Jus visi tokie atsilikeliai, ar tik dedates tokiais, vienam satlas tai lektuvas stiklo pluostu ir stiklu nuo saules akiniu apklijuotas, kitas matosi net straipsnio nesiteikia pasiskaityti ir swaigsta kad wiena karta jis pakiles - nukris ir i metalo lauza pavirs, nors buwo aiskiai parasyta kad jis daugkartinio naudojimo laivas.
Europieti - stiklo audiniu apsiklijuoti ir stiklus uztamsinti gali sawo asconai, bet nuo to ji netaps ferrariu. Kaip ir lektuwas netaps satlu, visu pirma jis zymiai didesnis ir sunkesnis uz bet kuri lektuwa, o korpusas jo padengtas tefloninemis plokstelemis, kurios atsparios bet kokiam karsciui, o ir korpusu skyleto prie vaziuokles ar kitose wietose patikek nedaro :D Ir tai tikrai nera zingsnis atgal link kapsuliu, tai evoliucija, ir manau jis tikrai nesiplos i zeme ar nusileis i vandeny su virwem priristu parasiutu, dabar yra kur kas siuolaikiskesniu technologiju, paziurekit i naujausius nepilotuojamus zvalgybinius lektuvus ar naikintuwus

Dekui europieti uz atsakyma.

Cia kaip vienkartine nosinaite, viena kart pakilo - nukrito ir i metalo lauza. Kur jie deda tuos mlrd. doleriu jei nesugeba padaryt normalu kosmini laiva. Kaip tuomet jie sugebejo nuskrist i menuli pries 40 metu - kai kompai, tuo metu, prilygo siuolaikinems skaiciofkems. Kraupus vaizdas, bet pinigai geri.

Aciu uz info.
Kitiems - nereikia ieskok ant tos skarbonkes sparnu ir ratu. Jei teisingai supratau, cia tera transporto priemone tarp orbitines stoties ir Menulio. I Zeme atgal pargabenti ta skarbonke tegali Shutle tipo erdvelaiviai.

.
*Zr Wikipedia: ESA, CSTS, Space Shutlle) *


Stai kaip klasiskai rus propaganda pasinaudoja BBC straipsniu ir straipsnio komentarais. Todel as noreciau, kad burliokai butu pasalinti is visu Euopos programu, nes tarpautine orbitine stoti jie atsinesa pistoletus (!) ir kitokius ginklus (uzpuolimui krizes atveju)

’Esme:
-visomis isgalemis menkinti USA, NASA pasiekimus ir ispusti burlioku atsilikusia technika,
-giriama ESA-ruskiu Sutartis. Tai nieko dar nesakanti, neipareigojanti sutartis tik todel, kad rusai vel apsidirbo su rusisku “kliper” ir tik tik ” isiprase” i ESA projekta!




Atseit,…..
-amerikonai norejo padaryti Shuttle panasu i lektuva(!)


Blefas! Lektuvo ten nei kvapo nera!


Daugkartinio naudojimo erdvelaivis, bendras starto svoris 2030 Tonu su 28 Tonu kroviniu (gelezinkelio vagono dydzio) kyla vertikaliai kaip raketa, (kartu su 2x greitintuvais ir papildomu kuro baku) is kurio maitinanami Shuttle varikliai, kuomet bus atskirti kieto kuro greitintuvai.
Is Zemes orbitos,

Shuttle stabdo pagrindiniu varikliu, ir po to ji isjungia, “atsigula 40 laipsniu nosimi i virsu, priekiu ant pilvo ir krenta kaip plyta (kaip sklandytuvas), tuomet jis ikaista iki 1500 C laipsniu, nuo perkaitimo apsaugo labai lengva keramikiniu putu “plytu” silumine izoliacija apie 10 cm storumo.

Tai igalina sumazinti greiti nuo 8,2 km/sek (29 tukst km/val) t.y. 25 Mach iki 360 metru /sek, t.y. 1,1 Mach, esant 3G perkrovimui,

-ieidamas i tankus oro sluoksnius apie 3 km aukscio, 12,7 kilometro nuo nuo nusileidimo vietos Shuttle skrenda kaip sklandytuvas ir naudoja aerodinamini stabdyma (panasiai kaip besileidziantys lektuvai) vel mazina greiti nuo 683 km/val iki 345 km/val, kuomet jis rieda ant zemes, “issaunamas 12 metru skersmens parasiutas ir greiti numusa iki 110 km/val, jungiami mechaniniai stabdziai….. ir Shuttle su 27 tonu kroviniu is orbitos- saugiai stovi Zemeje.

Rusu “progress” tai apie 1,5 metro vamzdzio gabalas, kuriame susiriete telpa trys zmones, jis buna virvemis priristas prie parasiuto.

Progres turi ir kita paskirti “gavnovoz”: is Kosmoso stoties i ji sukrauna slapima tarp 20 ltr plastmasiniu kanistru ir ismatas ipokuotas tarp plastmasiniu maiseliu.. .

Besileisdmas progress atidaro liuka ir visa turini isvercia mums ant galvu, tiesa aukstai, jos turetu sudegti atmosferoje, bet kai rusu “tcechnykai “ iesko kapsules su 3 zmonems uz keliu simtu kilometru nuo planuotos, giliai ismustoje duobeje nuo G10(!), abejoju ar ekskramentai pilnai sudega….

…. Apie Shutlle “milziniska apkrovas rasiau” jos nevirsyja 3G.

….. Ratai isleidziami kuomet greitis 430 km /val, t.y. apie kilometro aukstyje, t.y.be jokio pavojaus
….. Isanalizavus Columbia zuti, buvo prieita isvada….. kad pakilimo metu buvo pazeistos ir nuplyso kelios izoliacine s plytos (kygos didumo): grizimo metu, neapsaugota vieta ikaito, issilyde, prasiverze pragariskas karstis, isdegino Shuttle vidu, paverte gabalais.

Todel nuo to laiko, orbitoje, yra is lauko patikrinamos ar nera pazeistu izoliacijos vietu, jos pakeiciamos naujomis o avariju del izoliacijos - nebera!

Aerodinaminis leidimasis yra pats tobuliausias, net burliokai (Zr, Wikipedia: Shuttle, arba CSTS) buvo nukopijave NASA tecnologija, bet techniskai atsilike rusai, buvo priversti atsisakyti “kliper” ir pereiti prie virviu su parasiutu ir kaip nekeista- labai tuo didziuojasi….


.
.

Since 2004, ESA European Space Agency, had been in talks with Roskosmos on cooperation for the development of Kliper, the Russian successor project to the Soyuz spacecraft which has been in service for nearly 40 years. While ESA's management was enthusiastic about this cooperation, ESA member states turned down funding for a design and collaboration study in December 2005, mainly because certain member states felt that ESA would just be a minor industrial contributor to the program, while Russia would actually develop and design the Kliper spacecraft.

(Zr. Wikipedia: Kliper)
On July 4, 2006 Russian media reported that the head of the Russian Space Agency Anatoly Perminov had met with Jean-Jacques Dordain to discuss the CSTS proposal; however, no agreement was signed between the Russians and Europeans as a result.[6]

[edit] Missions beyond LEO
To understand the CSTS mission parameters it is first important to describe what limitations CSTS will have to deal with. Manuel Valls, head of Policy and Plans Department in ESA's Directorate of Human Spaceflight, Microgravity, and Exploration Program noted on the question of available launch vehicles for the CSTS spacecraft that "although nothing at this stage is definitive, [...] both the Russians and we think that it is only prudent, and most efficient and effective, to go with 2 stages and not one. The 1-stage has been done already with Saturn V and Apollo. To do that now would entail the development of quite a new launcher and that will take time and money like hell, if I may say. Going with two stages is far more effective [...] because we could use – and this is our intention – existing launch vehicles or launch vehicles with minimal development."[1] This means that CSTS will have a tight mass budget, as only launchers with a maximum payload capacity in the class of Ariane 5, Proton or Angara will be available for a launch.
* With two launches and LEO docking that means that CSTS together with an Earth Departure Stage will not be able to weigh more than about 45 to 50 tonnes in LEO (note however that this is just for the lunar spacecraft, a lunar lander is not integrated in this calculation)*.
*An ESA presentation[10] from June 13, 2006 however presents a lunar orbital mission of the CSTS spacecraft with 3 launches, of which two are propulsion modules to propel the spacecraft to a trans-lunar trajectory. Such a scenario, while more complicated than the 2-stage approach mentioned by Manuel Valls, gives more leeway in terms of the CSTS' mass budget.*

*T.y. European Space Agency reikes 2-3 startu, kad Zemoje Zemes Orbitoje (ang Low Earth Orbit) tam, kad surinkus 45-50 tonu komplekta del tolesniu skrydziu.*

*Primenu, kad 1969 metu Saturn 5b, Apollo, i Zemutine Zemes Orbita isvesdavo apie 120 tonu svori ir 30 tonu svori i Menulio orbita!*
EADS Astrium Space Transportation concepts for adapting the Ariane 5 ECB for lunar exploration could increase Ariane 5 LEO performance to 27 tonnes [11]. These performance adaptions would entail the use of a composite solid rocket casing, and upgrades to the Vulcain Mk III and Vinci (ECSB) engines.
No information presently available with regard to the CSTS outlines a clear lunar mission scenario.


*On July 18, 2006 Anatoly Perminov, head of Roskosmos, announced that the Russian tender for the Kliper spacecraft had been cancelled.[7] It was noted that the ACTS proposal had gained more support among ESA member states than the Kliper design*.


Launch Sites
Both the ESA's site at French Guiana and the planned Russian spaceport at Vostochny are being considered as launch sites for the CSTS spacecraft. It has not yet been decided yet what launcher would carry the spacecraft to orbit, however Manuel Valls indicated that beside a Russian rocket, Ariane 5 could possibly also function as the carrier rocket

*O is tikro ESA gali pati issikelti CSTS moduli su Ariane –5 raketa Prancuzu Guiana (Lotynu Amerikoje) *, ir be rusu maisymosi….

Būtent taip ir reikia, kad kristų kaip kūjis.
Grįžti vėl prie naujų kapsulių konstravimo privertė skaudžios Space Shuttle Columbia katastrofos pamokos.
Būtent dėl to ir yra Šatlas pažeidžiamas, kadangi turi sparnus ir išleidžiamus ratus apačioje.
Konstruojant Šatlą pirmiausiai rūpėjo jį padaryti panašų į lėktuvą, t.y. su sparnais ir ratais, o tik po jis buvo apklijuotas plytelėmis, pagamintomis iš stiklo pluošto. Priedo dar apačioje plytelės buvo padengtos tamsaus stiklo sluoksniu.
Vis dėlto, ilgametė patirtis parodė, kad priešpaskutiniame skrydžio etape kosminiai laivai yra labai pažeidžiami dėl l.didelių terminių ir mechaninių apkrovų, kuomet milžinišku greičiu įsirėžiama į žemės atmosferą.
Taigi, sparnai negali atlaikyti tokių didelių apkrovų kaip kapsulės. O ratų išleidimo angos Šatlą dar labiau padaro pažeidžiamą, kadangi netgi per mažiausius nesandarumus gali prasiskverbti liepsna.
Galutiniame rezultate, išanalizavus Columbia katastrofos priežąstis, buvo nutarta prioritetinį dėmesį kreipti į tą priešpaskutinį etapą, t.y. kad kosminis laivas saugiai įveiktų aukštutinius atmosferos sluoksnius leisdamasis, dėlto gavosi savotiškas sugrįžimas į praeitį - kapsulės vietoje kosminio laivo.

Ar cia panasu i kosmini laiva? Cia i kazkoki vamzdi daugiau nesa. Satlai nors ratus turi ir gali nusileist i aerodroma, o cia kris kaip kujis i apacia ir tiek.