Balsas.lt linksmai
Mokytojas: - Jūsų sūnus visiškai nesimoko geografijos! - Nieko baisaus. Su mūsų pajamomis toli nenuvažiuosi.

 

 

Ar XX amžius jau baigėsi?

1 - 16
2009-02-14 10:47:25
e. č.
Diskutuojant šiuo klausimu sunku išvengti spalvų sutirštinimo į vieną ar kitą pusę. Tačiau galbūt toks užsiangažavimas iš tiesų nėra labai jau didelė nuodėmė. Kaip atrodo, minėtas spalvų sutirštinimas čia atsiranda kaip tik siekiant balanso, savo kategoriškumu atsiliepiant į priešingos pusės kategoriškumą, tokiu būdu bandant užtikrinti pusiausvyrą. Vis tik leiskite dar kartą įsiterpti į tokį nuomonių apsikeitimą su keliomis reikalo esmę, kaip atrodo, truputėlį tikslinančiomis pastabomis.
Didžiąją prancūzų revoliuciją paruošė XVIII amžius, neatsitiktinai vadinamas Proto amžiumi, Ratio pergalės šimtmečiu; XVIIIa. švietėjai fetišizavo mokslo idėją, su mokslo laimėjimais ir mokslo žinių populiarinimu susiedami visų svarbiausių lūkesčių išsipildymą. Kita vertus, istorikui gerai žinoma yra ir tai, į kokią be proto plačią kraujo upę tąkart buvo įbrista. Būtent giljotina jau tąsyk tapo pirmutine žmonių santykių racionalizacijos priemone (be visa ko kito, nukirsti karaliui galvą, žinoma, yra racionaliau nei eikvoti valstybės lėšas dvaro rūmų išlaikymui). Lyginant su šiuo pavyzdžiu, fašizmas, žinoma, yra naujos pakopos racionalizacija, galima sakyti, racionalizacijos totalizacija, visų racionalizacinių užmojų kraštutinis užaštrinimas, tampantis pačios racionalizacijos kruvina karikatūra. Savo ruožtu tyrinėtojai ne kartą yra atkreipę dėmesį į K.Marxo teorijos išskirtinį racionalumą, loginį nuoseklumą, pozicijų simetriškumą. Iš tiesų, Marxas griežtai realizuoja mokslinį priežastinio tikrovės aiškinimo principą. Kita vertus, kaip seniai jau yra pastebėta, priežastinio tikrovės aiškinimo imperatyvas reikalauja suvesti sudėtingesnius darinius į paprastesnius, elementaresnius. Kitaip tariant, mokslas savo esme yra netramdomo redukcionizmo sticija. Štai Marxas pagal tokį mokslinį modelį žmogaus esmę be išlygų (be jokio iracionalaus likučio) apibrėžia kaip visuomeninių santykių visumą, savo ruožtu visuomeninius santykius suvesdamas į ekonominį pagrindą. Pats mokslas savo poajėgomis, regis, nesiruošia užbrėžti kokios nors ribos tokios redukcijos sekai. Nuosekliai laikantis mokslinio požiūrio, reikėtų manyti, jog ,,ekonominį žmogų" galima suvesti į ,,fizikinį žmogų", fizikinį - į cheminį ir pan. Taip išaiškėtų, jog didžioji žmogaus paslaptis yra H2O.
Kaip atrodo, tokia dalykų padėtis iš tiesų įpareigoja su nauju užmoju grįžti, pavyzdžiui, prie I. Kanto filosofijos palikimo. I.Kantui, aiškinusiam žmogaus proto ribų klausimą, įtaigiai pavyksta užbrėžti ribą pačiai žmogaus aiškinimo redukcijai, kuri nekontroliuojamu progresijos pavidalu, kaip matėme, neišvengiamai anksčiau ar vėliau tampa žmogaus idėjos regresija.
2009-02-12 23:19:08
yammam orvelui
..... :) reziumuojant galima pasakyti kad jokiu knygu apie istorija nebuvo nera ir nebus yra tik istorija kaip jos buvo parasytos
2009-02-12 19:54:32
G. O. > Yammam
Labas, Yammam! Beje, į temą prisiminiau, kad, pvz., Šiaurės Korėjos mokyklų vadovėliuose rimtų rimčiausiai rašoma, kaip prieš Didžiojo Vado raudonųjų partizanų būrius prasiskyrė jūra, vėliau užliejusi jų persekiotojus... :)
2009-02-12 19:27:51
yammam orvelui
jo , tokie dalykai kaip :
" tarybine matematika"
" tarybine fizika"
"tarybine chemija "
"tarybine filosofija " - dialektinis materializmas tiesiog nepamirstami :)
o aplamai su tuo mokslu gaunasi kaip ir su eismo taisyklemis kur nors Montanoje : girtas vaziuot negali , bet jei jau vaziuoji tai gert nedraudziama
jei vaziuodamas geri - galima saudyt , bet jei saudysi neprisiseges saugos dirzais bauda 300 doleriu D.
2009-02-12 14:15:21
G. O. > to G. O.
Apeliuot (ar, tiksliau, imituoti tokią apeliaciją), be abejo, buvo bandoma - tačiau iš tikrųjų buvo nuolatos kuo šiurkščiausiai paneigiama ir reali būtinybė, ir realūs dėsniai bei tendencijos. Partija yra aukščiau dėsnių ir net pačios elementariausios logikos...
2009-02-12 13:43:57
to G. O.
Tiek vienu, tiek kitu atveju buvo apeliuojama į būtinybę, dėsnius, tendencijas, neigiama įvairovė, laisvė, individualumas. O tai i yra nekritiško mokslo dvasios kultivavimo, peržengiant visas ribas, pasekmė. Priežastys gali būti nr tik tiesiogin įės, bet ir tarpinės, sukuriančios parankią terpę. Regis,taip...
2009-02-12 13:31:59
G. O.
Iš tikrųjų tai komunizmo ar, tarkime, nacionalsocializmo "ideologijos" mažai ką bendra turi ir su mokslu, ir su filosofija. Dar daugiau, griežčiau vertinant jų net ideologijomis ar teorijomis (ir net doktrinomis) negalima vadinti, nes tai dažniausiai tėra daugiau ar mažiau situaciniai paistalai, skirti kaip nors "pagrįsti" tai, ką dar George'as Orwellas įvardino kaip žmogaus veido mindymą. O tam tinka bet kas - dukart du gali būti ir trys, ir penki, ir visa tai kartu - žodžiu, tiek, kiek Partijai tam kartui reikės... Ne veltui kokio nors Lenino, Mao ar Hitlerio raštuose labai dažnai akis bado net paprasčiausios formalios logikos trūkumas - nepaisant gausybės partinių "filosofų" ir kitokių "rašto aiškintojų" bandymų tuos klaikiai prieštaringus ir nelabai artikuliuotus svaičiojimus kažkaip sutvarkyti...
2009-02-12 12:29:51
DJ mini
Aukšteniuose kursuose filosofija ir nedėstoma - p.Čiuldė, kaip pamenu, paskaitas skaitė 2-ame. Apie Sokratą daug šnekėjo...
2009-02-12 11:22:19
OB
Kajau, kad Čiuldė domisi filosofija nieko blogo. Tik neturėtų jos dėstyti, ypač aukštesniuose kursuose.
2009-02-12 10:57:58
Kajus 2 OB filosofija
Gerbiamasis, jei Jūs manote, kad „domėjimasis filosofija“ gali būti redukuojamas į nuogirdų apie kažką eksploataciją, o visa filosofija - į pozityvizmą su keliomis jo atmainomis, tai esate panašus į tą Lietuvoje pagarsėjusi hemifreną, garsiai besididžiuojantį savo gebėjimu mąstyti vienu pusrutuliu ir tuo užsitarnaujančiu neeilinį „politinį pasitikėjimą“. Nors apskritai paėmus, tai ne Jūsų kaltė - esate Naujųjų amžių suformuoto ir Naujausių amžių išplėtoto produkto tipas. Įtariu, kaip ir būdinga postmoderniems laikams, kalbantis apie dalykus kuriais ir nesidomėjote.
2 Čiuldė: Edvardai, Jūs įsitikinęs, kad nepasimetėte erdvėje? :)
2009-02-12 10:18:51
Ostapo Benderio filosofija
Šiuo atveju nereikia nieko "radikalizuoti" ar dramatizuoti. Falsifikacijos teorija nedaug skiriasi nuo verifikacijos. Falsifikacija yra sudėtinė geros verifikacijos dalis.
Jei domitės filosofija ir neskaitėte Haidegerio - nedidelis praradimas. Haidegerį paskaitinėja literatai.
"realybės esastis yra įstatoma į objektiškumą" - tokios frazės yra ne kas kita, o kalbos ir proto šiukšlės, kurios apsunkina ir nuvilia mąstyti mėgstančius žmones. Venkite Haidegerio mėgėjų.
Gerb. Čiuldė vietoje proto naudoja vaizduotę. Daug filo-, mažai -sofijos. Dėl tos sofijos nepergyvenu, bet apmaudu, kad darko ir painioja kalbą kaip koks ostapas benderis. Geriau tapytų undines.
2009-02-12 00:38:15
Eedvardas Čiuldė - hmm
Neįmanoma neatsakyti žmogui, kuris vartoja tokį viską paaiškinantį mokslo filosofijos užkeikimą kaip ,,falsikabilios teorijos'' . Tai ne šiaip koks nors po ranka pasitaikęs atsitiktinis terminas, o , kaip atrodo, tikras burtažodis, savo skambesiu galintis užmušti net arklį. Kita vertus , jeigu komentaro autorius teikia prioritetą ne verifikacijos, bet falsifikacijos teorijai, reiškia anas pripažįsta istorinio pokyčio reikšmę. Radikalizuokime tokį nusiteikimą.
Kultūros istorikui ypač svarbu išryškinti mokslo dabartine to žodžio prasme skiriamuosius bruožus, nes ypač konfliktiškai, dramatiškai ir kartu labai rezultatyviai mokslas pasireiškė būtent moderniaisiais laikais. Taigi kyla klausimas - kuo modernusis mokslas skiriasi nuo episteme ir doctrina, t. y nuo antikoje ir viduramžiais kultivuotų tikrojo pažinimo standartų kaip savotiškų mokslo provaizdžių.
Heideggeris pavadindamas apskritai mokslą realybės teorija, pastebi, jog, realybė naujaisiais amžiais pasirodo tuo būdu, jog realybės esastis yra įstatoma į objektiškumą. Tokia subjekto ir objekto priešprieša iš tiesų yra ryškiausias Naujųjų amžių įvykis, įgalinantis mokslo dabartine to žodžio prasme atsiradimą ir to mokslo naująjį turiningumą, pasireiškiantį objektyvumo siekimu. Tačiau visiškai akivaizdu, jog realybės įstatymas į objektiškumą nėra koks nors realybės adekvatumo iššaukimas, nėra jos absoliutumo garantija. Dar daugiau, - galime sakyti, jog pažintinis objektas yra žmogaus sąmonės konstruktas griežčiausia to žodžio prasme. Modernusis mokslas savo esme yra pažintinis pasaulio konstravimas, tampantis efektyviom technologijom. Technikos pažangos poreikiai apsprendžia, jog toks konstrukcinis pradas vis labiau įsivyrauja mūsų sąmonėje ir pasaulyje, tampa mūsų gyvenimo dominante. Kita vertus, taip apsprendžiamas moderniųjų laikų objektyvuojančios nuostatos pažinimas vis labiau atplyšta nuo realios būties i kaupiasi kaip meoniškumo (t. y nebūtiškumo) perteklius, pats tampa apsrendžiančiuoju prigimtinės tikrovės nutikrovinimo faktoriumi
Kaip jau buvo minėta, modernusis mokslas atsiranda ir toliau intensyviai diferencijuojasi tik subjekto ir objekto priešpriešos kontekste, orientuodamasis į užsubjektinę gamtos duotybę, t. y. į dalykų padėtį, kokia ji yra nepriklausomai nuo žmogaus. Tokiu būdu Naujųjų amžių mokslas labai aiškiai dehumanitarizuojasi ir tokia moderniojo mokslo raiška yra (šiap ar taip) neginčjamai pozityvus dalykas. Tačiau kyla klausimas - kiek tokia Naujųjų amžių mokslo dehumanitarizuota patirtis tinka jau žmogaus tikrovės pažinimui, ar, pasiteisinusi gamtos tyrime, ji yra pakankama žmogaus, visuomenės ir istorijos pažinimui? Tai didele dalimi ir yra klausimas dėl marksistinės komunizmo teorijos pagrįstumo.
2009-02-11 21:58:09
Kajus 2 hmm
Šiaip jei jau bandote lįsti į šią sritį, siūlyčiau prieš „sutinkant“ ar „nesutinkant“ pastudijuoti filosofiją ir tą patį Heideggerį. Nes dabar Jūsų komentaras atrodo tikrai ne vietoje
2009-02-11 20:20:33
yammam
ya ya .... shtangell - cirkul
2009-02-11 19:23:48
hmm
Jau vien tai, kad autorius mano, kad "mokslinis" komunizmas buvo mokslinis iš tiesų, o ne kabutėse, rodo, kad jis absoliučiai nesupranta to, ką rašo. Mokslinės teorijos privalo būti falsifikabilios, turėti prognostinę vertę, jas turi būti galima patikrinti eksperimentu. Kuria iš šių savybių pasižymėjo komunizmas?
Ir ar tikrai XX a. buvo toks išskirtinai blogas? Drįsčiau sakyti, kad ne. Netgi priešingai. XIX a. Amerikoje dar klestėjo vergovė, Europą nuolat krėtė lokaliniai karai tarp valstybių ir įvairios revoliucijos jų pačių viduje, Rytų Europoje dar veikė baudžiava, niekas nesiskaitė su kolonizuotų Afrikos ar Azijos kraštų gyventojais, juos laikė prastesniais, dažnai nepilnaverčiais, žmonėmis. Nekalbu apie tragiškoje tiek sanitarinėje, tiek kriminogeninėje situacijoje buvusius XIX a. didmiesčius. Prisimindami tuos kelis, kad ir itin koncentruotus visuotinio teroro atvejus, pamirštame, kad anksčiau buvo ne ką geriau, tik teroras daugumai žmonių iš kasdienybės persikėlė į laikraščių pirmuosius puslapius, kuriuos jie skaito. Teroras tapo labiau koncentruotas į kelis svarbiausius įvykius, kurių, XX a. antroje pusėje nuolat mažėjo. Karų pasitaikydavo ir XX a. pabaigoje, ir XXI a., bet jie atrodo greičiau išimtis, į kurią kartais pakliūva kokie nors nelaimėliai tolimame žemėlapio kampelyje, o ne kasdienybė, kurioje gyvendavo viso pasaulio žmonės dar ne taip seniai.
Rekomenduoju pažiūrėti S.Pinkerio kalbą apie tai, kad priešingai populiariai nuomonei, smurto visuomenėje vis mažėjo per visą istoriją:
http://www.ted.com/index.php/talks/steven_pinker_on_the_myth_of_violence.html
Ir, jei reikėtų rinktis, į kurį iš amžių, XX ar XIX amžių (vieta ir laikas būtų pasirenkami atsitiktinai) mane nublokštų laiko mašina, jei tokia būtų sukonstruota, neabejodamas rinkčiausi XX a.
Be to, jei grįžtame prie XX a. teroro, tai norėčiau pabrėžti, kad kaltė čia tenka ne technologijoms, bet filosofinėms doktrinoms (visų pirma marksizmui ir fašizmui (prisiminus tai, kad autoriaus cituojamas M.Heiddegeris priklausė nacių partijai, straipsnyje paminėti sugretinimai ir priešpriešos, bandymai mokslą susieti su totalitarizmui ir visam tam priešpastatyti kai kurių filosofų mintis pasidaro dar labiau supainioti ir abejotini)), vardan kurių jos buvo naudojamos. Juk nusikaltimus daro ne daiktai, įrankiai, bet žmonės. Holokaustą vykdė ne dujų kameros, bet žmonės, kurie organizavo masinį vežimą ten. O jų motyvai (arba bent jau pasiteisinimai) buvo pasaulėžiūriniai, ideologiniai. Todėl aš bijau ne ginklų. Ar nuo to, kad JAV turi vandenilinę bombą, kurios niekada nepanaudojo nė prieš vieną žmogų, smurto pasaulyje pasidarė daugiau? Akivaizdu, kad ne. Bijoti reikia greičiau fanatikų, kurie pasigavę kokią nors ideologiją ar religiją, sumanys, kad reikia ginklus panaudoti. O kuo labiau plėsis švietimas, mokslas, tuo tokių fanatikų bus mažiau. Todėl mano išvada visiškai priešinga autoriaus išvadai - mokslinio mąstymo ne per daug, o per mažai.
Laikau straipsnį nevykusiu humanitaro bandymu pareklamuoti savo sritį ir demonizuoti tai, ko nesupranta.
2009-02-11 12:42:26
Mari Poisson
Nuostabus straipsnis! Tiesiog dieviskas! Kaip man patinka, kad kazkas Lietuvoje, va, butent taip galvoja ir raso!
1 - 16
 
 
 
 

Išsakyk nuomonę

 
 
 
Ž. Šilėnas (ELTA nuotr.)

Apie naują AE 12

2012.03.30 11:17

Nors išimti žodžius iš konteksto yra prastas argumentavimo būdas, bet premjero citata yra labai teisinga “Žmonių reikia klausti, ar jiems reikia pigesnės elektros energijos, kuri būtų gaminama Visagino atominėje elektrinė". Ir teisinga yra ne diskusijos apie referendumą fone, o apskritai mąstant apie strateginius tikslus ...

Gairės: llri, blogas llri, ekspertas, Šilėnas, Ž. Šilėnas, energetika, socioekonomika

 
Vilniuje prie Vyriausybės rūmų surengtas mitingas, kurio organizatoriai protestavo „prieš grobuoniškas šilumos kainas ir monopolijų diktatą“. Vitalijus Balkus. (Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.)

Ne apie rudus, ne apie žydrus ir net ne apie raudonus 12

2012.02.20 08:40

Ir vėl tenka pripažinti, kad nacionalistai, tarp kurių nemažai tų, kuriems tinka apibūdinimas „ultra“, vis stiprėja. Vasario 16-osios eitynės Kaune, daugiau nei 500 dalyvių, – gyvas to įrodymas. Kauno valdžios uždraustas alternatyvus renginys, sprendžiant iš matytų nuotraukų, surinko vos keliasdešimt dalyvių. Be abejo, ...

Gairės: tradicinių vertybių, Tėvynės gelbėtojai, senosios, krizės vadybininko, Vakarų Europos, Naujosios kairės, žmonės, vertybės

 
Arūnas Brazauskas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)

Geras specialistas – taip pat grėsmė? 8

2012.01.26 08:48

style="text-align: justify;"> Pasaulio ekonomikos forumas prieš kasmetinius susitikimus Davose paskelbia pranešimą apie globalias grėsmes.

Gairės: augimas, biudžeto disbalansas, davosas, ekonomika, grėsmės, kainos, kibernetinės atakos, Kinija, turtas, lygybė, socialinis teisingumas

 
IAE (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)

S. Kutas: Lietuvoje būtina nauja atominė elektrinė 42

2011.12.09 10:16

Nauja atominė elektrinė Lietuvai yra vienintelė reali alternatyva esminėms energetikos problemoms spręsti –  sukurti šalyje bazinės, pastoviai gaminamos elektros energijos gamybos pajėgumus ir garantuoti apsirūpinimo energija saugumą.

Gairės: atominė elektrinė, branduolinė energija, Energetika, radiacija, saugumas, Saulius Kutas, S. Kutas, vadovas

 
M. Pasiliauskas (nuotr. Balsas.lt)

Džiaugtis nemokame? 15

2011.11.11 12:23

Tik pasibaigus vienai liūdniausių Lietuvos švenčių Vėlinėms, kitą dieną lietuviai gavo progą pasidžiaugti. Mat Jungtinės Tautos sudarė Žmogaus socialinės raidos indeksą ir pirmą kartą istorijoje Lietuvą priskyrė prie itin aukšto išsivystymo valstybių. Užėmėme 40 vietą, per metus pakilome keturiomis vietomis, aplenkėme ...

Gairės: duomenys, indeksas, Lietuva, metodika, pasiekimai, socialinė raida, socioekonomika, politika

 
Arūnas Brazauskas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)

Referendumas dėl šeimos sampratos jau įvyko 15

2011.10.11 11:14

Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs Valstybinės šeimos politikos koncepciją, nusprendė, kad šeima nėra vien tie, kurie gyvena santuokoje.

Gairės: Šeima besikeičiančioje visuomenėje, Eurostato, Konstitucinis Teismas, Egidijus Jarašiūnas, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, Europos Žmogaus Teisių Teismas, Estijos. Studentų, Europos Sąjungos

 
Kartelio pinklėse – patentininkai  (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)

Kartelio pinklėse – patentininkai 2

2011.09.15 09:33

Kai smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai praėjusią savaitę sukritikavo šalies bankus dėl žaibo greičiu augančių jų mokesčių klientams, šalies bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas atsakė: „Kartelio nėra.“ Ir dar patikino: pigiai mokame, o ir krizės verpetų pagautus skolininkus bankai apgaubė išskirtiniu dėmesiu.

Gairės: Pinklės, patentininkai, Sodra, ES, verslas, atstovai, bankai

 
Tomas Čyvas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratajevo)

Prokurorai – nusikaltėliai ar ne? 31

2011.09.01 20:18

„Čia išvis nesąmonių valstybė. Prokuroras, mano manymu, vykdo nusikaltimus (...) Kaip jie gali žudyti žmones? Tegu pasižiūri, ką jie daro su mano teta, su mano artimaisiais“, – sakė įtariamoji Eglė Kusaitė po Vilniaus apygardos teismo posėdžio, vykusio šių metų kovo 24-ąją.

Gairės: Prokurorai, nusikaltėliai, Eglė Kusaitė, teismas, prokuratūra, bylos, kova, nusikalstamumas

 
Donatas Stravinskas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)

Nušvilptas mesijas 87

2011.08.29 10:15

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius vėl šokdina tautą. Kuri dar valstybė turi tokį Vyriausybės vadovą, sugebantį tik savo pasirodymu sukelti ant kojų tūkstančius šalies gyventojų? Nusivylusių ir pasipiktinusių juo.

Gairės: Mesijas, nušvilpimas, arena, tauta, Andrius Kubilius, Dalia Grybauskaitė, gyventojai, nusivylimas

 
Eugenija Grižibauskienė (Asmeninio albumo nuotr.)

Meras – kiemsargių guru 7

2011.08.22 15:04

Vilniaus meras, per savivaldos rinkimų kampaniją pasėjęs pažadą per dešimtmetį pasiekti, kad statistinė vilniečių alga išaugtų iki 6,4 tūkst. litų, imasi veiksmų.

Gairės: popieriuje, A. Zuoko, Mockus, Zuokas, kiemsargis, meras, ES

 
Lenkija tęsia dviveidišką politiką (Reuters / Scanpix nuotr.)

Lenkija tęsia dviveidišką politiką 39

2011.08.20 20:02

Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio vadovaujamos ministerijos finansuotu leidiniu, kuriame 1941–1944 m. situacija Vilniuje ir Vilniaus krašte pavadinta vokiečių ir lietuvių okupacija, nevertėtų stebėtis.

Gairės: Lenkija, Vilniaus kraštas, politika, dviveidiškumas, NATO, Kremlius, Maskva, Prancūzija

 
Tomas Čyvas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)

Labai ciniškai 24

2011.08.16 09:53

Riaušės Anglijoje ir jų policijos paverkšlenimai, kad dirbti trukdė bandantieji patys apginti savo turtą nuo „protestuotojų“, sukėlė minčių iš juodojo humoro sferos.

Gairės: protestuotojų, Riaušės Anglijoje, revoliucionieriui, geros valios, specialistas, Kadangi Jungtinė Karalystė, Didžiosios Britanijos

 
Tomas Čyvas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)

Pūkuotukų visuomenė 60

2011.08.04 13:36

Tikėtina, kad koks nors Valstybės saugumo departamento (VSD) ūkio reikalų vadovas nūnai skrebena naują sąmatą didžiai reikalingoms priemonėms, kurios turės sustabdyti galimą kruvinų norvegiškų įvykių pasikartojimą. Tam galima paprašyti daugiau pinigų ir daugiau įgaliojimų stebėti, sekti, klausytis, smalsauti, drausti, ...

Gairės: Pūkuotukai, visuomenė, valdžia, vadovas, kontrolė, auklėjimas, galimybės, Norvegija, ugdymas, prigimtis, europietis

 
Doc. dr. J. Galginaitis (nuotr. Balsas.lt)

J. Galginaitis: Lietuvos aukštasis mokslas – kodėl reikia ką nors keisti? 3

2011.08.04 10:03

Nuvilnijus priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, kylant diskusijoms apie Lietuvos švietimo sistemą, reformą, perspektyvas, vis dažniau atsiranda lyginimų su aukštuoju mokslu užsienyje ir galimybėmis ten. Ką mūsų šalies švietimo sistema gali pasiūlyti ir kokius argumentus pateikti priklauso ir nuo vystomo nacionalinės ...

Gairės: Juozas Galginaitis, Aukštasis mokslas, pokyčiai, studijos, gebėjimai, kompetencija, studentai. literatūra, projektas

 
Arūnas Brazauskas 2011 (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)

Kopėčios, replės, atsuktuvai 4

2011.07.18 11:25

Besižvalgant ir besiklausant, ką žiniasklaida bei internautai kalba apie lietuvius ir lenkus, ryškėja keli skirtingi vaizdai.

Gairės: Arūnas Brazauskas, komentaras, LLRA, žiniasklaida, teismas, internetas, Lietuva

 
Arūnas Brazauskas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)

Valstybės pūva nuo galvų 24

2011.07.05 08:40

Lietuvos pasiuntinė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė apie Lietuvos lenkus pasakė: „Nes dabar man kartais susidaro įspūdis, kad jie kaip ne Lietuvos piliečiai. Turime rusų, baltarusių, žydų, bet jie save labiau laiko Lietuvos piliečiais negu mūsų lenkai.“

Gairės: Lietuva, lenkija, Sikorskis, pavardžių rašymas, ES, nuostatos, dialogas geriau nei konfrontacija

 
T. Čyvas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratajevo)

Gal dar po šimtą? 12

2011.07.04 09:56

Vėl atsirado šimtas entuziastų, norinčių skubiai keisti Konstituciją ir leisti tiesiogiai rinkti merus bei taip sutverti daugiau demokratijos. Nėra iki galo aišku, kur jie buvo pasislėpę, kai Seimas nesesniai dėl to paties balsavo neigiamai, tačiau ponai išgertų dar po šimtą – demokratijos matytų daugiau.

Gairės: Zuokas, ES, taryba, rinkimai, savivaldybė, politikai, korupcija

 
R. Vainienė (nuotr. Elta)

Neleidžia dirbti – atima duoną 18

2011.06.29 08:40

Darbas ir dirbantis žmogus nuo seno gerbiamas labiau nei tinginystė ir dykinėtojas. Kiekviena tauta turi nuostabių patarlių apie darbą kaip visų gėrybių šaltinį. Darbas žmogų ir puošia, ir maitina. Jei neturėtume šios kultūrinės atminties, o būtume kokie ufonautai pirmą kartą nutūpę žemėje, tai paskaitę Darbo kodeksą ...

Gairės: R. Vainienė, darbas, duona, teisingumas, darbo rinka, Seimas, socioekonomika

 
Oro uostas (ELTA nuotr.)   (nuotr. Balsas.lt)

Tas begalinis noras pabėgti 59

2011.06.11 11:30

Praėjusią savaitę jaunimui pasakojau apie žurnalisto gyvenimą. Jaunimas buvo ne bet koks, o atrinktas iš mokyklų remiamų Almos Adamkienės fondo – smalsūs, puikiai besimokantys, turintys idėjų paaugliai. Be abejo, dar šiek tiek naivūs ir viską suprantantys tiesiogiai. Man pareiškus, kad žurnalisto darbo diena niekada ...

Gairės: Lietuva, užsienis, moksleiviai, ES, darbas užsienyje, mokslas, Europa

 
Savivaldybės pastatas sostinėje (ELTA nuotr.)

Merai nusipelnė gyventi geriau? 5

2011.05.28 16:32

Mėnesio pradžioje pasklidęs pasiūlymas savivaldybių merams skirti rentas atrodė atsitiktinis, nevertas dėmesio, per klaidą į viešumą patekęs užstalės pasvarstymas, gal kilęs padauginus, švenčiant pergales savivaldybių tarybų rinkimuose. Tačiau šią savaitę po susitikimo su Prezidente merai ir vėl mums priminė, į kurią pusę ...

Gairės: merai, premjeras, rentos, ES, Lietuva, savivalda, valstybės tarnybas

 
PUSLAPIAI: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 paskutinis>> Archyvas
 
 
 
 
 

Dienos klausimas

Ar sutiktumėte papildomai mokėti už „išmaniojo taksi“ paslaugas?

 
 

Laisvalaikis Lietuvoje

 
 

Aktyviausias savaitės komentatorius

Šimtas penkiasdešimtas nugalėtojas - Sido
 
 
Orai TV programa Valiutų kursai Kuro kainos Darbo skelbimai Skelbimai Įmonės Video Skundai Studijos Mama Žodynas Sveikinimai