškai bijąs atviros diskusijos su kitaip valstybės vaidmenį suprantančiais asmenimis – turi priemonių neprileisti jų į viešąją informacinę erdvę. Veiksmai nepateisinami, bet logika suprantama: tokie asmenys potencialiai gali sudaryti konkurenciją „politikos mastodontams“ ir sujaukti nusistovėjusių įtakų bei susidarytų gyvenimo patogumų terpę.
Akis badantis pavyzdys – LRT generalinio direktoriaus rinkimai. Didžiausia blogybė yra ne tai, kas buvo išrinktas nacionalinio transliuotojo vadovu, bet kaip visas šis procesas vyko. Nors esu kritiškai pasisakęs apie kai kuriuos naujojo direktoriaus žurnalistinės raiškos aspektus, tačiau nesakau, kad jis būtinai bus blogas direktorius. Pamatysime. Niekur jis nepasislėps – jo vadybos, visuomeninės misijos, LRT profesinių standartų kokybe, politinio nešališkumo principais labai greitai įsitikinsime.
Blogiau su pačia LRT taryba. Kai jos pirmininkas akivaizdžiai nesuvokia, kas yra interesų konfliktas, ko gi galima laukti iš tokios institucijos sprendimų apskritai? Ką rašytų tas pats „Lietuvos rytas“, jeigu vietoje jo atstovo LRT taryboje posėdžiautų, tarkime, pono B. Lubio laikraščio redaktorius, jis būtų nuolatinis visuomeninio transliuotojo politinių aktualijų komentatorius ir diskusijų forumų dalyvis, o to laikraščio savininkas, mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomoje televizijoje, mėgautųsi tomis reklamos ir autorinių laidų apimtimis, kuriomis šiandien džiaugiasi didžiausiu save tituluojantis privatus dienraštis?
Nepajėgumas skaidriai ir sąžiningai veikti tokiame, palyginti, smulkiame viešojo gyvenimo sektoriuje, kaip nacionalinis transliuotojas, tik patvirtina mūsų demokratijos paviršutiniškumą ir fasadiškumą – tikrą dvigubų standartų karaliją...
Ką jau kalbėti apie didesnius dalykus, jeigu net direktoriaus neįstengiame išrinkti taip, kad visa tai pasitarnautų visuomenės konsolidavimui, o ne susipriešinimo gilinimui bei eskalavimui. Dar nė dvi savaitės nepraėjo, kai naujasis LRT vadovas eina pareigas, o koks informacinio palaikymo užnugaris išryškėjo „Lietuvos ryto“ grupės leidiniuose!..
Kodėl? Ogi todėl, kad mūsų gyvenimo praktikoje įprasta tapo taikyti ne objektyvius žmogiškosios raiškos matus, bet subjektyvius, vien politiškai motyvuotus, momentine nauda sveriamus vertinimo kriterijus. Todėl „teisus“ čia tas, kuris turi daugiau galios – politinės, ekonominės, informacinės...
O kriterijai – egzistuoja. Ir jie vienodi visiems lyderiams, ar jie būtų verslo bendrovių vadovai, televizijų direktoriai, ministrai ar net patys prezidentai.
Paryžiaus Sorbonos universiteto daktaras Pranas Dielininkaitis (1902-1942), vienintelis diplomuotas sociologas ne tik prieškario Lietuvoje, bet ir ano meto Baltijos valstybėse, buvo ryški asmenybė, palikusi neišdildomą pėdsaką pirmosios Respublikos visuomenės gyvenime. Jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie lietuviškosios visuomenės raidai davė reikšmingų impulsų ir iškėlė ilgalaikių gairių jos atsinaujinimo krypčiai.
Šiandienos politikos lyderiai nuolat skundžiasi, kokia „tamsi“ mūsų liaudis, kaip nieko neišmano politikoje, kaip nemoka pasirinkti. Jiems antrina stambieji žiniasklaidos pabūklai: šitai „kvailai“ masei nereikia nieko kito, tik „duonos ir žaidimų“...
Pr. Dielininkaitis tvirtino priešingai: nėra blogų pulkų, yra tik blogų pulkininkų.
Taip tvirtino žmogus, drauge bendraminčiais, įkūręs vieną populiariausių ir įtakingiausių prieškario Lietuvos dienraščių „XX amžius“, apie kurį VDU profesorius šveicaras Juozas Eretas (beje, telegramų agentūros ELTA įkūrėjas) rašė: „XX amžius“ buvo „lyg visam kraštui skaitomas pilnutinio gyvenimo kursas. Jame gyvenimo reiškiniai ir įvykiai savo prasmę ir savo vietą rado pagal tvarką, plaukiančią iš aukštesnės idėjos. Tai išimtina žurnalistikoje laimė, nes dažnai aukštesnė idėja lieka be spaudos ir gilesnės įtakos nedaro arba spauda lieka be idėjos ir niekam neteikia naudos. „Amžiumi“ idėja įgijo savo spaudą ir spauda – savo idėją.“
Šalyje, kurios gyventojų daugumą sudarė žemdirbiai, nepratę ne tik prie dienraščių, bet ir prie spaudos apskritai, kurioje miestiečiai tesudarė vos 15 proc. jos gyventojų, 1939 metais vien prenumeratorių „XX amžius“ turėjo per 26 tūkstančius. Pasisekimas būtų buvęs dar didesnis, jei valdžia nebūtų dariusi nuolatinių suvaržymų. „Amžinas cenzūros įsikišimas, – pasak J. Ereto – buvo įkyrus ir nekompetentingas“.
Turint galvoje dienraščių tiražus šiandien, kada miestų gyventojų nuošimtis yra beveik atvirkščiai proporcingas prieškariniam, o raštingumo lygis yra žymiai aukštesnis, 26 tūkstančiai prenumeratorių daro įspūdį net ir dabar. Ir tas įspūdis juo didesnis, kai žinai, kad anas dienraštis nepataikavo miesčioniškam skoniui, o geriausios Vakarų spaudos pavyzdžiu sąžiningai informavo ir sąmoningai ugdė mąstančią visuomenę.
Dar daugiau. Socialinis teisingumas buvo „pagrindinė idėja, kuria sielojosi dr. Dielininkaitis“, – rašė kitas jo bendraamžis ir žurnalistas Kazys Bauba, vėliau – Štuthofo koncentracijos stovyklos auka.
Jis buvo „ne tik sociologas teoretikas, bet ypač gyvas praktikas, – tvirtino istorikas Zenonas Ivinskis. – Dr. Dielininkaitį, kaip žmogų su tyra ir labai jautria visuomenine sąžine, nuolat jaudino socialinis klausimas, t.y. tie socialiniai priešingumai, kurie yra paprastai didžiųjų sukrėtimų priežastis istorijoje, ar mes žvelgsime į Romos Grakchus, ar į XIV amžiaus anglų lordus, ar į didžiąją Prancūzų revoliuciją. Tai socialiniam teisingumui įgyvendinti mūsų tėvynėje dr. Dielininkaitis ieškojo būdų ir priemonių, aukojo savo energiją ir jėgas.“
Tad grįžęs iš užsienio Pr. Dielininkaitis, Juozo Brazaičio žodžiais „kibo į darbininkus“, kurių „masę komunistai jau buvo gerokai apsėdę“. Ir čia jaunasis sociologas „pasijuto kaip žuvis vandenyje. Metalistai, šoferiai, kiemsargiai, žemės ūkio darbininkai, miesto tarnaitės, darbininkų jaunimas – tai tie vardai, kuriuose jis nenuilstai nardė. Susirinkimai, suvažiavimai, pranešimai, paskaitos, iškylos, stovyklos – kasdieninė duona.“
Jeigu fabrikų darbininkai, kiemsargiai, J. Brazaičio žodžiais, „mūru stojo“ už Pr. Dielininkatį veik visuose Kauno ir priemiesčių susirinkimuose, tai turėjo būti didelis jo autoritetas ir įtikinamos mintys. Tiesa, dr. Dielininkaičio ir kitų projektai, tęsti žemės reformą ir aprūpinti fabrikų darbininkus nuosavais sklypais bei nameliais, valdiškose įstaigose nebuvo išklausomi ir net klausomi, tačiau komunistų pavojui padidėjus, kai sovietai privertė Lietuvą įsileisti įgulas, Smetonos administracija Dielininkaičiui veikti nebekliudė.
Kiek šioje srityje Pr. Dielininkaitis buvo brandus ir efektyvus, liudija faktas, jog net toks „užgrūdintas“ sovietinio komunizmo įrankis kaip Aleksandras Gudaitis-Guzevičius, pogrindyje kurstęs darbininkus, o po okupacijos tapęs sovietinės Lietuvos saugumo šefu, savo atsiminimuose gana pagarbiai atsiliepia apie savo idėjinio priešo organizacinius bei oratorinius gebėjimus, įtaką darbininkijai. Ankstyvas areštas (suimtas drauge su šimtais kitų inteligentų 1940 liepos 12, nespėjus Lietuvos net formaliai „įjungti“ į Sovietų Sąjungą) patvirtina, jog kitokių priemonių, išskyrus smurtą, prieš Pr. Dielininkaitį bolševikai neturėjo.
Tai – nepaneigiamas įrodymas, kad ir profesoriai gali kalbėti paprastiems žmonėms suprantama kalba ir įgyti jų pasitikėjimą, jeigu tik patys geba šį pasitikėjimą branginti ir jo neišduoti.
Kur viso to paslaptis?
Prano Dielininkaičio asmenybę bene geriausiai nusako išlikęs, matyt, vienos iš jo viešų prakalbų plano rankraštis, kuriame jis konspektyviai, tezių pavidalu dėsto bet kurios srities vadovui arba lyderiui reikalingus privalumus.
Pirmasis lyderio privalumas – noras vadovauti. Tačiau!.. Lygia greta privalu vengti visur savęs brukimo – tik aš, aš, aš...
Vadovavimo džiaugsmas, vadovavimo pamėgimas – antrasis vadovo privalumas. Iš jo išplaukia santykiai su bendradarbiais: a) nepavydėti kitiems; jei kas kyla – „negriebti už kojų ir netraukti žemyn“, „duoti pavyzdį atakuojant spygliuotus apkasus“; b) vengti pataikavimo ir pataikūnų; kas norėdamas pats iškilti „aplink save tepakenčia tik nykias smulkias individualybes“, tas nėra vertas lyderio vardo; c) kaip maro vengti intrigų – stengimosi pykinti vienus su kitais – ir tuo naudotis; tai „pati pigiausia, žemiausia ir niekingiausia priemonė iškilti“; d) kas nesugeba suvaldyti paties savęs, kas neįstengia nepalaužiamai garbingai laikytis duotojo žodžio, „kas aistringai nėra pamilęs tiesos ir teisingumo, tas niekados nebus tikru vadu“.
Vienas svarbiausių vadovo bruožų, anot Pr. Dielininkaičio, yra „mokėjimas džiaugsmingai bendrauti su kitais. Reikia mokėti maloniai priimti kitų išmintingus patarimus ir patarnavimus. Sugebėti ne tik pačiam dirbti, bet ypač – įtraukti kitus. Nepykti dėl daromų kritiškų pastabų ir opozicijos buvimo, bet stengtis surasti, pašalinti tas priežastis, tą pagrindą, kuris duoda progos kritikai ir opozicijai atsirasti.
Tikras lyderis yra naujų idėjų ieškotojas ir jų išradėjas. Drąsa, rizikos meilė ir atsakomybės nebijojimas – būtinos vadovo savybės. Nepavykimo pavojus dėl nepajėgumo išdrįsti ir ryžtis, Pr. Dielininkaičio teigimu, beveik visuomet yra didesnis, negu dėl drąsos pertekliaus. Blogio jėga gyvenime yra mažiau pavojinga kaip gėrio silpnumas. Todėl ragina niekada nenustoti drąsos. Apie drąsą taip sako: „Kas pinigų nustoja, nedaug ko nustoja, kas garbės nustoja – labai daug nustoja; kas drąsos nustoja – visko nustoja“, todėl nebijoti nepasisekimų – vadovo prievolė: „Pirmas nepasisekimas yra reikalingas. Antras – gali būti naudingas. O jei jūs prisikeliate po trečio nepasisekimo – jūs esate tikras vyras.“
Pr. Dielininkaitis pabrėžia veiklumą ir ofenzyvos dvasią. Apie ją taip sako: „Pirmas privalumas – veiklumas. Antras privalumas – veiklumas. Ir trečiasis privalumas taip pat veiklumas.“ Laimėjimas visuomet yra ofenzyvos kūdikis ir jis priklauso asmenims, nebijantiems ir ieškantiems atsakomybės...
Dabar mintyse su šiais Pr. Dielininkaičio išvardintais vadovo privalumais palyginkime šiandienos lyderius: politikos, žiniasklaidos, stambiojo verslo...
Kažko trūksta, ar ne?
Ir pirmiausiai – supratimo, kad „nėra blogų pulkų, yra tik blogų pulkininkų“...
Todėl nėra nieko geresnio kaip rinkimai, parodyti tiems „pulkininkams“, kad kariuomenės jie nebeturi, o vien „duonos ir žaidimų“ protaujančiam žmogui neužtenka.
Atsakyti 0 0 Pranešti apie netinkamą komentarą
Petras
2008-06-14 10:34:41
Apie 2, dar 2 ir dar 4. Šykštoka aritmetika.
Kubiliaus nevadink biurokratu. Ir nėra partnerystės TS su socdemais, nėra jokių rezultatų. Tik pozicija atvira. O va likę 4 vis pareiškinėja: tai jie opozicija, tai su visais eis, kad tik ne į opoziciją.
Bendrai paėmus, kai tik rinkimai- nusibodo tas nuolatinis Mažeikių prikaišiojimas. Ką kiti geriau padarė? Buvo tikslas neatiduoti rusams ir neatidavė. Kodėl Lubys Azoto rusams neatidavė? Todėl kad rado su jais kalbą ir rusams tai ne strateginis objektas. Kas dar išliko? Snaigė ir t.t.
Likę 4 stovi ant savo sąskaitų- prasuka reklamą ir turi populiarumą proporcingą išlaidoms.
Nėra vyriausybėje tų kurie čia , Balse, protingai parašo.
Nainys rašė Čilinskui: į seimą visgi kandidatuok. Po Grigaravičiaus kas į gerą pasikeitė? Taigi galima rasti žmonių. Tik neturi jie fabriko. Dirba savo darbą. O va Paulauskas ir Aplinkos ministru gali būti- visų galų specialistas. Atsakyti 0 0 Pranešti apie netinkamą komentarą
Kubiliaus nevadink biurokratu. Ir nėra partnerystės TS su socdemais, nėra jokių rezultatų. Tik pozicija atvira. O va likę 4 vis pareiškinėja: tai jie opozicija, tai su visais eis, kad tik ne į opoziciją.
Bendrai paėmus, kai tik rinkimai- nusibodo tas nuolatinis Mažeikių prikaišiojimas. Ką kiti geriau padarė? Buvo tikslas neatiduoti rusams ir neatidavė. Kodėl Lubys Azoto rusams neatidavė? Todėl kad rado su jais kalbą ir rusams tai ne strateginis objektas. Kas dar išliko? Snaigė ir t.t.
Likę 4 stovi ant savo sąskaitų- prasuka reklamą ir turi populiarumą proporcingą išlaidoms.
Nėra vyriausybėje tų kurie čia , Balse, protingai parašo.
Nainys rašė Čilinskui: į seimą visgi kandidatuok. Po Grigaravičiaus kas į gerą pasikeitė? Taigi galima rasti žmonių. Tik neturi jie fabriko. Dirba savo darbą. O va Paulauskas ir Aplinkos ministru gali būti- visų galų specialistas. Atsakyti 0 0 Pranešti apie netinkamą komentarą
Kitos naujienos
Šalis be Vyriausybės: scenarijus, kurio Lietuvai nelinkėtų politologai
(47)
2012.11.19 13:35
Prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo su Lietuvos socialdemokratų (LSDP) pirmininku Algirdu Butkevčiumi, paskelbė, kad teikia jį kandidatu į Ministrus pirmininkus. Nepaisant to, šalies vadovė neišvengė galimybės pabrėžti, kad iš kelių galimų koalicijos sudarymo variantų socialdemokratai pasirinko bendradarbiavimą ...
Koalicijos partneriai pasidalino ministerijas (papildyta 22:27)
(6)
2012.11.05 22:27
Valdančiąją centro kairės koaliciją formuojančios Socialdemokratų, Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos antradienį pasidalino ministrų portfelius.
(Papildyta 22.27 val.) LSDP atstovas Juozas Bernatonis „antimi“ vadina žinias, kad prezidentė D. Grybauskaitė partijos pirmininkui A. Butkevičiui nurodė kurių partijos ...
„Radži ieško žmonos“ paliko išgarsėti norėjusi Alma, skandalistė Nijolė tęs kovą
(96)
2012.11.17 21:03
Realybės šou „Radži ieško žmonos“ – tikrų tikriausias intrigų voratinklis. Vos prasidėjus laidai, po Radži perdainuotos PSY dainos „Gangman Style“, karštąją kėdę užėmė projekto skandaliste tituluojama Nijolė. Mergina, kuri tiek gerą, tiek blogą nuomonę apie kitas dalyves rėžia tiesiai į akis, atrodė kaip niekad ...
Kaip konservatoriai susiviliojo Gariūnų pinigais
(21)
2012.11.19 12:11
Įprasta manyti, kad Gariūnų verslo parkas, kurį tauta vadina tiesiog turgumi, yra išskirtinai kairiųjų politinių jėgų rėmėjas. Premjero Andriaus Kubiliaus partijos gerbėjai tuo įsitikinę.
Formuojant valdančiąją koaliciją dabar net šalies vadovė Dalia Grybauskaitė mėgsta grakščiai mojuoti moralinių principų vėliava. ...
D. Grybauskaitė: formuoti vyriausybę siūlysiu A. Butkevičiui
(14)
2012.11.19 12:08
,,Žinome, kad šiuose rinkimuose socialdemokratai gavo daugiausiai mandatų Seime. Ir tik jie vininteliai sugebėjo suformuoti daugumą.
Todėl būtent šios partijos vadovą teiksiu rytoj kandidatu į ministro pirmininko poziciją“,– pirmadienį po prezidentūroje vykusios prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Socialdemokratų ...
A. Sabonis apie „Eurobasket 2013“ burtus: niekada nežaidėme Balkanų lygoje
(5)
2012.11.19 10:50
Per 2013 metų Europos krepšinio čempionato burtų traukimo ceremoniją sekmadienį nuskambėjo gražūs žodžiai apie „EuroBasket 2011“ Lietuvoje. Pagyrų sulaukė ir organizacija, ir arenos su išskirtiniais sirgaliais, mylinčiais krepšinį.
Estafetę lietuviai perdavė slovėnams, kurie būsimąsias Senojo žemyno pirmenybes rengs ...
Vairavimo patarimai: su miegu nesigalynėkite
(14)
2012.11.19 09:30
Besigalynėjantys su nuovargiu vairuotojai dažniau atsidarinėja langus ir pasigarsina muziką. Nustatyta, kad tai – pirmieji pavojaus signalai prieš užmiegant prie vairo. Vis dėlto šviežias oras ir garsiai kalbantis radijas retai padeda išlaikyti budrumą ilgesniam laikui.
Beveik 20 proc. visų eismo įvykių atsitinka dėl ...
Mokslininkai: rūkymas nėštumo metu siejamas su prastesniais vaikų skaitymo gabumais
(14)
2012.11.19 08:35
Jungtinių Amerikos Valstijų Jeilio universiteto tyrėjai nustatė, kad cigarečių dūmai neigiamai veikia kūdikius motinos įsčiose, praneša „Reuters“.
Atliktas tyrimas nustatė, kad vaikų, kurių motinos nėštumo metu rūkė, skaitymo ir suvokimo testų rezultatai yra gerokai prastesni.
Z.Vaigauskas: per šiuos rinkimus išplėtotas balsų pirkimo verslas
(11)
2012.11.19 07:23
Nemenką vadovavimo patirtį valstybės institucijų sektoriuje sukaupęs Zenonas Vaigauskas kratosi jam lipdomos rinkimų prievaizdo etiketės ir pagrindine VRK užduotimi įvardija ne rinkimų priežiūrą, o jų organizavimą ir vykdymą, rašo „Lietuvos žinios“.
Tačiau skuba pridurti, kad nesąžiningiems rinkimams statomos kliūtys ...
Ar verta investuoti į kolekcines monetas?
(16)
2012.11.19 07:04
Kitą savaitę Lietuvos bankas (LB) išleis sidabrinę 50 litų nominalo monetų su baliniais vėžliais, kuri bus jau 76–oji proginė moneta. Ar jos vertė kils greitai, priklausys nuo daugelio veiksnių, sako specialistai.Tačiau, pasak jų, investicijos į monetas gali būti labai pelningos: vos per kelerius metus naujai išleistos ...
V. Ivanauskas: Lietuvos futbolo čempionato lygis krinta
(3)
2012.11.19 07:03
Lietuvos futbolo čempionato organizacija ir žaidimo lygis, anot ekspertų, grimzta gilyn į duobę, o vienintelė paguoda – atsiradusi intriga kovoje dėl šalies čempiono vardo.
Pasibaigus A lygos sezonui dėliojami paskutiniai taškai – Panevėžio „Ekranas“ penktus metus iš eilės ir aštuntą kartą klubo istorijoje iškovojo ...
„Loftas“ duso nuo elektroninio svingo atlikėjų „Parov Stelar Band“ gerbėjų
(4)
2012.11.19 01:42
Sekmadienio vakarą menų fabrikas „Loftas“ buvo sausakimšas – čia koncertavo elektroninio svingo atlikėjai „Parov Stelar Band“. Iš Austrijos kilęs didžėjus ir prodiuseris Parov Stelar su gyvo garso grupe priešaky pristatė naują programą „The Princess 2012“.
Tai jau ne pirmas kartas, kuomet muzikantai koncertuoja ...
Riazanės mieste chuliganai nudūrė vaikiną abejingų vairuotojų akivaizdoje
(20)
2012.11.18 23:00
Rusijos didmiesčio gatvėmis slinkę automobilių vairuotojai net nestabtelėjo, matydami kaip grupė chuliganų daužo kolegijos studentą, rašo life.news.ru.
Šeši švaistęsi peiliais paaugliai politechnikos institute besimokančiam devyniolikmečiui kelis kartus įdūrė į širdį. Abejingų ...
L. Kleizos įkvėptas „Raptors“ klubas iškovojo trečiąją pergalę sezone
2012.11.18 22:44
Aštuoni Lino Kleizos taškai ketvirtajame rungtynių kėlinyje atvedė du lietuvius savo gretose turinčią Toronto „Raptors“ (3/7) 5 pergalę Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) pirmenybėse. Kanados ekipa po sėkmingų paskutinių dvylikos minučių namuose 97:86 (32:22, 17:19, 18:28, 30:17) nugalėjo ...
V. Gedvilas: galbūt aš garsiai nešaukiu, bet savo nuomonę visada turiu
(72)
2012.11.18 21:57
Naujasis Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas LRT televizijos laidos „Savaitė“ studijoje sakė, jog būdamas Seimo pirmininku stengsis, kad kiltų Seimo reitingai.
Nepaisant konservatorių demaršo, kai jie išėjo iš posėdžių salės, Viktoras Uspaskichas davė Seimo nario priesaiką.
Keisčiausios Kinijos turtuolių investicijos
(1)
2012.11.18 21:30
Kinijos turtuoliai ieško alternatyvų vertybiniams popieriams. Jie savo pinigus nusprendė investuoti į, jų manymu, patikimesnius objektus – tokius kaip meno kūriniai ar net graikiniai riešutai.
Investuotojų susidomėjimas graikiniais riešutais Kinijoje išpūtė burbulą. Prieš dešimt metų graikiniai riešutai Kinijoje kainavo ...
7 kvailiausi būdai atsitiktinai nusižudyti
(8)
2012.11.18 21:01
1. Nešioti per ilgą šaliką.
Tas vaikinas buvo kvailas per visą pilvą. Dvi merginos susilažino su 28 metų Sergejumi Tuganovu iš 3 tūkstančių dolerių, kad jis nesugebės visą dieną praleisti lovoje su jomis. Norėdamas įrodyti, kad jos neteisios, rusas prarijo visą pakelį viagros ir ėmėsi darbo. Po dvylikos valandų jis ...
J. Kazlauskas: visos komandos mums bus stiprios, nes rinktinėje vyks kartų kaita
2012.11.18 20:14
Sekmadienį Slovėnijoje buvo ištraukit 2013 metų Europos krepšinio čempionato pirmojo etapo burtai, kurie 24 stipriausias Senojo žemyno komandas suskirstė į keturias grupes.
Jono Kazlausko vadovaujama Lietuvos rinktinė rungtyniaus B grupėje, kur susitiks su praėjusio čempionato skriaudike Makedonija, ambicijų ...
Trylikametės žudikas priešmirtiniame laiške prašė nupirkti automobilį žmonai
(8)
2012.11.18 20:10
Susidorojęs su paaugle 40-metis vyras savo priešmirtiniame laiške ne atgailavo, o paprašė materialiai paremti jo sutuoktinę.
Mergaitės ir jos žudiko R. Latipovo kūnus pareigūnai rado miške. Prieš keturias dienas vyriškis buvo pagrobęs paauglę. R. Latipovas ją nužudė peiliu, rašo ...
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė sužinojo būsimus varžovus Europos čempionate
2012.11.18 18:45
2013 metų Europos vyrų krepšinio čempionate („Eurobasket 2013“) Lietuvos rinktinė žais B grupėje su Makedonijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Latvijos bei Serbijos komandomis.
Taip lėmė sekmadienį Slovėnijoje ištraukti „Eurobasket 2013“ burtai, kurie 24 komandas suskirstė į keturias grupes. Burtų traukimo ...
Lietuvos visuomenė – be lyderių