"Vidmantas Valiušaitis -ziggy" (komentaras) yra eilinis rusų spec. tarnybų kūrinys.

Ačiū už Lapinsko interviu, nebuvau skaitęs, įdomu. Kam reikėjo tiek konstitucijų prieškario Lietuvoje? Perversmui pateisinti. Smetonos ir Voldemaro ginčas ir kilo dėl to, kad po perversmo prezidentas ir ministras pirmininkas nepasidalijo įgaliojimais. Juk "tautos vado" titulas, kuriuo perversmininkai apdovanojo Smetoną ir į kurį jis įsijautė, buvo nekonstitucinis. Pagal 1922 m. konstituciją prezidento galios buvo daugiau simbolinės, panašiai kaip ir dabar, įgaliojimai buvo sutelkti ministro pirmininko rankose. 1922 m. konstitucijos reikėjo pateisinti Smetonos atėjimui į valdžią, paskui ji pasidarė jam kliūtis. Užtruko dvejus metus kol prirengė naują, bet Voldemaras jos nepasirašė. Bet ir pagal naują prezidentas neišdrįso skelbti Seimo rinkimų. Tik kai 1938 m. priėmė dar labiau autoritarinę konstituciją, pagal kurią Seimui buvo palikta tik nominalus, marionetinis vaidmuo (nes 1938 m. gruodžio 11 d. baigėsi ir paties Smetonos prezidento kadencija, reikėjo kažkaip situaciją spręsti), tada ryžosi skelbti Seimo rinkimus, kurį rinko ne piliečiai, o paties Smetonos paskirti valdininkai. Lukašenkos rinkimai demokratiškesni, ten piliečiai bent į rinkimų apylinkes įsileidžiami, nors laisvo pasirinkimo irgi neturi.

Dėl 1992 Konstitucijos keitimo, pasirodo, vyksta debatai:
-----------------------
K.Lapinskas: kalbos apie Konstitucijos keitimą - dažnai be pagrindo
ELTA 2008 spalio mėn. 24 d. 12:05

"Prieš rinkimus pasipylusios politikų kalbos, kad Konstituciją reikia iš esmės keisti, dažniausiai yra teisiniais motyvais nepagrįstas flirtas su rinkėjais, teigia Konstitucinio Teismo pirmininkas doc. Kęstutis Lapinskas.

Interviu Eltai 16-ojo Konstitucijos gimtadienio išvakarėse K. Lapinskas taip pat išreiškė viltį, kad jau kitąmet bus atverta galimybė asmenims tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Teismo pirmininkas taip pat sakė neprieštaraująs Seimo narių idėjai įvesti Konstitucinio Teismo teisėjo atskirosios nuomonės institutą.

Q.- 16-asis gimtadienis žmogaus gyvenime svarbus įvykis, naujo gyvenimo etapo pradžia, jaunuolis tada gauna pasą. O Konstitucijai 16 metų - daug ar mažai?

- Tai priklauso nuo to, su kuo lyginsime. Lietuvai tai jau rimtas amžius, nes iki šiol nė viena Lietuvos Konstitucija neišgyveno 16 metų. Lyginant su buvusiomis Konstitucijomis, galima kalbėti apie šios Konstitucijos "aprobaciją" laiko požiūriu, ji atliko laiko išbandymą. Galime džiaugtis, kad turime stabilią Konstituciją. Reikia tikėtis, kad ji gyvuos toliau. Nematau rimtų priežasčių, kodėl reikėtų jos atsisakyti.

Vertinant pasauliniu kontekstu, Lietuvos Konstitucija atrodo gana kukliai, kitos pasaulio valstybės turi gerokai senesnių Konstitucijų. Pavyzdžiui, JAV Konstitucija priimta 1787 m., t. y. prieš 221 metus, ir iki šiol neteko girdėti iš JAV politikų ar teisininkų, kad ją reikėtų keisti. Europoje galima išskirti Norvegijos Konstituciją, priimtą 1814 metais. Taigi konstitucijos solidus amžius savotiškai pabrėžia atitinkamos valstybės pastovumą ir tvirtumą, jos teisės sistemos stabilumą.

Q.- Vis dėlto iš politikų lūpų, ypač prieš rinkimus, skamba visai kitokie pareiškimai - esą mūsų Konstitucija neatitinka šių dienų realijų, siūlomos intervencijos daugelyje sričių. Ar tam yra pagrindo?

- Manau, kad rimtų priežasčių kardinaliai keisti Konstituciją nėra. Samprotavimai, siūlymai dėl Konstitucijos keitimo iš tikrųjų dažniausiai skamba prieš rinkimus. Gal taip politikai nori atkreipti į save dėmesį, kažką pažadėti, siekdami pritraukti rinkėjus. Tai daugiau politikavimas ir flirtas su rinkėjais.

Šiuolaikinė Lietuvos Konstitucija atitinka Europoje įsitvirtinusius demokratinių konstitucijų standartus. Man nėra tekę girdėti kitų valstybių teisininkų konstitucionalistų, politikų kritikos ar pastabų, kad mūsų Konstitucija būtų bloga, pažeistų žmogaus teises ar panašiai.

Kitas dalykas, kai iškilus būtinumui keičiamas vienas ar kitas Konstitucijos straipsnis. Taip buvo Lietuvai stojant į Europos Sąjungą. To gali prireikti, pavyzdžiui, įvedant Lietuvoje konstitucinio skundo institutą.

Q.- Seime svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma įtvirtinti galimybę Konstitucinio Teismo teisėjui skelbti atskirąją nuomonę. Kokia Jūsų nuomonė dėl šio instituto?

- Šis institutas žinomas ir užsienyje, ir Lietuvoje. Teisėjų atskirosios nuomonės galimybė numatyta Lietuvos bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose. Taigi nieko blogo nematau.

Kuriantis Konstituciniam Teismui šis institutas nebuvo numatytas dėl atsargumo, kad nebūtų kokių nors dirbtinių kliūčių Teismo įsitvirtinimui visuomenėje, darbo stabilumui. Šią praktiką iš dalies pateisino noras apsaugoti pasitarimo kambario slaptumą - kad Teismas būtų apsaugotas nuo visuomenės spaudimo, galimų intervencijų, ir niekas nesužinotų, kokios buvo atskirų teisėjų nuomonės, ir kaip jie balsavo priimdami sprendimą.

Atskiroji teisėjo nuomonė leidžia konkrečiam teisėjui, nesutinkančiam su daugumos nuomone, psichologiškai jaustis lengviau, išsakyti savo argumentus. Kartu tai tam tikras indėlis į teisės teoriją, teisės doktrinos plėtojimą. Tačiau atskiroji nuomonė jokiu būdu negali būti būdas paviešinti pasitarimo kambario paslaptį. Atskiroji teisėjo nuomonė nėra teismo sprendimo sudėtinė dalis, todėl jos paskelbimas neturi kelti klausimų dėl sprendimo, už kurį pasisako teisėjų dauguma, teisėtumo ir pagrįstumo.

Q.- Apie galimybę asmenims tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą kalbama jau seniai, bet galutinio sprendimo dar nėra priimta. Kodėl, Jūsų nuomone, individualus konstitucinis skundas reikalingas? Ar tikitės, kad jis bus įtvirtintas jau netolimoje ateityje?

- Dabar Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje nėra konstitucinio skundo instituto. Šiuo požiūriu atsiliekame, ir ateina laikas tą atsilikimą pašalinti.

Į konstitucinį skundą žvelgiu ir iš asmens interesų taško. Konstitucijos 30 straipsnis numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tai absoliuti žmogaus teisė, ji negali būti ribojama. Paradoksas, bet ši nuostata galioja visiems teismams, išskyrus Konstitucinį Teismą, nes Konstitucijoje yra atskiras skirsnis, kuriame nurodyta, kas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, ir tame sąraše fizinių ar juridinių asmenų nėra. Taigi į konstitucinį skundą galima žvelgti kaip į Konstitucijos 30 straipsnyje esančios nuostatos išplėtimą. Tai suteiktų didesnes galimybes asmenims ginti pažeistas konstitucines teises ir laisves.

Seimas jau yra priėmęs politinį sprendimą - priimtas Seimo nutarimas dėl vadinamųjų konstitucinio skundo metmenų, principai yra apibrėžti. Dabar būtini teisiniai žingsniai - reikia priimti Konstitucijos pataisą, o tai užtrunka, nes turi būti balsuojama du kartus su mažiausiai trijų mėnesių pertrauka, reikalinga kvalifikuota balsų dauguma. Manau, tai tas atvejis, kai Konstitucijos keitimas yra pateisinamas. O po to reikėtų tikslinti Konstitucinio Teismo įstatymą, tai taip pat atima laiko.

Baigiantis Seimo kadencijai, matėme, kad parlamentarai rinkdavosi ir nereguliariai, ir nepakankamai gausiai, kad galėtų spręsti dėl Konstitucijos pataisos. Prieš Seimo rinkimus, matyt, jiems buvo kitų rūpesčių. Konstitucinio skundo įvedimas turbūt bus jau naujojo Seimo užduotis. Tikiuosi, kad visi teisiniai žingsniai bus padaryti kitais metais.
--------------

Perskaičiau Autoriaus papildymą dėl Konstitucijų raidos. Ačiū.
Neaišku tik, kodėl tarpukario Lietuvoje (1940-1918=22 m) reikėjo net 3-jų konstitucijų.

Atrodo, šiandieninė Lietuva 1992 m Konstitucijos nesiruošia keisti nei tobulinti iš esmės, kad pašalinti demokratijos fasadiškumą ir jos kaip tokios eksportą ir kad įstatymu būtų ginami tie, kurie politikoje vadovaujasi principais, bet ne momentine ir kuo didesne nauda sau.

Panašu, reikia kelti klausimą dėl mūsų Konstitucijos kokybės.
Tik neaišku, kaip tą kokybę pamatuoti. O be pripažintų rodiklių valdžios neįtikinsi, kad reikia vystytis, tobulėti.
Pvz geras su korupcijos matavimais ir premjero veto. Sako, tai ne mūsų matavimai, ne mūsų rodiklis. Kas blogai?

Jūs kalbate apie 1929 ir 1938 kainas, o aš nurodau 1935 - kada buvo krizė ir ūkininkų maištas, rodau sąsajas ir aiškinu priežastis. Jūs tai kažkodėl bandote neigti, įtarinėdamas net duomenų klastojimu. Šaltinį aš jau nurodžiau - A.Merkelio monorgraija "Antanas Smetona", Chicago, 1966 (?). Taigi, imta iš šaltinio, kuriame aukštinamas Smetonos asmuo ir liaupsinamas jo režimas.

> inž. Deja, taip, 1990 kovo 11-ąją net simboliškai buvo grįžta ne prie demokratinės 1922 m. konstitucijos, bet prie 1938 m. autoritarinės, kuri niekaip nedera prie demokratinės Europos tradicijos. Simbolinis aktas, bet - reikšmingas. Jis liudija mūsų politinės minties trajektoriją ir pilietinės brandos laipsnį. Užtat ir šiandien demokratija Lietuvoje - daugiau fasadinė, politikoje maža jai nuoširdžiai įsipareigojusių žmonių - ginti principą, bet ne momentinę situacijos naudą. Demokratija pas mus daugiau "eksportinė prekė", išorinio įvaizdžio dalis, savotiška širma, kuria dangstimi voliuntaristiniai sprendimai ir ultimatyvus tonas. Tarp kitko, 1928 m. konsticija, irgi, beje, nedemokratinė, bet švelnesnė už 1938-ųjų, išleista tik su vieno A.Smetonos parašu, nors pagal 1922 m. konstituciją privalėjo būti pasirašyta ir ministro pirmininko. Voldemaro pavardė paskelbta "Vyriausybės žiniose", tačiau jo parašo ant konstitucijos orginalo nėra. Čia istorikams irgi dar neplėšti dirvonai, kadangi įsigalėjusi nuomonė, kad 1928-aisias demokratinę konstituciją panaikino A.Voldemaras, ne A.Smetona. Tuo tarpu A.Voldemaras jau 1929 m. rugsėjy su policija buvo iškraustytas iš tarnybinio buto, kuris ministrui pirmininkui buvo paskirtas Lietuvos banko pastate Maironio gatvėje Kaune.

"Leo LT"-pernešiotas( daugiau kaip 9 m.) Prancūzijos ir Rusijos kompanijų "meilės" vaisius, dėl to jį ir kritikuoja ES, bet Prancūzija pati yra ES, ir prie to prisidėjo.Lietuva čia buvo "apvaisinta" iš mėgintuvėlio, nes jį pati nevaisinga ir neturtinga.Tarnaitė. Prievarta niekas nevertė, bet sugundė žadėdami geresnį gyvenimą.

1938 kiaulininkystės klestėjimo metais lietuviai žemaičiai (mano giminės, pvz) bėgo uždarbiauti į "atsilikusią" Latviją ar emigravo į Amerikas?
------------------------
Ziggy-o kada lietuviai nebėgo???bėgo prie caro,bėgo prie Smetonos,prie sovietų nebėgo bo neleido (jei būt leidę-nė vieno nebūt likę),bėgo prie Landsbergio ir prie Brazausko,bėgs prie Kubiliaus ar prie Grybauskaitės.Bėgs tol kol atlyginimai Anglijoje ar Amerikoje bus bent trečdaliu didesni nei Lietuvoj (dabar didesni 4-5 kartus).Dėl Latvijos-latviai prieškariu tikrai žymiai geriau gyvenom nei lietuviai,turėjo išvystytą pramonę (automobiliai Ford Vairogs,fotokameros Minog,telefono aparatai VEF ir tt),ūkiai buvo stambesni etc.Latviai labiau orientavosi į stambius grūdų ir pieno ūkius,lietuviai mėsininkystę vystė.Ne Ulmanio čia nuopelnas,tiesiog prie car Latvija buvo nepalyginamai geriau išvystyta nei Lietuva (gi ir važiuodavo lietuviai-į Rigą,į kaliuošų fabriką).Nors ir prasčiau nei latviai lietuviai gyveno geriau nei tuometiniai suomiai ispanai airiai portugalai ar graikai.

Gražiai rašote.
Bet kodėl Jūsų išgirtais 1938 kiaulininkystės klestėjimo metais lietuviai žemaičiai (mano giminės, pvz) bėgo uždarbiauti į "atsilikusią" Latviją ar emigravo į Amerikas?

šiek tiek faktų "pasigooglinus" apie Lietuvos prieškario žemės ūkį
"1929 metais metais Lietuvoje buvo supirkta 74722 t pieno ir pagaminta 3055 t sviesto. Beveik po dešimtmečio, 1938-aisiais, Lietuvoje buvo supirkta 484231,8 t pieno ir pagaminta 19434 t sviesto. "
"1938 m. Lietuvoje kiaulių buvo apie pusantro karto daugiau nei Latvijoje, 3–4 kartus daugiau nei Estijoje"

Vidmantui Valiušaičiui-nesu "sąmokslo teorijų" šalininkas,tačiau ...Nežinau kodėl bet skaitant Jūsų straipsnį apie tai kaip Smetona prarado Vokietijos rinką, taip ir iškyla prieš akis toks Lubys ir jo tezės, kad nereikėtų erzint Rusijos,Adamkui reiktų važiuot Maskvon sveikint krasnūju armijū "s pobedoi", energetikų dejavimai, kad perkam dujas brangiausiai nes "Adamkus remia Gruziją" ir tt.Visada maniau ir manysiu kad Lietuva turi elgtis garbingai ir oriai politikoje,o ekonomiką kelt ne maldaudami rusų išmaldos, o pritraukdami investicijas,vystydami aukštąsias technologijas,energetikoje-nutraukdami dujinę bambagyslę su Rusija ir elektrą/šilumą gamindami deginant akmens anglis,biokurą bei naudodami atomo/vėjo/saulės/geoterminę energiją etc.Tai beje būt žymiai ekonomiškiau nei degint rusiškas dujas (net jei jas gautume perpus pigiau) ,nes pvz Lietuva moka veik 500 usd/1000 m3, o amerikiečiai ir dujų po 200 usd/1000 m3 nedegina elektrai gamint,bo laiko kad tai per BRANGU.Ir dar pastebėjimas-kažkas negerai su Jūsų pateiktomis supirkimo kainomis 1935 metais,gal šaltinį nurodytumėte?Kiek teko domėtis Lietuvos istorija tai 1928-1938 metai buvo smarkaus Lietuvos ekonominio pakilimo ir ž.ūkio stiprėjimo laikotarpis,toks nelabai galėjo būt esant tokiom kainom.Šiaip Smetonos diktatūrą laikau neigiamu reiškiniu,šviesiausias Lietuvos periodas buvo krikdemų valdymas su Stulginskiu priešakyje ir Krupavičiaus žemės reforma bei lito įvedimu,Smetonos diktatūra buvo regresas,bet...tuomet 2/3 Europos šalių turėjo autoritarinę valdžią ir Lietuva neiškrito iš konteksto.Ekonomiškai Smetona tvarkėsi gal gerai,politiškai visai prastai,nes išugdė kokių tai prisitaikėlių ministerių armiją,o šie dienai X atėjus ir patį "diktatorių" nukelnėjo.Bet latviai su estais lygiai taip pat bejėgiškai įsmuko į cccp,taip kad Ulmanis ir Peitsas niekuom geresni nebuvo taipogi.

Kokią įtaką kitos valstybės daro Lietuvos vyriausybei? Be abejo, kad įtaką daro ir darys. Darė poveikį Smetonos vyriausybei, daro ir dabar. Nėra tokios pasaulio vyriausybės, kuri būtų visiškai laisva nuo kitų šalių įtakos. Net JAV, Kinijos, Rusijos vyriausybėms įtakos daromos. Klausimas yra visiškai kitas: kiek nacionalinės vyriausybės pajėgia ginti ir atstovauti savo šalies piliečių interesus bei savo šalyse sukurti maksimaliai palankias socialines sąlygas piliečiams? Ką bendro turi, pavyzdžiui, toks projektas kaip „LeoLT“ su „kitų valstybių daromu poveikiu“? Ar čia ES vertė? Priešingai, ES jį kritikuoja. Ar jis išreiškia plačiųjų visuomenės sluoksnių interesus? Vargu. Pasiteisinimas, esą „mes norėjome, bet kiti mums neleido“, mano nuomone, visiškai nepateisinamas. Kas nesupranta, kad valdžioje atsidūrus neišvengiamai bus trukdymų, tuo patvirtina savo nepasirengimą dirbti politinį darbą.

Jeigu jau autorius lygina prieškarinės ir dabartinės Lietuvos Vyriausybės vidaus ir užsienio politiką , tai derėtų "neužmiršti" ir dabartinių užsienio valstybių "politinės linijos" Lietuvos Vyriausybei. Ir ne tik Rusijos, bet ir ES .Ar jau taip visai "dabartinės nepriklausomos Lietuvos patirtis" yra nepriklausoma? Lietuva priklauso ES.Kokią įtaką tas daro Lietuvos Vyriausybei? Kokios naudojamos "sankcijos"?...
Todėl "istorinė patirtis verčia atsigręžti", bet taip pat reikia žiūrėti ir į priekį.

Dėkui už paaiškinimus. Minimą VŽ laikraščio Nr. turiu.
Bet.
*) šiandien man būtų aktualu perskaityti nors kaltinamąją nutartį VOLDEMARUI įkalinti jį 12-kai metų kalėjimo ir tremties.
Labai daug kas paaiškėtų. Tikriausiai ten išvadintos k.p. TAISYKLĖS.
**) "karo padėties, kuri nebuvo atšaukta per visus Smetonos valdymo metus...".
Negi tikrai 14 metų (1926-1940) Lietuvoje veikė karo padėtis? Ir 1938 m Konstitucija buvo "karo padėties" įstatymas?
Ir Sąjūdis nors ir trumpam 1990 atkūrė "karo padėties" teisę?
***) "šios temos nėra pakankamai giliai išnagrinėtos specializuotais istoriniais tyrinėjimais", - rašote.
Sutinku. Nes jie užsiėmę kitais dalykais, pvz., kaip buvo su to Brunono nužudymu 1009 metais Jotvingiuose, ko pasekoje gimė (?) Lietuvos vardas (šiandien žiūrėjau TV2 su prof Bumblausku, akad Gudavičiumi ir dar viena dr.-tyrėja).

Pažiūrėjau ištraukas to filmo. Pagrindinis filosofas Vilius Bražėnas (gim 1913). Jo ir filmo pagrindinė mintis: "globalizmas klastoja istoriją". Tuo pačiu keičiamos žmonių pažiūros...Kad įkurti vieną pasaulinę valstybę ir sunaikinti tautiškumą.
Ar čia Jūsų akcentuojamas novatoriškumas?

Jūsų klausimai rimti ir platūs, į juos neatsakysi komentarų skiltyje. Manau, kad ir istorikai vargu ar turi visiškai vienareikšmiškus atsakymus, nes šios temos nėra pakankamai giliai išnagrinėtos specializuotais istoriniais tyrinėjimais. Nekalbant apie tai, kad net ir Voldemaro raštai tebėra išblaštyti po retus senus leidinius, anų laikų periodiką, sunkiai prieinamus archyvus, įskaitant ir Rusijos KGB. Pirmiausiai juos reikia surinkti ir išleisti. Plačiau apie Voldemarą esu rašęs "Verslo žiniose": http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=e5e0c8df-c1bc-4fcc-b864-607fc49386bc&readcomment=1#comment

Ūkininkus teisė karo lauko teismas, taisyklės - karo padėties, kuri nebuvo atšaukta per visus Smetonos valdymo metus. Teisėjų buvo įvairių tautybių, bet vadovaujančią daugmą, žinoma, sudarė lietuviai. Kai matome visą arsenalą priemonių, kuriomis daroma įtaka teismams net ir demokratijos sąlygomis, nesunku įsivaizduoti kokią įtaką teismams galima buvo daryti diktatūrinėje valstybėje, esant karo padėties stoviui. Pasižiūrėkime į šiandieninį Pakistaną ir panašius režimus.

Taigi istorinė patirtis. Susiraskit ponai GOOGLE lietuvišką filmą "Pirmyn į praeitį". Labai novatoriškas ir blaivus požiūris į istorija.

---------:
1. Juk Voldemaras buvo tautininkas. Nuo 1926 tautininkai+Smetona buvo valdžioje. Kodėl jį teisė, trėmė savieji?
2. Komentaruose čia praslysta mintis, kad Voldemaras buvo komunistuojantis. Tai kodėl jis tragiškai baigė gyvenimą Maskvos Butyrkose 1942 05 16?
3. Straipsnyje rašoma: "Liepos pradžioje dar dešimčiai šakiečių ūkininkų karo lauko teismas skyrė mirties bausmes".
Už kokius nusikaltimus ūkininkai buvo nuteisti myriop? Kokiomis taisyklėmis vadovavosi teisėjai? Kas tie teisėjai? Irgi lietuviai?

Paskaičius internKomentarus. Kyla porą klausimėlių

Didžioji jos dalis nėra tokia kvaila, kaip kartais PR srityje besispecializuojantys veikėjai apie ją galvoja.---Ar tai tikrai?

Tokiu atveju kam reikia istorinius faktus gretinti su šios dienos?
Juk yra pasakyta, kad žmogus sukuria problemas, kurių nebesugeba išspręsti tame pačiame lygmenyje, kuriame jos buvo sukurtos...:)

tačiau, po jo žodžiais tariant ,,,neutralaus " istorinių faktų dėstymo skraiste gan dažnai prasimuša vidinis tam tikras užsiangažavimas. To geriausiu pavyzdžiu galėtų būti straipsnis ,,Gruzija savo priešo žarijų duobėje". Kuomet šiandien išaiškėjo gausybė faktų, tame tarpe ir surinkta CŽV palydovinė informacija prieš ir po konflikto - kaip niekad tapo aišku, kad Rusija ruošėsi karui ir visaip provokavo Saakašvilį.
Galima būtų Valiušaičio laikyseną prilyginti garsiojo Juozaičio laikysenai po nepriklausomybės - tasai žmogelis tuomet taip pat išreiškė ,,nepriklausomą" nuomonę, parašydamas garsiąją ,,Istorinę klaidą". Nors skamba ir gan apokaliptiškai, tačiau tas pasakymas kažkiek gal ir turi tiesos, žvelgiant į dabartinę Lietuvos politinę situaciją : tautos balsai lemia, kad jų išrinktieji kiek išgalėdami naikintų patį valstybingumą. Tačiau kaip niekad šiandien trūksta ne,neutralių" faktų dėliotojų, bet gyvo, nuoširdaus ir sergančio už savo tautą žurnalisto žodžio. To ir palinkėčiau autoriui.