(Pastaba – daugelio pareigų ar veiklos duomenys yra 2006 m.)
Yra nacija, kurios piliečiai nuo istorinių laikų mėgaujasi svetimomis pavardėmis arba pseudonimais - išgalvotomis pavardėmis. Taip jie slepiasi nuo savo prigimties, vengia būti savimi. Manau visiems būtų įdomu sužinoti mūsų dienų ar mūsų amžiaus žinomų ir reikšmingų asmenybių tikras pavardes ir vardus. Taigi pradėsime nuo rusų pravoslavų cerkvės svarbiausio popo:
Aleksejus II (Ridiger) Aleksėj Michailovič (gimė 1929 m.).
Andropov (Erenštein-Liberman) Jurij Vladimirovič (1914-1984m.) - žinomas SSRS politinis veikėjas, tarptautinio komunistų judėjimo dalyvis, 1953-1957 m. SSRS ambasadorius Vengrijoje. Tai jis 1956 m. spalį laimino vengrų tautos sukilimo malšinimą galingais sovietiniais tankais. Po tų kruvinų įvykių tapo vienu iš CK skyriaus vedėjų, dar vėliau - saugumo komiteto pirmininku (1967-1982 m.). Nuo 1982 m. lapkričio - komunistų partijos generalinis sekretorius.
Afanasjev (Seimenzon) Jurij Nikolajevič (1934 m.) - Trockio giminaitis, profesorius, politikas, ne kartą buvęs Vilniuje.
Berezovskij (Gludman) Boris Abramovič (1946 m.) - Maskvos rabino sūnus, politikas, milijardierius, nuo V.Putino nemalonės pabėgo į užsienį.
Berija (Berman, Berson) Lavrentij Pavlovič (1899-1953 m. Vienas iš kruviniausių čekistų, Stalino parankinių. Po Stalino mirties pripažintas dirbęs užsienio žvalgyboms, sušaudytas 1953 m. liepą.
Bovin (Luns) Aleksand Evgenjevič (1930-2004 m.) - diplomatas, žurnalistas, vienas iš patikimiausių Kremliaus propagandos ruporų.
Brandt (Fromm) Villi (1913 m.) - Vokietijos kancleris, Socintemo prezidentas.
Brežnev (Ganopolskij) Leonid Iljič (1906-1982 m.) - nuo 1964 m. pirmasis CK TSKP sekretorius,
nuo 1966 m. - generalinis partijos sekretorius iki pat mirties (1982 m. lapkričio). Save apdovanojo 4
sąjungos didvyrio žvaigždėmis, viena socialistinio darbo didvyrio žvaigžde, daugybe ordinų ir medalių. Tais laikais pasakotas anekdotas: Brežnevui padarė krūtinės ląstos išplėtimo operaciją, nes nebuvo kur kabinti medalių ir ordinų. SSRS ekonomika priga mino nesuskaičiuojamus tūkstančius tankų, lėktuvų, o duoną pirko (javus, kviečius) iš Kanados, Australijos ir net JAV.
Brežneva (Goldberg) Viktorija Pavlovna - generalinio žmona.
Valensa Lech (Leiba Kone) - Lenkijos „Solidarumo” vadas, pirmas pokomunistinės Lenkijos pre
zidentas.
Vladimirov (Šeinfinkel) Miron Konstantinovič (1879-1925 m.) - pirmas revoliucionierius, kurio
palaikai ikišti į Kremliaus sieną.
Voikov (Vainer Pinsuch) Piotr Lazarevič - Lenino artimas draugas, diplomatas. Vienas iš caro šeimos žudynių organizatorių. Užmuštas Varšuvoje.
Gaidar (Solomenskij) Jegar Timuravič (1956 m.) - vienas iš B.Jelcino bendražygių.
Gercen (Gaag) Aleksandr Ivanovič (1812-1870 m.) - rusų rašytojas.
Golodnyj (Epštein) Michail Semionovič (1903-1949m.) - rusų poetas.
Gološčiokin (Šaja Icovič - Isakovič) (1876-1941 m.) - revoliucionierius, vienas iš aršiausių caro šeimos žudikų. Nuo 1933 metų - valstybės arbitras. VKP(b) CK narys.
De Golis (Kolb) - generolas, politikas, Prancūzijos prezidentas (1890-1970 m.).
Gorbačev (Gaider) Michail Sergejevič (1931 m.) - nuo 1985 metų kovo SSRS kompartijos generalinis sekretorius. „Perestroikos” architektas. Sovietų Sąjungos „demokratizacija” padėjo pradžią socializmo lagerio pabaigai. Už tai istorija jo nepamirš.
Grinevickij (Appelbaum) - caro Aleksandro II žudikas (1881.03.01).
Grišin (Grissel) Viktor Vasiljevič (1914-1994 m.) - Maskvos miesto 1-asis kompartijos sekretorius.
Gromyko (Kac Isaak) Andrėj Andrejevič (1909-1990 m.) - diplomatas, ilgalaikis SSRS užsienio reikalų ministras (1957-1985 m.), 1943-1946 m. - SSRS pasiuntinys JAV, 1952-1953 m. - Anglijoje. Jauniausias diplomatas, dalyvavęs Jaltos (1945 m. vasario 4 - 11 dienomis) trijų sąjunginių valstybių konferencijoje. Kietakaktis Sovietų Sąjungos diplomatijos gynėjas.
Gusinskij (Gusman) Vladimir Aleksandrovič (1952 m.) - rusų milijardierius, pabėgęs į užsienį.
Dobrynin (Gutman) Anatolij Fiodorovič (1919 m.) - diplomatas, ilgalaikis ambasadorius JAV (1962-1985 m.). 1957-1960 m. - SNO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.
Jevtušenko (Gangnut) Jevgenij Aleksandrovič (1931 m.) - labai populiarus rusų poetas.
Žirinovskij (Edelštein) Vladimir Volfovič - politikas, aršus savo samprotavimų gynėjas. Karštas Rusijos patriotas.
Zinavjev (Radomislskij) Grigorij Jevgenevič (Gerša Aronovič) - artimas ir mylimas Lenino bendražygis.
Zorin (Zonenštain) - diplomatas, socializmo teoretikas.
Valerijan, Al. Įvairiais metais dirbo ambasadoriumi Čekoslovakijoje, Prancūzijoje, Federatyvinėje Vokietijos Respublikoje.
Kamenev (Razenfeld) Lev Borisovič (Leiba Boruchovič) (1883-1936 m.) - Lenino bendražygis, aršus revoliucionierius, pilietinio karo žymus teroristų vadas.
Karskij (Bekman) M.A. - diplomatas, Trockio ir Lenino draugas.
Kasparov (Vainštein) Gari Kimovič (1963 m.) - pasaulio šachmatų čempionas, V.Putino politikos kritikas.
Kvasnevskij Aleksandr (Stolcman Isaak) - buvęs Lenkijos prezidentas.
Kirijenko (Israitel) Sergej - buvęs trumpalaikis Rusijos premjeras.
Kollontaj (Domantovič) Aleksandra Michailovna(1872-1952 m.) - pirmoji moteris, tapusi sovietine diplomate.
Korotič (Goldštuiker) V.A. (1936 m.) - rašytojas, žurnalo „Ogoniok" buvęs redaktorius.
Kravčuk (Blium) Leonid Makarovič (1934 m.) - buvęs Ukrainos prezidentas.
Krupskaja (Fišberg) Nadežda Konstantinovna (1869-1939 m.) - Lenino žmona, „didelė" moterų judėjimų organizatorė, pedagogė.
Krymskij (Joffe) Adolf Abramovič (1883-1927 m.) - SSRS pasiuntinys Vokietijoje.
Bella Kun (Kogan) - Vengrijos revoliucionierius, vienas iš artimiausių Lenino galvažudžių, baisus budelis (1886-1939 m.).
Kučma (Kučman) Leiba Dovidovič - labai neseniai buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma.
Lavočkin (Lavočnik) Semion (Simon) Aleksejevič (1900-1960 m.) - žinomas rusų aviakonstruktorius.
Lenin (Uljanov - pagal tėvą, Blank - pagal motiną) (1870-1924 m.) - jam vadovaujant išžudyta daug milijonų rusų, ukrainiečių, totorių, uzbekų, kazachų, turkmėnų, armėnų ir daug kitų tautybių žmonių. Dėl jo „genialių" idėjų XX amžius iki šiol istorijoje liko kruviniausias.
Litvinov (Meer) Maksim Maksimovič (Genock Moiseevič) (1876-1951 m.) - 1920 m. ambasadorius Estijoje. Ilgametis SSRS užsienio reikalų ministras, ambasadorius JAV, bolševikų partijos narys nuo 1898 metų.
Lužkov (Kac) Jurij Michailovič (1936 m.) - Maskvos meras.
Lunačarskij (Bailich) Anatolii Vasiljev ič (1875-1933 m.) - ilgalaikis sovietų Rusijos švietimo narkomas (ministras).
Mazoveckij Tadeuš (Icek Dikman) - žinomas lenkų politikas.
Maiskij (Liachoveckij - Šteiman) Ivan Michailovič (1884-1975 m.) -diplomatas, SSRS ambasadorius Suomijoje, Anglijoje, 1943-1946 m. užsienio reikalų ministro pavaduotojas.
Marks Karl (Mordechai Levi) - komunizmo idėjų krikštatėvis, „Kapitalo" autorius, revoliucionierius (1818-1883 m.).
Masarik (Gariet) - prieškarinės Čekoslovakijos prezidentas.
Matvijenko (Bublėj) Valentina Ivanovna (1949 m.) - S.Peterburgo gubernatorė.
Mironov (Menaker) Adrėj Aleksandrovič - aktorius.
Michnik Adam (Aron Šechter) -Lenkijos politikas.
Nemcov (Neiman) Boris Jefimovič - dabartinės Rusijos politikas.
Olbrait (Kerbei) Madlen - buvusi JAV valstybės sekretorė.
Petrovskij (Švarcman) A.M. -rusų politikas.
Pospelov (Feigelson) Piotr Nikolajevič (1898-1979 m.) - ilgametis laikraščio „Pravda" redaktorius.
Polianskij (Gendrich) Dmitrij Stepanovič - buvęs SSRS žemės ūkio ministras.
Primakov (Kiršblat) Jevgenij Maksimovič (1929 m.) - ekonomistas, istorikas, politikas, arabų pasaulio žinovas, buvęs ministras, geras Saddamo Husseino draugas.
Pugačiova (Pevzner) Ala Borisovna - dainininkė.
Putin (Šalomov) Vladimir Vladimir Vladimirovič - čekistas, žvalgybos agentas, B.Jelcino statytinis, dabartinis Rusijos prezidentas.
Rakoši (Kogan) Matias (1892-1971 m.) - Vengrijos komunistų partijos sekretorius.
Ruzvelt (Roozenveld) Franklin Delano (1882-1945m.) - JAV prezidentas.
Sverdlov (Jankel) Jakov Michailovič (1885-1919 m.) - artimiausias Lenino teroristas, vienas iš didžiausių tuometinės Rusijos nusikaltėlių. Bolševikas nuo 1901 m. 1917 m. organizavo Uralo partinę organizaciją, vienas iš 1917 metų perversmo Petrograde organizatorių ir vadovų. Faktiškai buvo dešinioji, o bolševikų - kairioji Lenino ranka. Tiesiogiai su Leninu kaltas už caro šeimos išžudymą.
Sobčak (Finkelštein) Anatolij Aleksandrovič (1937-2000 m.) - buvęs S.Peterburgo meras.
Solženycin (Solženicer) Aleksandr Isajevič (1918 m.) - rašytojas, „Archipelagas gulagas" ir daugelio kitų knygų autorius, Nobelio premijos laureatas, pats buvęs SSRS konclagerių klipata.
Sokolnikov (Briliant) Grigorij Jakovlevič (1888-1939 m.) - aršus revoliucionierius, rafinuotas
aferistas ir vagis.
Suchanova (Flakserman) G.K. - slapstė Leniną 1917 m. prieš perversmą jam grįžus iš užsienio.
Solomencev (Zalcman) Michail Sergejevič - žymus SSRS komunistų partijos politbiuro narys.
Trockij (Bronštein) Lev Dovydavič (1879-1940 m.) - Lenino artimiausias visų nusikaltimų organizatorius ir vykdytojas, tapęs Stalino mirtinu priešu ir emigravęs į užsienį. 1940 m. Stalino ranka pasiekė jį Pietų Amerikoje. Buvo nužudytas samdyto žmogžudžio. Suprantama, kad niekas dėl to neverkė, kaip ir dėl visų kitų komunizmo vadų.
Urickij (Radomisliskij) Moisėj Salamonovič (1873-1918 m.) - nė per nago juodimą savo niekšybėmis ir nusikaltimais nenusileidžia Trockiui. Užmuštas 1918 m. Petrograde.
Ustinov (Ulbricht) Dmitrij Fiodorovič (1908-1984 m.) - buvęs SSRS gynybos ministras.
Utesov (Blauberg) Leonid Osipovič (1895-1982 m.) - žinomas dainininkas.
Franko (Baamonde) - Ispanijos diktatorius (1892-1975 m.). Tarp kitko, jei ne jis, Ispanija jau nuo 1936 metų, kaip F.Kastro Kuba šiandien, būtų socializmo rezervatu.
Chazanov (Faibusovič) Genadij Moisejevič - estrados artistas.
Chodorkovskij (Chovert) Michail - sėdi Putino kalėjime, milijardierius, spėjęs sukurti sau šviesų rytojų.
Chruščev (Perlmutter) Nikita Sergejevič(1894-1971 m.) - 1953-1964 m. spalį SSRS komunistų partijos pirmasis sekretorius. Daug metų buvo Stalino parankinis, po jo mirties vis dėlto drįso paskelbti apie asmens kultą, tačiau toliau sustojo - kitamaniai vis tiek liko priešais, demokratizacijos
samprata netilpo gana didelio gabarito galvoje. Liko jis sovietinei liaudžiai ir kaip brutalus, jokio kultūros lygio neturintis kukurūzų gerbėjas.
Černomirdin (Šleer) Viktor Stepanovič - buvęs premjeras, dabar Rusijos ambasadorius Ukrainoje. Per savo beveik šešerių metų premjeravimą nieko nenuveikė, bet pasakė tiesą: „Norėjome padaryti gerai, o išėjo kaip visada".
Čerčilis (Džerom) Vinston - buvęs ilgametis Anglijos premjeras (1874-1965 m.), pripažintas pasaulyje diplomatas, aršus komunizmo priešas. Apie 60 metų buvo Anglijos parlamento narys. Mažai kas žino, kad jam buvo paskirta Nobelio premija už memuarinę - istorinę kūrybą. Ne kartą kvietė laisvąjį pasaulį sunaikinti proletariato diktatūros drakoną - Sovietų Sąjungą, tačiau laisvam Vakarų pasauliui per amžius Dievu buvo pinigas. Tautų likimai liko už interesų ribų.
Čičerin (Meiendorf) Georgij Vasiljevič (1872-1936 m.) - Lenino diplomatas, užsienio reikalų ministras.
Čiubais (Sagal) Anatolij Borisovič - dabartinis Rusijos kapitalo magnatas, energetinės sistemos vadovas.
Eizner (Kosmanovskij) - Bavarijos sovietų respublikos prezidentas (1918 m. Bolševikai Vokietijoje atnešė užkratą).
Jagoda (Jiegudo) Genrich (Geršelj) Genrichovič (1891 -1938 m.) - čekistų vadovas, Sverdlovo giminaitis. Kaip ir daugelis kitų, Stalino sušaudytas.
Jakovlev (Epštein) Aleksandr Nikolajevič - Gorbačiovo „perestroikos" svarbiausias architektas.

Rusijoje, kaip ir 1917 m., ir Vyriausybėje, ir visose valdžios struktūrose knibždėte knibžda „patriotų” su svetimomis pavardėmis. Pradedant ministru pirmininku Fradkovu ir pirmuoju jo pavaduotoju Medvedevu.

Leiskite pasidomėti - kas, anot Jūsų, yra žydai, kad lyginate su katalikų bažnyčia ir šauliais?

Religinė bendruomenė, tauta ar sukarinta organizacija?

Jei religinė bendruomenė, tai ką bendro su ja turi ponas A.Vinokuras, Vikipedijoje minimas tarp žymiausių Lietuvos laisvamanių? Kodėl šis ponas pretenduoja į kompensacijas?

Ką bendro su žydų religija turėjo ponas S.Alperovičius, ilgamętis sovietinio VRM darbuotojas ir komunistų partijos veikėjas?

pagal sita rasliava Lietuvos Kataliku baznyciai neturejo grazinti nei vieno pastato.Ir Sauliu sajungai.debilo paistalai

TURTAS NEGALI BŪTI GRAŽINAMAS V I S O M S IKIKARINĖMS ORGANIZACIJOMS - įstatymas ,1991m.pasirašytas V.Landsbergio, galioja, todėl negali būti jokių išimčių niekam. Ir jokiems "žydams" joks buvusios kadaise žydų organizacijos turtas negali ir neturi būti gražinamas.

Įpraskite kalbėti už save, gerbiamasai.

Jeigu Jūsų senelis skerdė žydus ir Jūsų šeima turi užvaldžiusi to krauju varvančio turto - tai ir gražinkite jį.

Ir atgailaukite už Jūsų senolio nuodėmes.

O mums baikite brukti kolektyvinę atsakomybę už kažkokių tautos atplaišų padarytus nusikaltimus.

Žydai nėra atsakingi už jų bendratautiečių "šaunius" darbelius Rusijoje po Spalio "revoliucijos" ar už tuos komunistuojančius veikėjus, džiaugsmingai sutikusius rusų tankus ir puolusius tarnauti komunistų valdžiai 1940 m.

Lygiai taip ir lietuviai nėra atsakingi už tuos kelis šimtus nusikaltėlių, padėjusių vykdyti nacistų sumanytą ir suplanuotą žydų tautos žudymą.

Supraskime viena - žuvę žydai buvo Lietuvos, o ne Izraelio ar USA piliečiai, taigi, mūsų Lietuvos pilietinės tautos dalis.

Negalima taip abejingai išbraukti šios tragedijos iš mūsų istorijos - atseit, jie buvo mums svetimi, ne lietuviai.

Ne, gerbiamasis, jie buvo mūsų tautos dalis.

Labai teisingas straipsnis. Visokie tolerantai (kur jie?)turi atkreipti dėmesį, kad tokiu antikonstituciniu įstatymu kurstoma tautinė nesantaika. Jokių išimčių net išrinktosioms tautoms negali būti.

>Kitaip sakant, siūloma visų mokesčių mokėtojų lėšomis paremti dalies mūsų bendrapiliečių, išskirtų pagal etninį požymį, įvairialypius poreikius<

žmogau, turėk tu sąžinės, teisybės ieškotojau... Juk tuos pačius žydus, menki trupiniai kurių išliko, tuos pačius bendrapiliečius, griežtai pagal etninį požymį paprasčiausiai išskerdė mūsų tautiečiai, daugelio mūsų seneliai. Išskerdė patys, padedami vokiečių, ar išskerdė vokiečiai, padedami lietuvių - tai jau detalės, nekeičiančios esmės.
Šito jokie pinigai krizės metu neatpirks, tai nenuplaunama nuodėmė - nekalbu jau apie užvaldytą, dar krauju varvantį žydų turtą. Mes - anūkai ir proanūkiai, aišku, nekalti už tai, kas nutiko, bet kartkartėm derėtų geriau patylėti, o ne vaidinti teisybės ieškotojus, kai pačių spintose tokie griaučiai riogso.

Pritariu, labai teisingas straipsnis.

Siūlau: 1.skirti Vinokurovą Lietuvos žydų vyriausiu; 2. jam pavesti sudaryti sąrašus tų žydų, kurie yra etniniai Lietuvos žydai ir juos įtraukti į Lietuvos žydų organizaciją; 3. suteikti tai organizacijai didesnę pagalbą, nei visiems kitiems, iš kitur atvykusiems, savo tautiškumui palaikyti. Viskas. JOKIŲ MILIJONŲ.

Reikia priminti, kad sutinkamai 1991m.Turto restitucijos įstatymui JOKIOMS IKIKARINĖMS ORGANIZACIJOMS TURTAS NĖRA GRAŽINAMAS, todėl nereikia išimčių. Tuo labiau, kaip ir nurodo autorius, negalima išMOKĖTI PAVELDĖJIMO VISIŠKAI SVETIMIEMS ŽMONĖMS, kurie, kaip nurodo Vyriausybės konsultantas, čia suplaukė tuo tikslu iš rytų šalių.

Nutarimą.

LAIKAS VERSTI SEIMĄ - šitie sugeba tik pustyti valstybės turtą, todėl juos dera nuo valdžios postų laikyti kuo toliau. Kartu reikia priminti 1995m. Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimo, kuriuo pasakyta, KAD DABARTINĖ LIETUVOS GYVENTOJŲ KARTĄ NĖRA NIEKAM SKOLINGA, TODĖL IR MOKĖTI NIEKAM NEPRIVALO už nežinia kada ir nežinia kieno padarytas skriaudas.

Laukiau kada į balsas.lt įdės, retai žurnalistai gali kažką panašaus parašyti. Pagarba autoriui.