Mielas "sirgaliau", šviesa ateina iš Saulės, o kapitalizmas geriausiu atveju - saulės zuikutis iš brangaus ir įmantraus veidrodėlio, kuris jau gerokai apsitrynęs ir suskilinėjęs...
O"inž"irgi jau ne jaunas, svajoja... prisimena "Bilietą iki Tadž Machalo"...

Dėkui.

Gerbiamas inž., noriu padėkoti jums už bandymus diskutuoti ekonomikos temomis.
Jūsų oponentai yra beviltiški. Vaizdžiai kalbant, jūs bandot parodyti iš kur ateina šviesa, o nabagėliai "nukentėję nuo kapitalizmo" vis bando papasakoti apie tunelio tamsą.
Dauguma komentuojančių kapitalizmo patologo anatomų yra grynai kvaili. Vytautas Ju. yra gan išsilavines, bet perdėm nelaimingas - užguitas darbe, serga opa ar pan. Primena tipiška slogų Kafkos herojų.
Įdomūs Jono Čičinsko rašiniai - gana kvalifikuoti, bet oportunistiniai, nieko neišsiskiriantys, susiliejantys su aplinka. Bet jie turi sidabrinį pamušalą - po jais galima rasti viena kita inž. komentarą.

Inžinieriui

Dėkui už nominacijas. Jei žinotumėt, jog A. Smitho teorijos yra ne apie „bukinančias surinkimo linijas“, o apie prekybos reikšmę ekonomikoje, remiantis pasiūlos ir paklausos principu, tada gal ir Phelpso teorijas reklamuotumėte gal su kiek mažesniu entuziazmu.

Enterprenerių Lietuvoje netrūksta, tuo nesunku įsitikinti nuvažiavus į Gariūnus, Marijampolės automobilių turgų ar Žemaitijos turgų Rietave. Tai ką bando įpiršti Phelpsas, tėra bandymas nutrinti linija tarp realybės ir iliuzijos, tarsi patalpinti žmogų kompiuteriniame žaidime, kur tereikia pateikti kreditinės kortelės ir socialinio draudimo pažymėjimo numerius. Žaidimo programa pati nuspręs, kur, kada ir už ką nurašyti pinigus.

Jūsų bėda, jog nesuprantate, kad enteprenerystė viena neegzistuoja, ji tėra monopolinio arba valstybinio kapitalizmo, kaip visuomeninės – ekonominės formacijos, sudėtinė dalis, turinti tą patį tikslą — bet kokia kaina įpiršti produktą.

Kai kurie faktai pamąstymams.Doleris yra pasaulinė rezervinė valiuta. JAV spausdinti dolerius ir vykdyti emisiją leista, berods, septyniems privatiems bankams. JAV didžiausias biudžeto išlaidų straipsnis - sveikatos apsaugai. Šiomis dienomis Obama pateikė kongresui valstybinio sveikatos draudimo projektą - iki šiol JAV nebuvo valstybinio sveikatos draudimo. Publikos nepasitenkinimas - pač respublikonų; demonstracijos. Kur JAV išleidžia didžiąją biudžeto dalį "sveikatos apsaugai"? Pitsburge vykstančiame G-20 valstybių vadovų susibėgime šiandieną Sarkozy pareiškė, kad jis paliks samitą, nes nesiruošiama priimti jokių konkrečių krizei įveikti sprendimų. Apie Obamos, Brauno grąsinimus rašiau. Visos didžiosios pasaulio kompanijos gamybą perkėlė į Kiniją. Dėl darbo jėgos pigumo. Kinija savo juanį keleriopai nuvertinusi dolerio atžvilgiu. Dėl to darbo jėga nepaprastai pigi. Importą Kinija griežtai riboja. Prekybos saldo, ypač su JAV - milžiniškas, trilijoninis. JAV nesijaudino - spausdino dolerius visam pasauliui - t.y.gyveno pasaulio išlikytine. JAV, turėdama mažiau trijų procentų pasaulio gyventojų, sunaudoja 40 procentų pasaulio resursų. Prancūzija savo psididžiavimą - aerobusą A-300 ruošiasi gaminti Kinijoje. Aišku, dėl pigumo. Kinijoje iš 1,3 milijardo gyventojų 80 milijonų susiję su pramone. Kinija pereina į vidaus vartojimo didinimą. Gyvenimas verčia. Nebesuvaldo alkanų šimtų milijonų.Rašiau - nebe kapitalizmo grimasos, o jo krachas.

Atsiprašau. Žemiau mano pastebėjimai:
20090914 14:13:09
1.p.Hmm gerai pastebi apie ((............))

1.p.Hmm gerai pastebi apie lietuviškojo kapitalizmo variklį - APSUKRUMĄ. Tik npaaiškina, kas tas yra apsukrumas šiandien..
2. ponas Vytautas Ju pretenduoja sekančiai Nobelio nominacijai, nes labai originliai aiškina kapitalizmo gimimą ir mirtį (1930). Pasikartosiu, yra ir kitų nuomonių, pvz iš "Verslo žinios". nes kartojimas yra MOKSLO motina:
EDMUNDAS S. PHELPSAS: "Ar kapitalizmas turi ateitį?" 2008.12.22

"Artėjant 2008 metų pabaigai daugelis europiečių pradėjo kalbėti apie kapitalizmo pabaigą. Jie pamiršta, kad kapitalizmas Europoje jau vieną kartą, ketvirtą praeito amžiaus dešimtmetį, dažniausiai lydint prievartai nusileido etatizmui, valstybės įsigalėjimui, ir korporatyvizmui, o atgaivintas devintą dešimtmetį tebuvo tik keletoje šalių. Išgyvenant dabartinę finansinę krizę – vieną iš daugelio, kurias teko pergyventi kapitalizmui – verta užduoti klausimą, ar kapitalizmo privalumai, jei tokių yra, vis dar viršija už juos mokamą kainą. Nors Marksas prisipažino smarkiai susižavėjęs kapitalizmo idėja, šiais laikais teigiama, kad geriausia kapitalizmo pusė – verslumas – gali būti įdiegta ir kitokioje sistemoje, kurioje nebūtų tokio žalingo poveikio, į kurį yra linkęs kapitalizmas. Kapitalizmu pradžioje buvo žavėtasi kaip “progresyviu”.

Produktyvumas kildavo ir nebemažėdavo. Reikėtų akcentuoti, kad apie 1820 m. žingsnis po žingsnio pamažu iškilus finansiniam kapitalizmui, produktyvumas stipriai išaugo daugelyje Europos šalių: Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Dar sparčiau (ir anksčiau) našumas augo JAV. Skurdūs istoriniai duomenys, kuriuos galima pasitelkti analizei, rodo, kad apie 1820 m. atlyginimai (pakoreguoti atsižvelgiant į infliacijos protrūkius ankstesniais dešimtmečiais bei į defliaciją vėlesniais dešimtmečiais) irgi didėjo panašiu spartumu. Šiais laikais išsakoma pakankamai daug svarių nuomonių, kvestionuojančių, ar šiandieninis produktyvumo augimas atneša nors kiek naudos, palyginti su bauginančia kaina, kurios išvengti neįmanoma. Tačiau, remdamasis savo empiriniais tyrimais ir logika, manau, kad ši populiari hipotezė neturi pagrindo.

Visų pirma, europiečiai kapitalizmą laiko “laisvąja rinka”, kai valstybė nesikiša į verslo reikalus. Bet kapitalizmas reiškia atvirumą iš apačios į viršų kylančioms inovacijoms. Savaime kapitalizmas negrasina niekieno gerovei. Minėta populiarioji hipotezė neigia net akivaizdžiausią naudą. Pripažįstu, jog mano brangiai apmokamų draugų atlyginimai yra pakankamai dideli, kad patenkintų turbūt visus jų esamus ir būsimus poreikius. Net mano atlyginimas leidžia man patenkinti manuosius. Tačiau augantis produktyvumas beveik visuomet veda prie didėjančių atlyginimų visos šalies ekonomikos mastu. O bendro atlyginimų lygio padidėjimas atneša šaliai itin naudingas socialines vertybes.
Tokia situacija leidžia daugeliui žmonių išvengti nuobodaus, varginančio, rutininio darbo ir rinktis motyvuojantį, įtraukiantį, akiratį plečiantį darbą. Markso eros “tamsiųjų Šėtono malūnų” nebėra dėl išaugusio produktyvumo, o ne dėl didesnio valstybės reguliavimo. Kita minėtos populiariosios hipotezės silpnoji pusė yra ta, kad dauguma esą egzistuojančių sąnaudų išties yra iliuzinės arba sufabrikuotos. Mintis, kad tvarkingai funkcionuojantis kapitalizmas reiškia silpną darbo rinką, t.y., aukštą nedarbo lygį ir menką aktyvumą darbo rinkoje, yra nepagrįsta. Priešingai, kapitalizmo skatinamos INOVACIJOS kuria darbo vietas – naujose kompanijose, sukurtose tobulinti naujas idėjas; rinkodaros ir valdymo ???? grandyse, kurios privalo neatsilikti ir įvaldyti vis naujus įrankius.
Kai kuriuose sluoksniuose taip pat puoselėjama jokiais įrodymais nepagrįsta idėja, kad paprasti žmonės itin sielvartauja dėl to, jog kiti žmonės turi sukaupę daug daugiau turto. Nemažai žmonių yra pakankamai praktiški ir supranta, kad, pavyzdžiui, patekus į ligoninę, svarbiausia, kad jiems tiesiog suteikiama kokybiška pagalba, o ne, kad kažkam kažkur yra suteikiama dar geresnė.

Pripažinsiu, kapitalizme taip pat yra ir ardymo??? bei nežinomybės ??? veiksnių. Bet neturėtume pamiršti ir monetos kitos pusės. Kapitalizmas yra unikalus tuo, kad stimuliuoja verslius (??? entrepreneurs-inž) žmones mąstyti apie naujas verslo commercial idėjas, ištobulinti jas rinkai ir leisti vartotojams džiaugtis naujais atradimais.

Turbūt didžiausias kapitalizmo pasiekimas yra tas, kad darbo vietos transformavosi iš rutinos, nuobodybės į pokyčius, protinį skatinimą, iššūkius, problemų sprendimus, tyrinėjimus ir, kartais, atradimus. Tiesa, darbas protą bukinančioje surinkimo linijoje buvo vienas iš kapitalizmo bruožų nuo 1776 m., kai Adamas Smithas išdėstė savo teoriją, iki 1920 m., kai Fordas pastatė savo didžiąsias gamyklas. Bet juk komunistinė Rusija ar socialistinė Europa irgi neišvengė surinkimo linijų. Ir augant našumui vis daugiau darbų buvo galima susirasti ne tik fermose ar gamyklose. Devynioliktojo amžiaus pabaigos Europoje vyko verslo transformacijos. Žinoma, visi matė, kad šis pakilimas ir įsitraukimas atnešė kažkiek ir nepatogumų bei nerimo. Bet dauguma gyventojų nebenorėjo grįžti atgal į praeities ramybę. Bet vis dėlto buvo grįžta, nors ir netyčia, kai etatistų ir korporatyvistų įsigalėjimas ekonominėse institucijose užmovė apynasrį inovacijoms bei ambicijoms. Taip Europos darbo erdvė vėl tapo tokia pat bukinanti, kokia buvo anksčiau.
Šiandien protingi ir gero linkintys žmonės tikina, jog galime atgaivinti verslumą (entrepreneurship=antreprenerystė-inž), bet taip, kad jis įsitvirtintų naujojoje ekonomikoje ir būtų nukreiptas į socialines investicijas – kad kovotų prieš pasaulinį klimato atšilimą, tobulintų energijos taupymo būdus ir t.t. Tokio mąstymo klaida, manau, yra ta, kad toks požiūris biurokratizuotų ekonomiką didžiąją dalį išlaidų skiriant vyriausybinėms agentūroms ir daugelį įmonių priverčiant dirbti pagal sutartį su vyriausybe. Savaime tai gal ir nėra problema. Bet problema taptų, jei užgniaužtų individų gebėjimą kurti inovacijas atvirai rinkai. Praeito amžiaus ketvirtą dešimtmetį vyko natūralus eksperimentas, patvirtinęs šią tezę: naujai biurokratizuotos Vakarų Europos ekonomikas inovacijų lygiu smarkiai aplenkė pakankamai mažai biurokratizuota JAV ekonomika.Taigi, nors 2008-ieji buvo iššūkių pasaulinei ekonomikai metai, esu tikras, kad šalys, kurios vertina INOVACIJAS, supras tikrąją kapitalizmo vertę.
--------------------
Edmundas S. Phelpsas yra Kolumbijos universiteto Kapitalizmo ir visuomenės centro direktorius, 2006 metų Nobelio ekonomikos prizo laureatas. "Project Syndicate", 2008

Štai viena paslaptis: Pinigai nėra turtas. Pinigai tėra turto "bilietėliai". Daug tokių turto bilietėlių buvo neseniai užplūdę Lietuvą, bet dabar tie bilietėliai mums dingsta. Ar išmoksime puoselėti ir dalintis savo turtais be didelio kiekio bilietėlių? Didieji investuotojai, "žinoma", bilietėlių norės dar daugiau. Kam jiems jų reikia? Ar yra pasaulyje tiek turtų jų bilietėliams?

Monetarinę sistemą neblogai ir steriliai demonstruoja "The Capitol Hill Babysitting Coop" kooperatyvas (žr. kad ir minėtą Krugman'o straipsnį). Taip pat pasidomėkite Hyman Minsky teorija, boston.com/bostonglobe/ideas/articles/2009/09/13/why_capitalism_fails

Štai viena paslaptis: Pinigai nėra turtas. Pinigai tėra turto "bilietėliai". Daug tokių turto bilietėlių buvo neseniai užplūdę Lietuvą, bet dabar tie bilietėliai mums dingsta. Ar išmoksime puoselėti ir dalintis savo turtais be didelio kiekio bilietėlių? Didieji investuotojai, "žinoma", bilietėlių norės dar daugiau. Kam jiems jų reikia? Ar yra pasaulyje tiek turtų jų bilietėliams?

Monetarinę sistemą neblogai ir steriliai demonstruoja "The Capitol Hill Babysitting Coop" kooperatyvas (žr. kad ir minėtą Krugman'o straipsnį). Taip pat pasidomėkite Hyman Minsky teorija, boston.com/bostonglobe/ideas/articles/2009/09/13/why_capitalism_fails

Kuo Lietuvoj žiauru? Ogi beveik visi tapome "nevykėliais" - prasiskolinome "be proto", netenkame gerų darbų ar pelnų, užraukiam paslaugas vieni kitiems. Netgi tiems be didelių skolų nesmagu tokioje aplinkoje. Nors nieko baisaus nedarėme, tik sekėme vieni kitų apsukrumu ir "tvirtomis kaip namai" investicijomis. Kaip mūsų krizė gali baigtis, kol žmones slėgs tokia paskolų našta?

Kažkuria prasme, mūsų mieleji Vakarai mus išdūrė. Patikėjome konkurencingumu, (anti-socialiomis) reformomis, investicijų žaidimais, paskolomis - ką dabar savo turim? Galime tik sukasti dantis ir stengtis kuo geriau patenkinti didelių investuotojų "racionalius" lūkesčius. Švedijos bankams (tiems patiems, kurie žinojo finansines krizes) atiduosime per 30 metų gal daugiau nei sovietai paėmė. Kuo reikšmingi yra tokie faktoriai, kaip mūsų inovatoriškumas, verslumas, ar net keli procentai valstybinių mokesčių, kai nemaža dalis tautiečių turi 80% užmokesčio aukoti bankams?

Ekologine prasme, mūsų ekonomika mažėja kritiškai. Ir ne vien BVP rodikliais (kurious galima išpūsti neaiškiomis finansinėmis "paslaugomis"). Prarandame masę produktyvių santykių ir paslaugų, visos visuomenės civilizuotumą.

Blogiausia yra tai,kad pasaulį valdo PA(psichopatinės asmenybės).Jos puikiai žino,ką daro.Dėl visų žmonių kančių joms d z i n.

Rimantui

Šiek tiek pavydžiu jums, nes neturiu tokių šamaniškų savybių taip giliai įžvelgti kitų įtikėjimus ir tikybas. O kategoriškumas išgydomas dalykas — jo kampus apdaužo gyvenimas. Su amžiumi net matydamas aiškius dalykus ir turėdamas rankose konkrečius faktus, nebenori rodyti su pirštu ir garsiai šaukti, jog tas kas valdo pinigus, valdo ir pasaulį. Žymiai įdomiau yra priežastiniai ryšiai, kodėl taip atsitinka, kas lemia, kad įvykiai pakrypsta vienokia ar kitokia linkme.

Kalbant bendrais bruožais, negalėčiau daug prieštarauti jūsų teiginiams, kad ir lozunginiams. Galėčiau tik konkretizuoti kai kuriuos momentus, žvelgdamas į reiškinius iš savo varpinės.

Kapitalizmas kaip sankloda baigėsi 1929 m., prasidėjus didžiajai depresijai. Kad ir kaip nepatiko kapitalo kaupėjams, į ekonominių santykių sritį teko įvesti socialinį elementą ir persikvalifikuoti į rinkos ekonomikos kūrimą. Profsąjungų derybos su darbdaviais, kolektyvinės sutartys, socialinis draudimas tapo lygiaverčiais ekonomikos elementais šalia pelno siekimo.

Bet kapitalistas nebūtų kapitalistu, jei nesugalvotų kokios nors gudrybės, kaip apstumti kitus. Norint didinti pelną, reikėjo skatinti apyvartą arba vartojimą. Vartojimui reikėjo pinigų, o pinigus galima arba uždirbti, arba, tiesiog, spausdinti juos. Tam, kad spausdinti ir nesėsti už grotų, reikėjo pakeisti tvarką, t.y. įstatymus. Dėl šios priežasties buvo atsisakyta valiutų dengimo auksu, kas leido paleisti pinigų spausdinimo mašinas pilnais apsisukimais. Prasidėjo gyvenimo kreditan era arba rinkos ekonomika transformacija į vartotojišką ekonomiką, kurios pagrindinė savybė — nuolatinė arba permanentinė krizė. „Orakulai“ arba nobelistai ją užmaskavo po ekonominių ciklų (pakilimų ir nuosmukiu) terminu. Kitaip tariant, burbulo putimo, sprogimo, ir vėl naujos vietos paieška, kur tą burbulą pūsti. Štai ir viskas.

Kai 1980 m. pasakiau, jog per 20 metų Tarybų Sąjunga žlugs, kolegos vartėsi ant žemės iš juoko. Kaltas, apsirikau 9-iais metais. Jei trečias pasaulinis karas prasidės anksčiau nei po 20 metų — nenustebsiu.

Įdomi diskusija. Kaip apibendrina V.Gaidys pirmoje vietoje Lietuvoje apklausose iš būdo bruožų buvo vertinamas išsilavinimas ir darbštumas, o dabar - apsukrumas:)).

Sveikinu p.moto.
Gerai parašėte. Jei dar būtumėte surišę tai su Naito (Knight. 1921) ekonomikų neapibrėžtumu (uncertainty-teoriją vysto Phelps ir kt, bet ne su "ekonomistų inižinierija", kad ateitį galima paskaičiuotimatematiniais modeliais, būtų dar puikiau.
Kur išeitis? Mokslo galvos ne tik siūlo kitus kelis. Jais jau mina įžvalgesni praktikai. Ir finansier'iai, juos remdami.
PS."O ekonominė aplinka Pabaltijyje dabar yra žiauri". Įdomu, ar pajėgtumėte čia išdėstyti konkrečiau. Nes tas LLRI eina kaip tankas; jokių krizių jis nejaučia. Kas finasuoja?

Liūdnas juokas ima skaitant Čičinsko straipsnius. Tiek pagarbos "ekonomikos teorijai"... Ar tik ne ekonomikos teoretikams dabar daugiausia reiktų raudonuoti? Internete apstu diskusijų, kodėl "ekonomikos mokslas" nenumatė tokios krizės ir niekuo dabar negali išspręsti. Štai Krugman'as neseniai apie tai rašė, nytimes.com/2009/09/06/magazine/06Economic-t.html . Įdomi ir ši perspektyva: huffingtonpost.com/2009/09/07/priceless-how-the-federal_n_278805.html

Gal ekonomistai (ir politikai) tam ir yra, kad tokios krizės "nenumatytai" ateitų. Kas galų gale svarbu: glodi teorija, ar realūs žmonių likimai?

Teoriją galima kurti ir nuo vieno skaičiaus - BVP rodiklio. Bet žmogaus smegenys yra didesnės už degtukų dėžutę, tad teorijų gali būti ir neprimityvių - bei kartu aktualesnių realiam pasauliui. Žinoma, lengva gyventi gerai, kai BVP kyla. Panašiai smagi būna ir piramidinė schema - kol naivių žioplių vis dar nemažėja. Klausimas: ar BVP ar Dow Jones indeksai galėjo ilgiau taip riebiai augti? Gal geriausi "kapitalistiniai" augimai yra pasmerkti anksčiau ar vėliau žlugti, kad ir ką ekonomikos šamanai mums pramanytų.

Dinozaurų likimas apsisprendė ne jų konkurencija, bet aplinkos pasikeitimu. O ekonominė aplinka Pabaltijyje dabar yra žiauri - visai ne tokia, kokią Laisvosios Rinkos institutai mums žadėjo. Kas čia per "natūralus" ekonominis ciklas, kad Pabaltijo valstybės turi riebiai apkarpyti sveikatos apsaugos paslaugas, pensijas, švietimą? Kuo tai mums padės kurti šviesesnę ar "konkurencingesnę" ateitį? Kuo žmonės nusikalto, kad iš jų tiek daug atimtų? Rodos, vyriausybė pasiryžusi vykdyti bet kokias tarptautinių "investuotojų" direktyvas, kad ir kokios žalingos jos būtų Lietuvos žmonėms.

Gal manote, kad vidutinybės, kurios turi valdžią ir pinigus(valdo Lietuvos valstybę)laisvai ir demokratiškai atsisakys savo laisvės ir individualizmo? Užteks toms vidutinybėms R.Valatkos, ar Amerikos Nobelistų pamokslų?Iš kur žinote, kad vidutinybių blogis kyla iš nežinojimo?Man atrodo kad vidutinybės žino ką daro, ir taip pat labai gerai žino, kad nei Jūs , nei R.Valatka, nei Amerikos Nobelistai, atpažinę blogį, negalės jo sunaikinti nepažeisdami jo esminių laisvės ir demokratijos vertybių , kuriomis ir dengiasi tas blogis.

"Laisvė, individualizmas, ko gero, yra dažniausiai dabar lietuvių k e i k i a m o s vertybės. Individualizmas visuotinai s m e r k i a m a s. Piliečiai, turintys nuomonę ir dar išsakantys ją viešai, su žemėmis maišomi..."- Gal laisve ir individualizmu ir naudojasi tas blogis, tada išeina , kad lietuviai nėra durni.
Kokiu būdu ponas "inž" žadate įveikti tą blogį?Nelabai kas gaunasi laisvai ir demokratiškai?Kitaip?... „O ką žmonės pasakys?“.

"Aš žinau, kad aš nieko nežinau"(Sokratas).

ponui(iai) KAKAI (labai jau pesimizmu kvepiantis nikas; anūkei sakau taip, kai ji elgiasi negražiai).
---------------
Jei Amerikos Nobelistai, kurie skatina individų laisvę, kūrybiškumą ir antreprenerizmą, Jums yra spekuliantų nupirkti, tai pasigrožėkite nors lietuviškuoju išminties lyderiu R.Valatka apie tai. Štai jo naujausios įžvalgos šį pirmadienį, kurioms labai pritariu:
---"Gebėjimas kurti yra vidinės laisvės požymis. O dabar paklauskime, kaip yra dėl laisvės Lietuvoje? Ar asmens laisvė čia vertinama, puoselėjama? O gal priešingai - naikinama, niveliuojama, nuo mažens spraudžiama į kampą vidutinybių argumentu: „O ką žmonės pasakys?“.
Laisvė, individualizmas, ko gero, yra dažniausiai dabar lietuvių k e i k i a m o s vertybės. Individualizmas visuotinai s m e r k i a m a s. Piliečiai, turintys nuomonę ir dar išsakantys ją viešai, su žemėmis maišomi.... Ar galima tokioje šalyje tikėtis įžaidėjų (čia apie krepšinį-inž), bet kurios srities kūrėjų? Tarkim. Tačiau kiek per pastarąjį dešimtmetį partijos išugdė lyderių? Nulis sveikų. Tėvynės sąjunga finansų ministro savo partijoje nesugebėjo rasti, buhalteriais kasininkais remiasi... Šalyje, kurioje valdo, reikalus tvarko vidutinybė, nekenčianti kritinio žodžio..."
------PS. SOKRATAS: "žinojimas yra svarbiausia dorybė. Dorybė yra besąlygiškas gėris. Visas blogis kyla iš nežinojimo. Kad žmogus žinotų, kas yra gera ir, kas bloga, jis privalo atkakliai ir nuolat mokytis tai atpažinti"-----

"Bet iki tikrojo kapitalizmo dar toli."(inž).Įdomu kas ,kada, kaip ...gali nuspręsti koks (kokios valstybės) kapitalizmas jau yra "tikras", ir nurodyti visam pasauliui ją kaip pavyzdį to "tikrojo" kapitalizmo?Pasaulio istorijoje daug kas norėjo būti "tikrais", tačiau iki šiol dar tas nepavyko...

"Tikras" kapitalizmas - iliuzija, kaip ir "tikras" socializmas. (Edmund phelps, J.Stiglitz ir kt)Nobelio laureatai ekonomikai tarnauja užsakovams, kurie jiems atsilygina šlamančiais. Matyt tie užsakovai dar turi spekuliacinių resursų.

Netikit?Nustokit juos skaityti, ir pats pagalvokite savo galva, gal vyzdžiai prasiplės...
Pagarbiai ir su labai maža viltimi susikalbėjimui lietuviškai.

, , Pranešimas apie pakartotinį (papildomą) visuomenės supažindinimą su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
UAB "Cowi Baltic" informuoja apie parengtą planuojamos Vilniaus regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB "Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla", Liepkalnio g. 172B, LT-02121 Vilnius, tel. 868712308.

Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas: UAB "COWI Baltic", Ukmergės g. 369a, Vilnius, tel. (8-5) 210 7558.

Planuojama ūkinė veikla: komunalinių atliekų deginimas gaminant energiją. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Jočionių g. 13, Vilnius.

Planuojamos ūkinės veiklos parengtą patikslintą Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą pakartotinai (papildomai) nagrinės ir išvadas teiks Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus m. priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys, Vilniaus apskrities viršininko administracija bei Vilniaus miesto savivaldybė. Sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo priims Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Pageidaujantys susipažinti su smulkesne informacija apie planuojamą ūkinę veiklą ir/arba pateikti motyvuotus (pagrįstus) pasiūlymus dėl PAV ataskaitos gali UAB "COWI Baltic", Ukmergės g. 369a, Vilnius, tel. 8699 81281, 8655 95499, faksas 212 4777. Ataskaitos santrauka bus patalpinta UAB "Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla" tinklalapyje zaliojienergija.It. Su informacija susipažinti bei pateikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos galima iki rugsėjo mėn. 19 d.''
Lazdynų seniūnijos tinklalapio informacija

Informuoti apie netinkamą komentarą

Pasaulyje yra begalės tikybų. Didžiųjų Atradimų eroje jūreiviams, atradus naują, gyvenamą ir įzoliuotą salą, jos čiabūviai visada stebino savo dievų kultu. Paaiškinimas paprastas. Tikyba leidžia suvaldyti pavaldinius. Nukrypau. Jūs įsitikėjęs į kapitalizmo visagalybę. Viskas praeina. Ir kapitalizmo era. Konvejeriai, robotai, pagaliau, kompiuteriai daro žmogų nebereikalingą gėrybių kūrimui. Dar viena leisgyvio kapitalizmo apologetų saviapgaulė - atlaisvinti nuo gamybos žmonės pereis į paslaugų sferą. Deja. Ir čia kompiuterizacija daro savo. Bankuose vienas žmogus atlieka funkcijas, kurioms seniau reikėjo šimto. Net internetinės parduotuvės. Mokslo progresas laidoja kapitalizmą. Pramoninės revoliucijos metu nereikalingus amatininkus sugėrė kaimas ir kolonijos. Ir kolonijos buvo grobiamos dėl rinkų pramoninės Europos gaminiams relizuoti.Kad ir kaip nesinori kai kam pripažinti (ir Volstryto valdomam Obamai, ir Sičio pasaulio finansų centro valdomam Braunui - abu žada vetuoti G-20 siųlymus kontroliuoti bankus) - piniginių santykių ir kapitalizmo tarpsnis žmonijos istorijoje BAIGĖSI.