"Siaubas,kaip galima nenoreti bausti toki snargli, kuris vos 12os,13os ir tt sulaukes jau suspardo zmogu iki tokio lygio,kad sis patenka i reanimacija? Kuris prisigeres konflikto metu nuzudo savo sugerova ? Kuris dalyvauja apiplesime ir drauge su savo bendrais nuzudo zmogu ?? Ka su tokiais veliau daryti ??! Jis siaubingai suspardo/nuzudo zmogu ir jam tiesiog paaiskinti: " vaikeli, taip daryti negrazu/negalima!" ?? Apie koki,po velniu, sis ministrelis, suda kalba ??"
Manau iki dvylikos metų galima vaikus diržu bausti, be susierzinimo, be pykčio po to jau kaip su suaugusiu žmogum elgtis.
Reikia teisingai vystytis, o visuomenė visiškai ant neteisingo pagrindo vystosi, todėl reikia iš pradžių pradėt teisingai vystytis. Kol viuomenė neteisingai vystysis pastangos kovoti su šito vystymosi padariniais bus bergždios. Reikia kovoti su liga, o ne su ligos padariniais.
Taikos ir laimės!

Siaubas,kaip galima nenoreti bausti toki snargli, kuris vos 12os,13os ir tt sulaukes jau suspardo zmogu iki tokio lygio,kad sis patenka i reanimacija? Kuris prisigeres konflikto metu nuzudo savo sugerova ? Kuris dalyvauja apiplesime ir drauge su savo bendrais nuzudo zmogu ?? Ka su tokiais veliau daryti ??! Jis siaubingai suspardo/nuzudo zmogu ir jam tiesiog paaiskinti: " vaikeli, taip daryti negrazu/negalima!" ?? Apie koki,po velniu, sis ministrelis, suda kalba ??

reiketu ieskoti kur tai prasideda seimoje, moykloje... bent karta pasakytu ka siulo ir ka daro, o ne eilini karta veju vejus.

Mokykla - amžinoji Šalaševičiūtės nemeilė. Tris kartus - valio!

"Tautietis
2009-05-03 11:46:49
Kaip jaunimas gali rodyti pavyzdį, jei senimas DAUNAI ???

SEIMA DEGINTI REIKIA SU TOKIAIS PASIŪLYMAIS "
Seimo deginti nereikia.
Taikos ir laimės!

Bent uždraustų rodyti filmus per televizorių, kur vyksta visokie barniai ir kovos filmus, kur herojus kapoja galvas.
Nes bet kas pažiūrėjas tokių bjaurių filmų pablogės.
Reikia remtis šiais žodžiais norint sustabdyti nusikalstamumą:
„ Pedagogika… Kokia jinai turi būti?
2. Apmokymas vaikų yra pagrindas vystymosi žmonijos.
3. Būsima žmonija priklauso nuo pasaulio priėmimo vaikų jos.
4. Vaikas turi būti apsuptas visokių stebuklų,
5. Bet stebuklai šitie jokiu būdu neturi būti atskleisti.
6. Amžina Paslaptis Stebuklų ir Grožio turi būti nepriliesta,
7. Išskirus asmenis, turinčius reikalingumą kurti šituos stebuklus ir grožį.
8. Dėl mįslių, vaikams audringai pradeda vystytis pati būtiniausia ir svarbiausia savybė – vaizduotė.
9. Kuo anksčiau žmonija rimtai žiūrės į auklėjimą vaikų pirmais laikais jų gyvenimo, tuo greičiau ateis gerovė jo.
10. Apmokymas vaikų ir paauglių po perėjimo visuomenės per slenkstį Pražydėjimo pasikeis iš esmės.
11. Ką gi galima žinoti žmogui? Kas svarbiau? Matematinis mąstymas ar fantazija?
12. Žmogų visais laikais traukė prie savęs Paslaptis,
13. Kurią kiekvienas atskleisdavo savo vaizduotėj savaip.
14. O tam, kurio vyravo šalta vaizduotė ir nenormalus nepusiausviras smalsumas, atskleidimas Paslapties pasibaigdavo matematiniais skaičiavimais remiantis moksliniais duomenimis,
15. Po ko susidomėjimas tam tikru daiktu ar reiškiniu atšaldavo, ir reikalingas buvo patenkinimas pažinojimo naujo nežinomo objekto.
16. Vaizduotė leidžia niekada neatšalti susidomėjimui tuo ar kitu nežinomu objektu,
17. Mat jinai turi sugebėjimą pastoviai keistis po kiek laiko.
18. Ir priklauso nuo to, kokiu nori matyti žmogus pažindžiamą objektą.
19. Galimybė, dėl kurios, žmogus mato tai, kas nežinoma taip, kaip leidžia jam vaizduotė, padeda pajausti tai, ko pagal skaičiavimus pajausti neįmanoma.
20. Šitai duoda papildomą turtą sielai jo.
21. Bet kas gi yra visąžinojimas, o kas neraštingumas?
22. Jeigu žmogus fanatiškai pasiaukoja kokiam nors savo tikslui ir tikslas šitas nukreiptas į naudą visuomenei arba jau ne į kenkimą jai, tai tegul netgi jis yra kraštutiniškai naivus ir neįgyvendinamas, bet žmogui jokiu būdu negalima duoti fakto jo nepadarymo.
23. Ir kraštutiniškai neprotingas bus tas, kuris iš aukštumų savo didelių pažinojimų niekinamai elgsis su tokiu žmogum.
24. Su pažinojimais žmonijos reikia elgtis labai atsargiai ir nepažindinti su jais tų, kam šito absoliučiai nereikia.
25. Kas didesnį jaučia pasitenkinimą nuo šachmatų žaidimo: žmogus, kuris puikiai žino visą teoriją, ar tas, kuris jos nežino?
26. Pirmu atveju žmogus gali nutraukti žaidimą išilgo iki pabaigimo partijos, pamatęs ją be išeities. Antru atveju – partija trunka iki paskutinio ėjimo.
27. Įtikinimu ieškantį naivumu ieškojimo padaroma nepataisoma žaizda jo sielai.
28. Mat tada jis, pamatęs didesnius pasiekimus panašių ieškojimų žmonių su labiau išvystyta platuma mąstymo, iškart supras savo neva neišsivystymą ir praras tikėjimą savo jėgomis;
29. Gyvenimas jo patekės drumzlėta upe.
30. Tada kaip tas, kuris turi platesnius pažinojimus, pamiršta, kad jo tikslai gali būti taip pat naivūs ir neįgyvendinami,
31. Bet jis jaus visą džiaugsmą judėjimo prie savo tikslo.
32. Tai dėl ko buvo sudaužytas gyvenimas kito žmogaus, neturinčio tokių sugebėjimų? Juk judėdamas prie savo tikslo jis jaustų juk tokį patį gi džiaugsmą ir siela jo pildytusi Malone!
33. Kiekvienam žmogui gyvenime paruošta sava viršūnė to, kas pasiekiama ir savas lygis gyvenimo.
34. Dievas sukūrė šitai ne tam, kad padalintų žmones į labiau išaukštintus ir labiau pažemintus.
35. Visi tokie lygiai turi egzistuoti tiktai harmoningai abipusiškai susiję.
36. Bet kas iš jų negali išsaugoti gyvenimo savo be ko nors kito.
37. Būdamas vietoj, į kurią Gamta nuvedė, žmogus siekia pasiekti tą arba kitokį, būdingą tiktai jam, tikslą.
38. Iš esmės savo, galimybė pasiekimo žmogaus tikslo Gamtai gali ir nevaidinti jokio vaidmens, bet pats judėjimas žmogaus prie išrinkto tikslo pašauktas formuoti sielą jo kaip asmenybę.
39. Laiku šito judėjimo žmogus gali įeiti į harmoniją su Gamta ir tapti naudingiausias žmonijai.
40. Žmogus, einantis prie savo mėgiamo tikslo, anksčiau ar vėliau prieis prie neįveikiamos jam kliūties; ir tiktai tada, kada jam reikės pagalbos, ją bus galima suteikti, bet tiktai priklausomai nuo šitos kliūties.
41. Toliau, išsikapstęs iš keblios padeties, tegul vėl savarankiškai eina toliau. Ir taip – iki sekančio pasipriešinimo.
42. Visuose visuomenėse priimtas melagingas supratimas, kad jeigu žmogus neįgijęs mokslinių pažinojimų, tai jis būtinai mažiausiai autoritetingas ir gerbiamas;
43. O štai tas, kas daugelį reiškinių gali paaiškinti moksliniais skaičiavimais, – nepakeičiamai gerbiamas narys bet kokios visuomenės.
44. Vaikai, iš prigimties savo, – nepaprasti fantazuotojai ir turi galingą vaizduotę.
45. Kuo daugiau jie mato visokių reiškinių, tuo stipriau vystosi jų vaizduotė,
46. Leidžianti jiems gauti tų įspūdžių, kurių negaus visas jų tolimesnis subrendęs gyvenimas.
47. Bet jauni žmonės žengia į kelią pažinojimų, ir mokslu jiems pradeda būti atskleidžiamos paslaptys visų reiškinių.
48. Gyva šviesa, spinduliuojama Paslapties, jiems miršta ir pavirsta į begalinę eilę formulių ir cheminių elementų.
49. Žmogui pradeda gęsti vaizduotė – šitas gyvybingas šaltinis dvasinio pasaulio.
50. Tolesnis veikimas Paslapties sukelia kankinantį jausmą nepasitenkinymo,
51. Kuris panaikinamas su papildomomis žiniomis, leidžia žmogui įgauti ramumą ir menamą džiaugesį.
52. Daugelis žmonių, stojantys į baigiamąją kelionę vystymosi, mato, kad daugelis gautų žinių visiškai nereikalingos jiems darbe ir gyvenimiškoj veikloj.
53. Žinojimai pasimiršta, bet štai Grožis, slypintis mįslėse supančio pasaulio, niekada jau nebus priimamas taip, kaip jūs galėtumėt priimti šitą pasaulį iki pradžios supažindinymo su jo įrengimu.
54. Esmė gyvenimo susidaro ne iš to, kad pažintumėt vis daugiau ir daugiau, o iš to, kad suprastumėt kažko nedaug, bet kraštutiniškai svarbaus.
55. Žmogus turi pažinti tiktai tai, kas padeda vystyti jo tikras kokybes.
56. Jeigu jis sieks pažindinėti daug daugiau, tai pradės susipažinti su tais žinojimais, kurie priklauso gyvenimui kito žmogaus.
57. Šitais pažinojimais žmogus gali ir nepasinaudoti, bet rezultatas yra tas, kad susipažindamas su gyvenimo keliu kito žmogaus jam, daugiausiai atvejų, atrodo, kad tas kelias lengvesnis, negu jo savas,
58. Po ko jam vystosi pavydas ir piktumas.
59. Žmogus, gyvenantis tarp sienų kūniškų poreikių, niekada negalės sutikti, kad gyvenimo kelias pagal sunkumus visų vienodas,
60. O labiausiai nepatogi ir sunki darbo veikla bus tam, kas išgyveno praradimą dvasinio vystymo savo ir neteisingai rado vietą Gamtoje.
61. Prestižas mokslinės techninės savišvietos išaugo iki tokių tamsių viršūnių, kad žmonės nuo jauno amžiaus pradedami auklėti, kad reikia „įsibrauti į žmones“,
62. Rezultatas — iš didelės daugumos neišeina nei moksliškų veikėjų, nei teisiai išvystytų žmonių.
63. Baigdami pirminį bendrinį periodą mokymo, jaunimas visas pastangas panaudoja į aukštesnes mokymosi įstaigas įstoti.
64. Kelyje šitam kiekvienas aukštas baigiamas šaltinis „visažinojimo“ prideda autoritetą žmogui visuomenėje.
65. Tokioj esmėj pasirodo aštriakampis išsikišimas, kurio uoliai stengiasi nepastebėti.
66. Šitai yra tai, kad darbo lygio lieka žmonės, neva mažai sugebantys normaliai vystytis.
67. Su jais, dažniausiai, – ir atitinkantis elgimasis iš pusės žmonių iš lygio didžiausių pažinojimų.
68. Šitai provokuoja atsakomą paveikimą pikto, kuris liejamas į nuomonę, kad žmonės dirbantys protinį darbą paprasčiausiai nenori dirbti.
69. Ir darbo veikla išsiskiria kaip kažkas sunkaus ir nepuikaus.
70. Tokios būsenos toksai nematomas bruožas buvo ir bus visada.
71. Žmonės darbinio lygio, esantys šitoje psichologinėje atmosferoje, nevalingai pripažįsta savo „mažasugebėjimą“,
72. Stengdamiesi kompensuoti jį tik kūno smaginimais,
73. Kas tuojau pat priveda prie nuskurdimo priėjimo dvasinės Malonės.
74. O šitai jau sukels visiškesnį praradimą teisingos esmės žmogaus.
75. Todėl nuskurdimas įėjimo Malonės gimdo šaltį beribį.
76. Jeigu vyras pririša gyvenimą savo prie pasiekimo tenkinimo kūniškų geidulių, tai po kai kurio laiko jis pavirsta į laukinę nerangybę, sugebančią atnešti kentėjimus aplinkiniams.
77. Šviesūs darbingoj aplinkoj pasilieka tie, kas deramai įvertino savo savybes kaip kūrėjo nepriklausomai nuo visuomeninio prestižiškumo užimamos vietos,
78. Mat egzistavimas pačio supratimo „tai, kas prestižiškiausia“ yra požymis ligotos visuomenės.
79. Vaikai savo žmogiškomis savybėmis daug kartų pralenkia didesnę dalį suaugusių žmonių.
80. Jų dvasinis pasaulis dar neišnaikintas visokių klaidingumų gyvenimo suaugusiųjų.
81. Suaugusieji gyvenantys Žemėje padarė lemiamą klaidą, pasišalinę nuo vaikystės per labai didelį atstumą.
82. Vaikystė ir branda nėra priešybė.
83. Branda yra tęsimasis vaikystės.
84. Labai nelaimingi yra tie vyrai, kurie su atlaidžia pašaipa sugebą pažiūrėti į veiksmus žmogaus, iš veikimų kurio praslysta kažkas vaikiško.
85. Pagrindinis deramumas vaikų yra jų sugebėjimas priiminėti supantį pasaulį švariu ir nuostabiu.
86. Jie lengvai sugeba priimti tiesą, kad supantys juos medžiai, žemė, akmenys sugeba jausti juos.
87. Teisingai palaikant vaikus šitom šviesiom akimirkom galima padėti jiems siela susijungti su Gamta,
88. Kas toliau padarys juos tinkamais sūnumis Jos.
89. O prie ko privedė atsisakymas visų stebuklų – jūs pamatysite patys, apsižvalgę aplinkui.
90. Suaugęs žmogus pradėjo verstis į gyvą šaltį,
91. Kuris savo palikuonims nesugeba duoti nieko, išskirus tokį patį šaltį.
92. Suaugusieji yra autoritetai vaikams.
93. Ir nesitobulinti ir nesivalyti nusikalstama žmonijai.
94. Netgi suaugusieji gyvenime savo veikiami tam tikrų autoritetų:
95. Taip įtaisytas pasaulis, kad gyvenime žmonių turi egzistuoti viršūnės, į kurias galėtų remtis besivystantis žmogus.
96. Bet pasauliniai autoritetai būna stipraus mokėjimo ir silpnos dvasios.
97. Didesnė dalis šitų aukštumų nemokėjo ir nemoka išnaudoti išvalančiosios Malonės,
98. Kas daro juos nesugebančius gauti papildomos energijos iš Dievo.
99. Ir gyvenime viršūnės žmogiškos gali turėti kenksmingų negerovių.
100. Tokios viršūnės panaudojamos velnio kaip pagalba savo griaunančiom jėgom.
101. Daugybė žmonių, turinčių tam tikrų ydų, remiasi ta arba kita viršūne, turinčia tas pačias ydas.
102. Bet pavojingiau yra tai, kad jauni žmonės įgijinėja visokių nedorybių, žiūrėdami į ydas patikusio autoriteto.
103. Nelaimingi pasekėjai kalba: „Pažiūrėkite! Kokius pasiekimus padarė tas žmogus, nors ir turėjo purvinų ydų!“
104. Bet niekas nepasakys, kad tas žmogus galėjo pasiekti žymiai daugiau, jeigu atsilaisvintų nuo šitų nedorybių.
105. Atminkite! Žmogus, nesiveržiantis prie asmeninio išsivalymo, tampa talkininku šėtono.
106. Žmonės! Numeskite nuo galvos savo pilką antklodę melagingo suaugimo!
107. Kol nevelu, vystykite vaizduotę, svajokite!
108. Mat vaizduotė yra galingas šaltinis teisingo pažinimo Būties.
109. Neveržkitės nueiti nuo vaikystės ir nesigėdykite būti panašūs į vaikus!
110. Bet atsiminkite, kad prigimtis vaikų yra imti, o prigimtis brandos – atidavinėti.
111. Žinokite: kol jūs Žemėje, jūs – vaikai Jos.
112. Ir tik vien jūsų siekimasis prie melagingo suaugimo sugebąs daryti iš jūsų neprotingas būtybes,
113. Nešančias šaltį ir kentėjimus aplinkiniams ir aplinkiniam pasauliui.
114. Prisiminkite, kokius jausmus jums sukelia vaikas, užsivilkęs rūbus suaugusio žmogaus ir bandantys pridėti sau solidumo.
115. Štai tokiais pačiais akyse Tiesos atrodote ir jūs.
116. Tai būkite gi vaikai, kaip ir nurodė jums Tėvas jūsų Dangiškas!
Taika jums.“
Taikos ir laimės!

Senai reikejo..

Deja, tik ta kryptimi reikia judeti. Tai pasauline tendencija, daug kur amzius mazinamas, nes padaroma vis daugiau kraupiu nusikaltimu. O amzius - 14 ar maziau

Pamiršta sena tiesa. Vietoj to, kad rūpintis vaikų užimtumu, valdžia beatodairiškai karpo lėšas švietimui, kultūrai, janimo užimtumui skatinti.

RŪPINASI vamzdzdiniais projektais("kultūros sostinė")prie Neries (ir kitais "superiniais"...), bet ne vaikų užimtumu. P.v.z. ankstesniais laikais tūkstančiai vaikų turiningai laiką praleisdavo vasaros stovyklose.

Dabar vaikai - į gatves. Teisinė atsakomybė - svarstymai (seimūnų) jau nuo 12 metų.

Atrodo, kad greit reiks statyti dar daugiau kolonijų, kalėjimų....

Kaip jaunimas gali rodyti pavyzdį, jei senimas DAUNAI ???

SEIMA DEGINTI REIKIA SU TOKIAIS PASIŪLYMAIS

tegul pirma seimunai pas save tvarka isiveda, o paskui rodo pavyzdi kaip pilieciai turi elgtis. sedi seime, sms raso, o cia mokytojai vaikus per galvas tranko, kad tel issitraukia.

teisingai, reikia sustatyti ir susaudyti !!!

Reikia daugiau policijos.Labai pasitaise padetis Vilniuje,kai ju padaugejo.

nuo 11 metu

reikia grieztesniu baudu, ir ne kalejimo o piniginiu baudu arba darbuotis, galu gale kad ir i kalejima, tik padarykit ten tokias salygas kad butu neimanoma gyvent, tada vsi bijos ten patekt, o dabar atsedejai ir isejai lyg niekur nieko...