Gerb.Valiusaiti,as jus gerbiu dar nuo R.Pakso apkaltos laiku,kai jusu protinga ir inteligentiska laikysena taip skyresi nuo zurnalistu,kurios as vadinu komanda 'fas'.Jiems as priskiriu Miliute,Jakilaiti ir kt.Nieko negaliu padaryti,nedievinu R.Pakso,bet visa tai kas vyko, paliko traumuojanti stalinistinio zmogaus pjudymo ispudi.Linkiu jums tvirtybes ir stiprybes,islikte toks,koks esate,kitaip garbingu zmoniu zurnalistu tarpe bus dar maziau.Gerb.K.Girnius taip pat mano labai vertinamas-protingas,blaivios mastysenos,saziningas ir savarankiskas zmogus.Gal del to jusu abieju straipsniuose nera primityvios pagiezos ir nepagristu kaltinimu.

http://video.google.com/videoplay?docid=1794063909501152303

Ką Maceina įrodinėjo prieš 60 metų , taikyti esant dabartinei santvarkai, ES , yra visai net ne juokinga.Čia kaip įrodinėti kuo panaši galva į užpakalį.

'tai tie, ką mes vadiname antrepreneriais: gimdyti naujumą, kurti darbo vietas ir kurti turtą, kuris bus dar labiau būtinas negu bet kada anksčiau, kad užsitikrinti ateities vertą gyvenimą.".

Kas yra antrepreneris labai lengva atsakyti lietuviškai.Tai yra vergas, užtikrinantis vergvaldžiui turtą.Bet prieš tai dar tampa mankurtu.
Kiek moka inž. už tą propagandą?

Trumpai, nors ir pavėluotai.
1.Autorius įrodinėja, kritikuotini priimti nutarimai. Reikėtų sakyti, kad Taisyklės arba Įstatymai, kurie papildo Konstituciją. Bet įdomiausia: naujoji dešinė imasi keisti tas formalias Taisykles. Ir tai išjudino visus visuomenės sluoksnius, nors ji aiškiai toliau vadovaujasi senomis kultūrinėmis taisyklėmis.
Nepreciziškai daro? Siūlykite internautai Seimui ir vyriausybei su nuorašais čia, balse.lt. Nepriima kitaip, jei ne peticijos? Štai čia ir pasireiškia biurokratizmo veidas, kurį būtina "gražinti".
Beje, ar galiama teigti, kad naujoji valdžia nesivadovauja teisingumo principu? Prispausta prie sienos ji pasakytų, kad vykdo Konstitucijos 46 str. 3 dalį: Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.".

2. Tvirtinama, kad "O teisingumas - valstybės pagrindas.". Gerbiu be galo teisingumą, bet...Pagal Konstituciją - "38 straipsnis. Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.". O kad šeima klestėtų reikia ko? Kad būtų šventai vykdoma dar viena Konstitucijos nuostata: "46 straipsnis. Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. "
"Nuosavybės teise" - TAIP.
"Asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva" - NE. Tai yra nnevykdomas to paties straipsnio Konstitucijos 2-os dalies reikalavimas: "Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą."
Tai yra, Socialinė demokratija Lietuvoje neveikia. Dar blogiau veikia Kultūrinė demokratija. (Čia viskas pagal įžymųjį Antaną Maceiną, kuris tai įrodinėjo net prieš 60 metų).

6. O ką šiandieniniai pasaulio šviesuoliai apiie "ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą"?
Dar vienas pvz.
Mano anksčiau paminėtas prof Schramm'as iš kunkuliuojančioa šiandien Amerikos. Pacituosiu jo atsiųstos man kalbos* keletą paskutinių sakinių, kurie paremti istorija:
{...}
"J.Šumpeteris (1883-1950) sako mums garsiai ir aiškiai, kad svarbiausias pilietis yra ne politikas, ne stambus verslininkas, ne bankininkas iš Wal-streeto. Jie yra svarbios, bet ne centrinės figūros, kad atnaujintų demokratinį kapitalizmą. Šis vaidmuo, ši našta, ši garbė atitenka mūsų bendrapiliečiams, kurie dabartinių iššūkių, su kuriais mes susidūrėme, akivaizdoje yra pasirengę imtis jų spręsti; tai tie, ką mes vadiname antrepreneriais: gimdyti naujumą, kurti darbo vietas ir kurti turtą, kuris bus dar labiau būtinas negu bet kada anksčiau, kad užsitikrinti ateities vertą gyvenimą.".

4. Gerb.(***) manęs klausė: kas yra inovacijos. Į tą klausimą lietuviškai atsakyti ir suvokti nesunku, nes yra neblogų vertimų. Bet atsakyti, kas yra antrepreneris - neįmanoma kol kas, nes visais politikos, akademijos, medijos kanalais skelbiama, mokoma, propaguojama, kad
antrepreneris (NO)=verslininkas(YES).
Tačiau tai yra didžiulė, gal ir katastrofinė Lietuvai KLAIDA.

Beje, vakar LTV2 "Amžių šešėliuose" buvo konstatuota : demografiniu požiūriu po 1992 m aukso amžiaus per visą Lietuvos 1000-metį lietuviai eina į SAVĘS susinaikinimą: atsirado dykros, jaunimas emigruoja pragyventi (ir kurti turtą svetimoms nacijoms) bei atsisako gimdyti čia tėvynėje...
Kodėl?
Todėl , kad Lietuvoje (dėl išankstinio nusistatymo suvoktikas tai per socialinis-kultūrinis reiškinys) užgniaužta antrepreneriška DVASIA. (dar įdomiau prancūziškai: l'esprit d'entreprise...)

5. Sėkmingų Naujųjų Metų visiems: ir rašytojams, ir internautams.
----------------------

*)"Market Meltdown: New York's Financial crisis", October 22, 2008 by Carl J.Schramm

"Joseph Schumpeter tells us loud and clear that the most important citizen is not the politician, nor the big businessman, nor the bankers on Wall Street. They are important but not central to the renewal of democratic capitalism. That role, that burden, that honor falls to our citizens who, in the face of the challanges we see all around us, are ready to undertake pursuit of what is that entrepreneurs dao - birth the new, create jobs, and make the wealth that will be more necessary than ever to purchase a future worth living"

teisingai,musu lietuvele tokia maza,kad visai nesunku prie geru noru surasti visus tuos,kurie ,,padejo,, taip nusmukti

Ne visai susikalbame dėl objekto. Jūs kalbate apie valdžios ir visuomenės sąveikos principus, kokie jie galėtų būti, bet kokie iki šiol, deja, nėra. Aš dėl to nesiginčijų, Jūsų pasiūlymams visiškai pritarčiau, sveikinčiau tokią valdžią, kuri pabandytų Lietuvoje įgyvendinti Phelpso principus, išjudintų visuomenės galias ir pajungtų jas valstybės statybai. Tai būtų puiku. Bet aš savo straipsnyje aš kalbėjau apie sprendimus, kurie jau priimti. Ir tie sprendimai rodo, kad einama priešingu keliu - plačiąją visuomenę siekiant ne mobilizuoti, bet sukelti jos pasipriešinimą reformoms, nepaisant visų phelpsų, valiušaičių, spurgų, inž. ir t.t. rašinėjimų. Konstruktyvios, sakyčiau, geranoriškos kritikos, bandymų atkreipti dėmesį į probleminius dalykus yra, bet komunikacijos, pastangų įvertinti ir atsižvelgti į racionalias pastabas, deja, nelabai matyti. Suprantu, kad ceitnotas, reikia veikti ir greitai, ir ryžtingai, ir kartu labai preciziškai. Greičio, ryžto - matyti, precizikos - nelabai. Kalbant paprasčiau, aiškiai trūksta teisingumo. Ir žmonės tai jaučia. O teisingumas - valstybės pagrindas. Nėra teisingumo - nėra valstybės. Tai ir kelia didžiausią rūpestį.

Ačiū Autoriui.
Visiškai nenustebau, kad straipsnio Autorius pakomentavo: " Ir Phelpsas, atleiskite, čia niekuo dėtas". Pirmu skaitymu prabėgus ir neturint kai kurių mokslo pagrindu, tokią išvadą padaryti daugelis skaitytojų ir rašytojų..
O aš sėdintis ant tų teorijų 10 m tvirtinu: ir dar kaip dėtas tas Phelpsas. Phelpsas kalba apie (buttom-up innovation), kad atskirai paėmus ir p. S.Spurga, ir p.V.Valiušaitis ir (***) ir daugelis ktttt.) yra protigesni už pačią VYRIAUSYBĘ. Savo veiklos sferoje. Ir tie asmenys gali pasiūlyti tiek inovacijų (socialinių, ekonominių), kokių Vyriasusybei nesisapnavo.
Dalykas tas, kas Vyriausybė Jums neleidžia laisvai veikti (pagal Antaną Maceiną socialinės demokratijos ) ir, kas blogiausia, kad už nepasisekimo riziką, ji pasirengusi Jus visus nubausti (pažiūrėkite, ką reiškia "stignma of failure" esanat tikram ir netikram kapitalizmuose). Gavai paskolą pagal verslo planą, nepavyko inovaciją igyvendinti pagal tą planą, išbuožins tave arba pasodins už grotų...

Dar. Esu ne kartą citavęs internete prof. Kao, kad Vyriausybės, kaip specialisto, LAIKAI praėjo. Į valstybės valdymą privalo įsijungti masės, pirmiausia INTERNAUTAI (SS ir VV straipsniai tą iš dalies rodo, kas yra neblogai), nes jie prieina prie beveik visos INFORMACIJOS, kaip ir pati VYRIAUSYBĖ.
Argi mes neprieiname prie Įstatymų kūrimo, Vyriausybės nutarimų svartstymų? Neįsiklauso į kiekvieno pasiūlymus? Klausimas rimtas.

Todėl pasikartosiu: paieškokime pozityvo, ką ruošiasi daryti Kubiliaus (Valinsko, Zuoko, Masiulio) Vyriausybė. Gal tą pozityvą galima sustiprinti, jei nereikalausime visur vienareikšmiško atsakymo visose prognozėse mažiausiai metams į priekį.

Todėl ir Phelpsas yra labai prie ko, jei įsiskaitysime į kiekvieną jo sakinį (juk jis remiasi visu žmonijos mokslu). Pvz, tikrajam kapitalizmui būdingas neapibrėtumas (UNCERTAINity) kaip ekonominė ( nuo Knight 1921) kategorija. Ar lietuviui tai suprantama? Jam viskas privalo būti suplanuota, sustrateguota, suprognozuota bei paremta FINANSAIS ir ... mėnesio gale išmokėta didele, kieta alga.... Felpsas sako ir rašo, kad taip nebus ilgainiui. Nes kapitalizmo varikliai inovacijos ir inovatoriai, esant pažangiai (produktyviai) Vyriausybės politikai, tikrai visuomenei ras gražių išeičių iš sunkiausių padėčių. Tačiau jų veiklos splanuoti "iš VIRŠAUS" (iš Vyriausybės kabinetų ir dar skubant naktimis) neįmanoma. Labiausiai išsivysčiusių šalių patyrimas tai patvirtina, nors klaidų pasitaiko visur. Net skaudžiuose JAV skrydžiuose į kosmosą..

PS1. Ką tik paštas man atsiuntė iš Amerikos Schramo kalbos rankraštį "New York's Financial Crisis", 2008 10 22 ir kaip su ja susidoroti. Parašysiu.

PS2: Gerb. ***, pirmiausia laikas sutikti su mokslininkais, kad visi žmonės nuo gimimo vidutiniškai yra vienodai ("omnipresent") gabūs: tiek JAV, tiek 100 kartų mažesnėj Lietuvoj. Svarbu į kokią TAISYKLIŲ raizgalinę ateina gimę.

Visuomenės veikimo taisyklės JAV (Kanadoj, Airijoj) )nėra lygios taisyklėms Lietuvoje.

Klausimas: kurios geresnės? Į tai būtina atsakyti, tada ir paaiškės, ar teisingai kritikuojama naujai iškepta Kubiliaus komanda.

dėl autopagalvės mokesčio (-ių), dėl patvirtinto alaus mažesnio akcizo - sutinku. Nesąmonė ir lobizmas, todėl peržiūrėti reikia. PVM lengvatų panaikinimas - gerai. NT mokesčio reikia kad nuraminti tautą, pajamos/adm.kaštai nesvarbu.

Tokių neapgalvotų, iš lobizmo kylančių (autopagalvė buvo skirta užkišt skylei, kuri atsivėrė liberalams PVM pareikalavus didinti ne iki 20%, o iki 19% - argumentų kodėl 1% kažką lemia, neteko girdėti; o alus ir sidras - grynai liberalų rėmėjų lobizmas) sprendimų reikia vengti kaip maro. Kubiliui derėtų rizikuoti koalicija, bet įtikinti įpratusius proteguot interesus liberalus arba išstatyti juos viešam pasiaiškinimui, nes šiuo metu logiškas apgalvojimas ir paaiškinimas bei "zero tolerance" lobizmui yra vienintelis būdas atgauti jau mažėjantį reformų palaikymą.

VISIŠKAI SLAPTAI

PIRMAS VALSTYBININKŲ RATAS

APLINKRAŠTIS

Albino pirtis, 2009.12.30

Nurodau: įtraukti rašeivą Vidmantą Valiušaitį į likviduotinų "vanagų" sąrašą šeštuoju numeriu (po Kuolio, Vasiliausko, Valentinavičiaus, Dapkaus ir Čyvo).
Apie šį nutarimą pranešti (idant imtųsi atitinkamų veiksmų) Makalauskui ir Padnestrės Moldavijos Respublikos Valstybės saugumo ministerijos Konstitucijos apsaugos departamento direktoriui Dmitrijui Sojinui (jis žinos, ką daryti).

Vyriausias strateguotojs (parašas) Albinų Albinas

Kažkodėl labai retai keliamas klausimas dėl susidariusios varganos situacijos analizės. Juk ne Amerikos krizė, ne kažkas labai abstraktaus, o konkretūs vietiniai veikėjai atsakingi, kad valstybės iždas ištuštintas su visais rezervais. Aiškiai įvardinkime tuos veikėjus ir deramai įvertinkime jų nusikalstamus veiksmus, pareikalaukim atsakomybės. Jei kuriam naują Energetikos ministeriją, kam tada tas leo. lt? Ištaisykim lemtingus sprendimus, nuskurdinusius valstybę. Gal tada tauta, matydama vyriausybės teisingumo siekį, ir sutiks solidarizuotis bei veržtis diržus. Dabar matom atvirkščiai: naikinamas verslas ir vidurinias sluoksnis, o prisivogę valstybės sąskaita jaučiasi saugūs ir nebaudžiami. Laisvasir doras žmogus niekada nenorės solidarizuotis su niekšybe, ar ne, A.Kubiliau? Premjeras su bichalteriu labiau primena filmuko "Bukas ir bukesnis" herojus, o ne partijos, turinčios pavadinime krikščionio-demokrato terminus. Kad TS partijos vadovybė seniai sukirkilėjo, matome visi. Bet kur tikrieji krikščionys ir tikrieji demokratai? Matome, kad A.Kubilius klauso tik šoumenų ir jų mokytojų bei liberalų, bet negirdi savų partiečių. Jis kaip koks kurčnebylys varo apie leo vadybos tobulinimą bei strategiją, kuriant naują atominį monstrą ant tektoninio lūžio. Kur naujos modernios alternatyvos? Pažangus pasaulis decentralizuojasi, kuria mini atomines, rūpinasi ekologiška vietine energetika-juk tai mūsų tikroji nepriklausomybė.

Gerau suprantu Jūsų, kaip "naktinių Seimo 'šmėklų' rėmėjo", jausmus. Man, ne mažiau už Jus, apmaudu ir skaudu regint tai, kas vyksta. Norėčiau, kad jiems pasisektų, pasisektų tada mums visiems. Deja, daugelis veiksmų liudija, jog elgiamasi taip, kad būtų kuo greičiau pakirsta šios valdžios politinė atrama visuomenėje. Ir tai daro ne ne opozicija, ne žurnalistai, bet pati pozicija. O dabar kaip tik šito valdžiai reikia labiausiai - visuomenės palaikymo, pasitinkant sunkmetį. Šiandien apie tai gerai rašo Saulius Spurga: "tauta pakeltų ir kur kas griežtesnes antikrizines priemones", jeigu matytų, kad jos interesai valdžiai yra aukščiau visko. O dabar yra priešingai -valdžia jau spėjo parodyti (gal nenoromis, gal prieš savo pačių valią, tačiau visuomenei siunčiami signalai yra būtent tokie), kad aukščiau visko yra "stiliaus" herojų patogumai. Ir Phelpsas, atleiskite, čia niekuo dėtas.
Gerb. Justai, kur esu sakęs, kad advokatams yra lengva? Yra ir tokių, žinoma, tačiau gerai suprantu, kad dauguma verčiasi nelengvai. Tačiau aš straipsnyje tik kėliau klausimą: ar jiems "sunkiau už rašytojus, aktorius, dailininkus, laikraščių reporterius"? Juk tą patį arba net ir graudžiau už Jus, galėtų parašyti kokios nors aktorės sūnus arba laikraščio korespondento duktė. Problema ne ta. Nepasitenkinimo jausmą, pasak S.Spurgos, kelia neteisingumas ir valdžios nepajėgumas rasti kriterijus, pagal kuriuos sunkmečio naštą solidariai galėtų prisiimti visi visuomenės sluogsniai, pagal savo išgales.

Ačiū už perskaitymą ir pasikėlusius klausimus. Matau, kad į juos pats turite daug atsakymų ( parodo nuoroda). Apie savo trumpai parašysiu į vakarą.

"esu tikras, kad šalys, kurios vertina inovacijas, supras tikrąją kapitalizmo v e r t ę '."
Viskas labai gražu, bet žodis" inovacija"- labai neaiškus.Inovacija prasideda idėja, ir reikia daug laiko ir veiksmų iki rezultatų.Idėja nelygi idėjai. Globalizacija irgi inovacija. Atnaujinimas batų raištelių- taip pat inovacija.Žinote kokie vyksta karai ir slapti susitarimai dėl inovacijų idėjų energetikoje, informacinėje srityje, maisto , vaistų ... Pav. dėl GMO - http://www.delfi.lt/news/daily/ecology/article.php?id=19037968.O tas skatina korupciją ir korporatyvizmą.
Valstybės yra nevienodos: nacionaliniai skirtumai, dydis, turtingumas, geografinė padėtis...
Ar tas atvirumas iš "apačios į viršų" kylančioms inovacijoms neužsibaigia finansinės piramidės viršune? S. Phelpsas - gera teorija.Bet praktikoje nevisada taip būna, ypač turint mintyje globalizaciją.Turtingos ir didelės valstybės dar labiau turtėja, o mažoms ir skurdžioms- inovacija iš apačios.
Pabandykite įsivaizduoti, kokie inovacijų skirtumai Amerikoje ir Lietuvoje.

Gerb. Vidmantai,

žinau Jus ir vieną iš Jūsų dukrų, tad galiu drąsiai pasakyti, tarsi tą daryčiau į akis: sakyti, kad advokatams nėra sunku - grynas absurdas. Mano mama po šių naujų mokesčių į valstybės biudžetą turės sumokėti po 48% proc. nuo KIEKVIENO honoraro. Ar įsivaizduojate, kas laukia mūsų šeimos, kurioje ką tik netekome pastovaus pinigų šaltinio - senelio, galėjusio padėti buvusiai pedagogei mano močiutei, o dabar likusiai tik su tos pačios mano mamos parama. Ar įsivaizduojate, kaip mano mama dabar padės savo motinai, sau ir man, kai aš neturiu tėvo? Taigi, vienintelis pinigų šaltinis, plius - aš studijuoju, o ne kaip Jūsų dukra vis dar mokosi, ir moku po 2100lt semestrui. Gal galite paaiškinti, ar advokatai nedirba sunkiai, jei ji (bei jos kolegos, tikri teisininkai, o ne tie dvidešimt, kurie leidžia sau demonstruoti save visuomenės "grietinėlės pobūviuose" turėdami turtingas antras puses) negalės, nors ir tokia būtų tikra išeitis, slėpti mokesčių vien dėl kliento intereso susigrąžinti sumokėtą honorarą laimėjus bylą? Na, tai kam dabar nėra sunku.

Nors, privalau tą pasakyti, su daugeliu Jūsų minčių sutinku. Tik mane žudo tas trumparegiškumas, kylantis iš "gyvenimo būdo" žurnalų viršelių.

Ui, kad dabar raso, kas netingi. Net graudu.

10 milijardu/

Estai turi prikaupe biudzete 10 limonu tai ir sedi sau krizes nejausdami kekvienais metais atidedavo po 5%.
lietuviai, kaip ir latviai viska suvalgydavo nes politika skelbe kam laikytipinigus kruvoje kurie su lauku nuverteja jai galima juos investuoti ir pelna tureti. tik va su tomis investicijomis viskas investuota i kazka, o kur tas pelnas???????????????????

jei paksas su uspaskich bei kirkiliniais komunistais būtų valdžioje...
Gerbiamasai, jei valstybės biudžetas prauliavotas, o per dvi kadencijas valdžioje sėdėję komunistai nebūtų prašvilpę visų mokesčių mokėtojų lėšas beprasmiams projektams, tai dabar nereiktų vargšui Kubiliui pilstyti iš tuščios į kiaurą kišenę. Laikas ne pats geriausias, tačiau siaurą paklodę betampant, vistiek kažkurio kojos liks šąlti.... Jūsų siūlomi progresyviniai mokesčiai tik dar labjau pablogintų padėtį, nes kas jau kas, bet milijonieriai sugeba puikiai sumėtyti pėdas ir verslą ten, kur VMI nepasiekia...
Geros Jūsų mintys, bet pavėluotos kone dešimčia metų.

Kadangi tapau naktinių Seimo "šmėklų" remėju, negaliu palaikyti Autoriaus kritikos.
Gal pradžioje reikėtų pradėti nuo pozityvo: ar ką nors naujoji koalicininkų 4-kė daro GERAI lyginant su atvariusiais mus prie valstybės bankroto slenksčio brazauskizmu ir kirkilizmu?

Ar premjeras Kubilius kuria Lietuvoje Musolinio korporatyvizmą ar amerikietišką-kanadišką kapitalizmą, sunku dar pasakytti.
Kaip susigaudyti? Pabandykime bent paskaityti viešai paskelbtą kapitalizmo teorijos kūrėjo Edmundo Felpso (edmund phelps) Business daily (Verslo Žyniose) šviežią straipsnį, aiškinantį, kas yra TIKRASIS kapitalizmas. Taip, tiesa, Lietuva čia neminima, bet juk sėdime ES'os laive.
PS.Lietuviškame vertime esu įterpęs savo pastabeles (???), kurios esmingai atstato straipsnio esmę.
--------------------
EDMUNDAS S. PHELPSAS: Ar kapitalizmas turi ateitį? 2008 12 22
Edmundas S. Phelpsas, Nobelio 2006 ekonomikos premijos laureatas

"Artėjant 2008 metų pabaigai daugelis europiečių pradėjo kalbėti apie kapitalizmo p a b a i g ą.
Jie pamiršta, kad kapitalizmas Europoje jau vieną kartą, ketvirtą praeito amžiaus dešimtmetį, dažniausiai lydint prievartai nusileido etatizmui, {valstybės įsigalėjimui}, ir k o r p o r a t y v i z m u i (???Mussolini: 1883-1945 {1945 m. balandžio 26 d. komunistų partizanų pakartas}), o atgaivintas devintą dešimtmetį tebuvo tik keletoje šalių. Išgyvenant dabartinę finansinę krizę – vieną iš daugelio, kurias teko pergyventi kapitalizmui – verta užduoti klausimą, ar kapitalizmo p r i v a l u m a i, jei tokių yra, vis dar viršija už juos mokamą kainą. Nors Marksas prisipažino smarkiai susižavėjęs kapitalizmo idėja, šiais laikais teigiama, kad geriausia kapitalizmo pusė – verslumas (entrepreneurship???) – gali būti įdiegta ir kitokioje sistemoje, kurioje nebūtų tokio žalingo poveikio, į kurį yra linkęs kapitalizmas. Taigi, kapitalizmu pradžioje buvo žavėtasi kaip “progresyviu”, - prisimenant Marxą.
Produktyvumas kildavo ir nebemažėdavo. Reikėtų akcentuoti, kad apie 1820 m. žingsnis po žingsnio pamažu iškilus Finansiniam kapitalizmui, produktyvumas stipriai išaugo daugelyje Europos šalių: Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Dar sparčiau (ir anksčiau) našumas augo JAV. Skurdūs i s t o r i n i a i duomenys, kuriuos galima pasitelkti analizei, rodo, kad apie 1820 m. atlyginimai (pakoreguoti atsižvelgiant į infliacijos protrūkius ankstesniais dešimtmečiais bei į defliaciją vėlesniais dešimtmečiais) irgi didėjo panašiu spartumu.
Šiais laikais išsakoma pakankamai daug svarių nuomonių, kvestionuojančių, ar šiandieninis produktyvumo augimas atneša nors kiek naudos, palyginti su bauginančia kaina, kurios išvengti neįmanoma. Tačiau, remdamasis savo empiriniais tyrimais ir logika, manau, kad ši populiari hipotezė neturi pagrindo.
Visų pirma, europiečiai kapitalizmą laiko “laisvąja rinka”, (arba laissez-faire} - kai valstybė nesikiša į verslo reikalus. Bet (iš tikrųjų???) kapitalizmas reiškia atvirumą iš "apačios į viršų" kylančioms inovacijoms. Savaime kapitalizmas negrasina niekieno gerovei.
Minėta populiarioji hipotezė neigia net akivaizdžiausią naudą. Pripažįstu, jog mano brangiai apmokamų draugų atlyginimai yra pakankamai dideli, kad patenkintų turbūt visus jų esamus ir būsimus poreikius. Net mano atlyginimas leidžia man patenkinti manuosius. Tačiau augantis produktyvumas beveik visuomet veda prie didėjančių atlyginimų v i s o s šalies ekonomikos mastu. O bendro atlyginimų lygio padidėjimas atneša šaliai itin naudingas s o c i a l i n e s vertybes.
Tokia situacija leidžia daugeliui žmonių išvengti nuobodaus, varginančio, rutininio darbo ir rinktis motyvuojantį, įtraukiantį, akiratį plečiantį darbą. Markso eros “tamsiųjų Šėtono malūnų” nebėra dėl išaugusio produktyvumo, o ne dėl didesnio valstybės r e g u l i a v i m o.
Kita minėtos populiariosios hipotezės silpnoji pusė yra ta, kad dauguma esą egzistuojančių sąnaudų išties yra iliuzinės arba sufabrikuotos. Mintis, kad tvarkingai funkcionuojantis kapitalizmas reiškia silpną darbo rinką, t.y., aukštą nedarbo lygį ir menką aktyvumą darbo rinkoje, yra nepagrįsta. Priešingai, kapitalizmo skatinamos inovacijos kuria darbo vietas – naujose kompanijose, sukurtose tobulinti naujas idėjas; rinkodaros ir valdymo (management???) grandyse, kurios privalo neatsilikti ir įvaldyti vis naujus įrankius.
Kai kuriuose sluoksniuose taip pat puoselėjama jokiais įrodymais nepagrįsta idėja, kad paprasti žmonės itin sielvartauja dėl to, jog kiti žmonės turi sukaupę daug daugiau turto. Nemažai žmonių yra pakankamai praktiški ir supranta, kad, pavyzdžiui, patekus į ligoninę, svarbiausia, kad jiems tiesiog suteikiama kokybiška pagalba, o ne, kad kažkam kažkur yra suteikiama dar geresnė.
Pripažinsiu, kapitalizme taip pat yra ir ardymo (creative destruction ???) bei nežinomybės (UNCERTAINTY=Knignt ????) veiksnių. Bet neturėtume pamiršti ir monetos kitos pusės. Kapitalizmas yra unikalus tuo, kad stimuliuoja verslius (Entrepreneurs???) žmones mąstyti apie naujas verslo {commercial???} idėjas, ištobulinti jas rinkai ir leisti vartotojams džiaugtis naujais atradimais.
Turbūt didžiausias kapitalizmo pasiekimas yra tas, kad darbo vietos transformavosi iš rutinos, nuobodybės į pokyčius, protinį skatinimą, iššūkius, problemų sprendimus, tyrinėjimus ir, kartais, atradimus. Tiesa, darbas protą bukinančioje surinkimo linijoje buvo vienas iš kapitalizmo bruožų nuo 1776 m., kai Adamas Smithas išdėstė savo teoriją, iki 1920 m., kai Henry‘is Fordas pastatė savo didžiąsias gamyklas. Bet juk komunistinė Rusija ar socialistinė Europa irgi neišvengė surinkimo linijų. Ir augant našumui vis daugiau darbų buvo galima susirasti ne tik fermose ar gamyklose.
Devynioliktojo amžiaus pabaigos Europoje vyko verslo transformacijos. Žinoma, visi matė, kad šis pakilimas ir įsitraukimas atnešė kažkiek ir nepatogumų bei nerimo. Bet dauguma gyventojų nebenorėjo grįžti atgal į praeities ramybę.
Bet vis dėlto buvo grįžta, nors ir netyčia, kai etatistų (statist???) ir korporatyvistų įsigalėjimas ekonominėse institucijose užmovė apynasrį inovacijoms bei ambicijoms. Taip Europos darbo erdvė vėl tapo tokia pat bukinanti, kokia buvo anksčiau.
Šiandien protingi ir gero linkintys žmonės tikina, jog galime atgaivinti verslumą (antreprenerystę???), bet taip, kad jis (ji???) įsitvirtintų naujojoje ekonomikoje ir būtų nukreiptas į s o c i a l i n e s investicijas – kad kovotų prieš pasaulinį klimato atšilimą, tobulintų energijos taupymo būdus ir t.t. Tokio mąstymo k l a i d a , manau, yra ta, kad toks požiūris biurokratizuotų ekonomiką didžiąją dalį išlaidų skiriant vyriausybinėms agentūroms ir daugelį įmonių priverčiant dirbti pagal sutartį su vyriausybe.
Savaime tai gal ir nėra problema. Bet problema taptų, jei užgniaužtų individų gebėjimą kurti inovacijas atvirai rinkai. Praeito amžiaus ketvirtą dešimtmetį vyko natūralus eksperimentas, patvirtinęs šią tezę: naujai biurokratizuotos Vakarų Europos ekonomikas inovacijų lygiu smarkiai aplenkė pakankamai mažai biurokratizuota JAV ekonomika.
Taigi, nors 2008-ieji buvo iššūkių pasaulinei ekonomikai metai, esu tikras, kad šalys, kurios vertina inovacijas, supras tikrąją kapitalizmo v e r t ę '.

Edmundas S. Phelpsas yra Kolumbijos universiteto Kapitalizmo ir visuomenės centro direktorius, © "Project Syndicate", 2008"