Viešinti visus ižgamas ir baigta.

Viešinti visus ižgamas ir baigta.

Parduodu šias originalias prekes:

Real Madrid 09/10 C.Ronaldo marškinėliai XL
dydžio, kaina 100 lt.

Olandijos rinktinės marškinėliai nauji be pavardės ir numerio. Dydis XL. Kaina 100 lt

Barcelona 09/10 sezono marškinėliai be pavardės XL dydžio, kaina 100 lt.

Barcelona 09/10 sezono marškinėliai su Messi pavarde M ir XL dydžių, kaina po 100 lt.

Real Madrid 09/10 sezono marškinėliai su Kaka pavarde XL dydžio, kaina 100 lt.

Chelsea 09/10 sezono namų marškinėliai su Lampard pavarde XL dydžio, kaina 100 lt.

AC Milan 09/10 sezono namų marškinėliai XL dydžio, kaina 100 lt.

AC Milan 08/09 sezono namų marškinėliai XL dydžio su šortais, kaina 140 lt. Galima ir atskirai pirkti.

AC Milan 08/09 sezono išvykos marškinėliai M dydžio su šortais, kaina 140 lt. Galima ir atskirai pirkti.

Barcelona 09/10 sezono namų marškinėliai M dydžio su Iniesta pavarde, kaina 100 lt.

Barcelona 08/09 sezono išvykos marškinėliai su Xavi pavarde, kaina 100 lt.

NHL Chicago Blackhawks Jonathan Toews marškinėliai raudoni M dydžio, kaina 170 lt.

Cleveland Cavaliers džemperis su kapišonu XXL dyžio, kaina 190 lt.

Juventus 09/10 Diego M marškinėliai, kaina 110 lt.

Real Madrid 09/10 namų komplektas su Kaka pavarde, kaina 115 lt. Dydis L.

Manchester United šalikai, yra du vienetai, kaina 55 lt vieno vieneto.

Įvairaus dydžio (balti, juodi ir raudoni) M.Jordan "Bulls" marškinėliai, kaina 140lt.

Jei, susidomėjote, rašykite - martynasmb@yahoo.com

juos reikia teist o ne viesinti, nes tai ypatingai pavojinga kriminaline sekta!

EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMUI
The Registar
European Court of Human Rights
Council of Europe
F-67075 STRASBOURG CEDEX
FRANCE

Pareiškėja – Ona Skystimienė,
Lietuvos Respublikos pilietė,
asmens kodas 44708080264,
gim 1947 – 08 – 08,

48133 Kaunas,
Lietuvos Respublika

dėl pareiškimo Nr. 14769/08
Skystimienė prieš Lietuvą


P R A Š Y M A S
dėl procesinių dokumentų pateikimo
2009 – 09 – 09

2008 – 03 – 17 d. Europos žmogaus teisių teismui išsiunčiau 2008 – 03 – 03 d. Individualią peticiją prieš Lietuvos Respubliką. 2008 – 04 – 02 d., raštu buvau informuota, jog gautas mano užpildytas pareiškimo formuliaras (su priedais). Mano pareiškimui suteiktas numeris 14769/08.
2009 – 05 – 27 d. raštu buvau informuota, jog Europos žmogaus teisių teismo trijų teisėjų komitetas, kurį sudarė teisėjai (I. Cabral Barreto, Pirmininkas, D. Jočienė ir A. Sajo),
2009 – 05 – 05 d. posėdyje, sutinkamai su Konvencijos 27 str., bei pagal Konvencijos 28 str., nutarė paskelbti mano pareiškimą nepriimtinu, kadangi jis neatitinka Konvencijos 34 ir 35 straipsnių reikalavimų.

Kadangi turiu pagrįsto pagrindo manyti, jog mano tiek Individuali peticija, tiek papildomi dokumentai nepasiekė adresato, ryšium su tuo, prašau pateikti visą tinkamai patvirtintą dokumentaciją susijusią su šios bylos nagrinejimu.






Pagarbiai

Pareiškėja ...................... Ona Skystimienė

EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMUI
The Registar
European Court of Human Rights
Council of Europe
F-67075 STRASBOURG CEDEX
FRANCE

Pareiškėja – Ona Skystimienė,
Lietuvos Respublikos pilietė,
asmens kodas 44708080264,
gim 1947 – 08 – 08,

48133 Kaunas,
Lietuvos Respublika

prieš Lietuvos Respubliką

I N D I V I D U A L I P E T I C I J A
2009 – 09 – 09
LIETUVOS RESPUBLIKA, Kauno m.

Esu pirmos grupės invalidė (visiškai neįgali) be termino.
Dėl sunkios turtinės padėties šeimoje ir nerasdamas geriau apmokamo darbo Lietuvoje, mano sūnus Mantvydas Stanaitis, asmens kodas 38208030429, gim. 1982 – 08 – 03, gyvenęs su manimi virš nurodytu adresu, 2006 m., kovo mėnesį tikslu užsidirbti išvyko į Norvegiją.
2006 m. balandžio 8 d., apie 12 val. 54 min., mano sūnaus Mantvydo kūnas buvo rastas šios šalies Qverlandselva upėje, Baerum raj.
Pagal Norvegijos teisėsaugos pareigūnų, tyrusių šį faktą, oficialią versiją Mantvydo Stanaičio mirties priežastis – asfiksija (prigėrė – paskendo vandenyje).
Kadangi jau turėjau duomenų apie sužalojimus sūnaus Mantvydo Stanaičio kūne, jo aptikimo momentu, todėl šia versija nepatikėjau. Būdama įsitikinusi, kad mano sūnus pirmiau buvo sunkai sužalotas arba nužudytas, o paskui įmestas į minėtą upę, aš įtariu, kad tai padarė Norvegijos virš nurodyto rajono policijos darbuotojai.
Vildamasi gauti operatyvios informacijos apie sūnaus žūties aplinkybes bei jų tyrimo eigą, daug kartų kreipiausi į Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministeriją. Tačiau ši Lietuvos valstybės institucija bevelyjo užimti pasyvią poziciją – nenoriai bendravo dėl Mantvydo Stanaičio žūties tiek su manimi, tiek kitu mano sūnumi Vytautu Stanaičiu.
Dėl šios priežasties, o taip pat ir dėlto, kaip minėjau, kad esu pirmos grupės invalidė ir netransportabili, į Norvegiją išsiaiškinti tikrųjų Mantvydo Stanaičio žūties aplinkybių ir jų tyrimo eigos buvo nuvykęs mano sūnus Vytautas Stanaitis, kuris buvo priverstas kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos ambasadą Norvegijos karalystėje. Čia vėl susidūrė su abejingumu bei pasyvumu padėti mums taip skaudžiu ir svarbiu klausimu.

Mano giliu įsitikinimu šios valstybės teisėsaugos institucijos, dangstydamos policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus mano sūnaus Mantvydo Stanaičio atžvilgiu, nesiėmė veiksmingų priemonių, kad nustatyti tikrąją sūnaus mirties priežastį, bei žūties aplinkybes.


Per laikotarpį nuo sūnaus M. Stanaičio kūno radimo, kūnas pakartotinai faktiškai nebuvo tiriamas, o tiktai laikomas minėtos valstybės teisinės medicinos morge (+ temperatūroj!), kol galutinai suiro. Šį faktą kvalifikuoju kaip tyčinį palaikų išniekinimą, kas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą yra nusikaltimas, numatytas 311 straipsnio 1 – je dalyje.
Būdama bejėgė prieš Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijas, nutariau vadovautis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso 1 – jame straipsnyje “Baudžiamojo proceso paskirtis” įtvirtintomis teisės normomis:

1. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
2. Baudžiamojo proceso taisyklės yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso priede, nuostatomis.

Remdamasi šiomis nuostatomis 2008 m. lakričio 13 d., pareiškimu kreipiausi į Kauno miesto apylinkės vyriausiąjį prokurorą, prašydama inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl mano sūnaus Mantvydo Stanaičio, a.k. 38208030429, gim., 1982 – 08 – 03 Kauno mieste, mirusio 2006 – 04 – 7/8 dienomis, palaikų išniekinimo.
Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2008 m. lapkričio 19 d., raštu Nr. 3 – 6245 mano pareiškimą persiuntė patikslinimui ir procesinio sprendimo priėmimui Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatui, kuris 2008 m. gruodžio 8 d. lydimuoju raštu Nr. 20 – 24 – S – 2729 mane informavo, kad pagal 2008 m. lapkričio 20 d., pranešimą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 168 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei atsiuntė 2008 m. gruodžio 5 d., nutarimo nuorašą, o taip pat išaiškino, kad turiu teisę šį nutarimą apskųsti Kauno miesto apylinkės prokuratūrai.
Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą iš esmės motyvuojamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus atsakomybė dėl mirusiojo palaikų išniekinimo šiuo konkrečiu atveju negalima, nes Mantvydo Stanaičio mirtis įvyko Norvegijoje, jo palaikai suiro ir yra šioje valstybėje, o Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 7 straipsnyje “Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus” nenurodytas šio kodekso 311 straipsnis, numatantis atsakomybę už mirusiojo palaikų išniekinimą.


Būdama tos nuomonės, kad šis nutarimas nepagrįstas, nes mano pareiškimas ištirtas neišsamiai, o sprendimas priimtas skubotai, neįsigilinus į reikalo esmę, 2008 m. gruodžio 12 d., skundu kreipiausi į Kauno miesto apylinkės vyriausiąjį prokurorą, prašydama panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2008 m. gruodžio 5 d., nutarimą ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl mano sūnaus M. Stanaičio palaikų išniekinimo.
2009 m. sausio 6 d., lydimuoju raštu Nr. 3 – 84, Kauno miesto apylinkės prokuratūra atsiuntė man tos pačios dienos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašą bei išaiškino šio nutarimo apskundimo tvarką, t.y., kad nutarimas gali būti skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismui.
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras, atmesdamas mano skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, konstatuoja (cituoju): “Ištyrus surinktą medžiagą nustatyta, kad nepadaryta jokia veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. LR BK 7 str., numatyta baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus ir nurodyti straipsniai, pagal, kuriuos asmenys atsako pagal šį kodeksą nepriklausomai nuo to kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus. LR BK 311 str., nėra tarp straipsnių nurodytų LR BK 7 str.”

Nesutikdama su šios teisėsaugos institucijos nutarimu, jo pagrindais ir motyvais, 2009 m. sausio 27 d., skundu kreipiausi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydama panaikinti Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009 m. sausio 6 d., nutarimą, kuriuo atmestas mano skundas ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl mano sūnaus Mantvydo Stanaičio palaikų išniekinimo.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja, atliekanti ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, 2009 m. kovo 2 d., nutartimi Nr. S – 54 – 288/09 mano skundą atmetė, nurodydama, kad nutartis per 7 dienas skundžiama Kauno apygardos teismui per šį teismą.
Motyvuodama tuo, kad (cituoju): “Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 7 str., aptarta baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus ir nurodyti straipsniai, pagal kuriuos asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu.” Teisėja konstatavo, jog “…skundžiamas Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008 – 12 – 05 d., nutarimas laikytinas pagrįstu, pareiškėjos skundas atmestinas.”

Nesutikdama su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d., nutartimi, 2009 m. kovo 13 d., skundu kreipiausi į Kauno apygardos teismą prašydama panaikinti šią nutartį ir Kauno miesto apylinkės prokuroro 2009 m. sausio 5 d., nutarimą bei inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl mano sūnaus Mantvydo Stanaičio palaikų išniekinimo.
Skunde nurodžiau, kad Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos motyvai išdėstyti skundžiamoje nutartyje identiški motyvams, išdėstytiems virš nurodytame Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarime, todėl išlieku tos pačios nuostatos – tiek prokuroro minėtasis nutarimas, tiek teisėjos minėtoji nutartis yra priimti skubotai, neįsigilinus į reikalo esmę, dėl ko nepagrįsti.
Kauno apygardos teismo teisėjas, 2009 m. balandžio 2 d., nutartimi Nr.1S – 69/09 atmesdamas mano skundą ir palikdamas galioti Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. kovo 2 d., nutartį, konstatavo (cituoju): “Aukštesnysis teismas šiuos pareiškėjos skundo teiginius laiko nepagrįstais, kadangi visi atitinkamoje stadijoje pastarosios skundus nagrinėję subjektai nurodė teisingą įstatyminį pagrindą, tai yra baudžiamojo įstatymo 7 straipsnį, kuriame įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus dėl ko ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti.
Baudžiamasis įstatymas galioja ir gali būti taikomas tik tada, kai jo galiojimo teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Lietuvos Respublikos BK 4 straispsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ta vieta, kurioje asmuo veikė, arba galėjo ir turėjo veikti, arba kurioje atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti pagrindai. Kadangi Mantvydo Stanaičio palaikai yra Norvegijoje, tariama nusikalstama veika buvo padaryta, o taip pat baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai atsirado taip pat Norvegijoje, baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje negali būti vykdomas.”

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kreipdamasi į Lietuvos Respublikos virš nurodytas teisėsaugos institucijas turėjau vilčių, kad šios, veikdamos tarptautinių sutarčių pagrindu, užmegs aktyvius bendradarbiavimo ryšius su Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijomis man labai skaudžiais sūnaus Mantvydo Stanaičio žūties tikrųjų aplinkybių nustatymo bei jo palaikų išniekinimo klausimais.
Tačiau Lietuvos valstybės teisingumą vykdančios institucijos, formaliai prisidengdamos Baudžiamojo kodekso 7 straipsniu, išliko pasyvios ir abejingos mano skunduose išdėstytos problemos atžvilgiu, nors ir pateikiau akivaizdžius įrodymus, jog palaikai išniekinti, tačiau mano skundus atmetė kaip nepagrįstus.
Kategoriškai su tuo nesutikdama pabrėžiu, kad Lietuvos valstybės teisingumą vykdančios institucijos neužima joms deramos pozicijos valstybėje, jų pasyvi veikla yra be esminio turinio – teisingumo. Būtent dėl to susiklostė ir klęsti teisinio nihilizmo situacija; teisingumą vykdančios institucijos Lietuvos Respublikoje yra neveiklios ir neprincipingos vienos kitų atžvilgiu – procesiškai aukštesniosios institucijos dangsto žemesniąsias; nerodo jokios iniciatyvos, kad jų veikla būtų tokia, kaip deklaruoja jau virš minėtame Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso 1 – jame straipsnyje “Baudžiamojo proceso paskirtis” – “…ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves…”, dėl ko labiausiai nukenčia eiliniai Lietuvos piliečiai, kaip šiuo atveju aš.
Tokia Lietuvos Respublikos teisingumą vykdančių institucijų pozicija man duoda pagrindą teigti, kad mano skundus nagrinėję teisėsaugos subjektai, ypač teismai, yra priklausomi ir palankiai šališki vieni kitų atžvilgiu.
Iš to darau išvadą, kad Lietuvos Respublika mano atžvilgiu neužtikrino visuotinai
pripažintos žmogaus teisės – teisės į nepriklausomą ir bešališką teismą ir tuo pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau „Konvecija“) 1 str. ir 6 str., dėl ko aš tapau šios Konvencijos ir jos protokoluose įtvirtintų teisių pažeidimo auka patirdama neturinę (moralinę ir psichologinę) žalą, kurią įvertinu 999`000,- Lt (devyni šimtai devyniasdešimt devyni litai).
Kadangi Lietuvos Respublika yra kalta dėl susidariusios situacijos mano atžvilgiu, todėl privalo man šią žalą atlyginti. Tai būtų teisinga satisfakcija už man padarytą skriaudą.

Dėl virš išdėstytos problemos į kitą tarptautinę instituciją nesu kreipusis.

Kadangi Lietuvos Respublikos Seimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ratifikavo 1995 m. balandžio 27 d. (Lietuvos atžvilgiu įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d.), mano skundžiami faktai išdėstyti šiame pareiškime yra įvykę po šių datų ir esu išnaudojusi visas teisnės gynybos priemones savo valstybėje – Lietuvos Respublikoje, po galutinio teismo sprendimo nepraėjo šeši mėnesiai, todėl kreipiuosi į Europos žmogaus teisių teismą.


Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Konvencijos 34 str. , p r a š a u:

1. Įpareigoti Lietuvos Respubliką padėti man siekiant inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl mano sūnaus Mantvydo Stanaičio palaikų išniekinimo;
2. Priteisti iš Lietuvos Respublikos 999`000,00 LTL (devyni šimtai devyniasdešimt devyni litai) man padarytos neturtinės žalos atlyginimo, sumą pervedant į MANTVYDO STANAIČIO labdaros ir paramos fondą.

PRIDEDAMA:

1. 2008 – 11 – 13 d. Pareiškimas;
2. 2008 – 11 – 19 d. Dėl pareiškimo persiuntimo Nr. 3 – 6245;
3. 2008 – 12 – 08 d. Lydraštis Nr. 20 – 24 – S – 2729;
4. 2008 – 12 – 05 d. Nutarimas;
5. 2008 – 12 – 12 d. Skundas;
6. 2009 – 01 – 06 d. Lydraštis Nr. 3 – 84;
7. 2009 – 01 – 06 d. Nutarimas;
8. 2009 – 01 – 22 d. Skundas;
9. 2009 – 03 – 02 d. Nutartis Nr. S – 54 – 288/09;
10. 2009 – 03 – 13 d. Skundas;
11. 2009 – 04 – 06 d. Lydraštis Nr. 1S – 69/09;
12. 2009 – 04 – 02 d. Nutartis Nr. 1S – 69/09;
13. 5 lapai su mano sūnaus Mantvydo Stanaičio foto nuotraukom.



Pagarbiai …………………. ONA SKYSTIMIENĖ

LIETUVOS VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTUI



Ona Skystimienė
A/k 44708080264
Gyv. Kuršių Kaunas



Dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo


P A R E I Š K I M A S
2009 – 09 – 09


2006 – 04 – 08 d., apie 12 val. 54 min., mano sūnaus Mantvydo Stanaičio kūnas buvo rastas šios šalies Qverlandselva upelyje, Baerum raj., Norvegijos Karalystėje. Kol vyko susirašinėjimas su lietuvos atsakingomis institucijomis siekiant išsiaiškinti mano sūnaus tikrają mirties priežastį, bei žūties aplinkybes, kadangi oficialiaja Norvegijos teisėsaugos pareigūnu versija, kad mano sūnus paskendo netikiu, nes turiu neginčijamų įrodymų, jog asfikcija – paskendimas vandenyje, yra netiksli, kadangi paskęst negiliame, tuo labiau užšalusiame kalnų upelyje yra paprščiausiai fiziškai neįmanoma, be to, buvau informuota sūnaus draugo Vyčio Gustanio (kuris netrukus atsidūrė
Norvegijos kalėjime ir “pasikorė”) kartu atvykusio su mano sūnum į Norvegiją, jog mano sūnaus kūne aptikimo momentu buvo matomi sužalojimai (sudaužytas kūnas ir galva, sulaužyta nosis) kas faktiškai atitinka nuotraukose matomas smurtines žymes, darytose policijos pareigūnų tyrusių šį įvykį. Kadangi lietuvos atsakingi pareigūnai į kuriuos buvo kreiptasi iš kart po įvykio t.y., į Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministeriją (norėčiau priminti, kad tuo metu ne tik Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, bet aukščiausias Lietuvos vadovas Prezidentas Valdas Adamkus, taip pat Lietuvos Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius ir seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, galima drąsiai teigti, jog Lietuvos valstybės aukščiausi postai buvo uzurpuoti nusikalstamos “KGB” gaujos agentų, todėl turiu pagrindo manyti, kad prie mano sūnaus ir kt., nužudymų yra prisdėjusi būtent ši kriminalinė grupuotė) nepajudino nei piršto, kad būtų imtasi veiksmų siekiant išsiaiškinti tikrąsias žūties aplinkybes, bei mirties priežastį, yra rimtas pagrindas manyti, kad sūnaus nužudymas buvo suplanuotas lietuvoje, o tai jau ne kas kita kaip genocidas.
Pagrindžiant kas išdėstyta pažymiu, jog 2004 – 04 – 15 d. buvo suimti abu mano sūnūs (primenu kad esu I – gr., invalidė be termino) Vytautas Stanaitis ir Mantvydas Stanaitis, kadangi abu buvo suimti tą pačią dieną tačiau skirtinguose miestuose ir pagal skirtingus nusikaltimus, pažymi, jog suėmimo operacija buvo iš anksto suplanuota ir organizuota tų pačių veikėjų, kurių veiklą kaip neteisėta ir nusikalstama pavadinti negalima, kadangi vienas sūnus buvo paleistas po 5 parų, o kitas po 6 mėnesių išnykus suėmimo laikymo sąlygoms. Kadangi nėra abejonių, kad tai buvo bandymas izoliuoti (sunaikinti) mano abu sūnus, tačiau nepavykus, buvo pasirinkta kita šalis, esanti toli nuo lietuvos, ir neįeinanti į europos sąjungą. Kadangi tai jau ne pirmas atvejis bandant neteisėtai įkalinti lietuvos piliečius, o paskui siekiant sužlugdyti morališkai o nepavykus tiesiog fiziškai sunaikinti (žiūrėti priedą Nr. 44), akivaizdu, kad tai vykdomas brutalus lietuvos piliečių fizinis naikinimas, ir kitaip tokios veiklos kaip genocidu negalima įvardinti, kadangi tokio pobūdžio nusikaltimai yra valstybės saugumo departamento prioritetas ir tiesioginė funkcija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi LR BK 99 str., prašau inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl lietuvos piliečių fizinio naikinimo, kitaip tariant, lietuvių tautos genocido.


P.S. Neabejoju, kad kartu atvykusio draugo Vyčio Gustainio “pasikorimą” Norvegijos kalėjimo kameroje iš kart po to, kaip informavo apie Mantvydo Stanaičio stiprų sužalojimą, iš ko nedvejotinai buvo galima suprasti, kad mano sūnus nužudytas, taip pat Vyčio Gustainio brolio Šarūno Gustainio “nusižudymą” lietuvoje, po dienraščio “Respublika” 2007 – 09 – 22 d., publikacijos apie šį įvykį, kadangi tai tiesioginis liūdininkas, kuris matė Norvegijos kalėjime savo brolį Vytį Gustainį ne pasikorusį, o sužalotą, taip pat matė kalėjimo prižiūrėtojų pirminį raportą, jog Vytis Gustainis buvo rąstas speckameroje vienutėje gulintis ant grindų (o ne “pasikoręs”). Taip pat Kauno Raudonojo Kryžiaus traumatologijos skyriaus vadovo Ksavero Skibicko staigi mirtis, išrašiusio mano sūnui vaistų receptą nuo galvos skausmo, kuriuos rado pas mano sūnų atvykus į Norvegiją muitinės pareigūnai, ir tuo pagrindu buvo atimti visi pragyvenimui skirti pinigai. Tai nedvejotinai tiesioginiai liūdininkai mano sūnaus nužudymo byloje, kurie nedvejotinai buvo pašalinti kaip nereikalingi liūdininkai, todėl šios “žūtys” nedvejotinai turi būti tiriamos paraleliai su šia akivaizdaus genocido byla.

Pridedama dokumentų kopijos:

1. 2009 – 09 – 09 d. Pareiškimas 5 psl.;
2. 2004 – 10 – 13 d. Pažymėjimas apie paleidimą;
3. 2004 – 04 – 16 d. Marijampolės policijos komisariato raštas;
4. 2006 – 04 – 11 d. Pranešimas Nr. 209;
5. 2006 – 04 – 20 d. Prašymas LR URM Ministrui Antanui Valioniui Nr. 2 – 130;
6. 2006 – 04 – 24 d. LR URM raštas Nr. (25.8.4) – 3 – 10 – 01 – 11433;
7. 2006 – 04 – 24 d. Prašymas – pakartotinis;
8. 2006 – 05 – 31 d. LR URM raštas Nr. (25.8.4) – 3 – 10 – 01 – 14908;
9. 2006 – 08 – 04 d. Prašymas LR URM KD Direktoriui Vaidotui Verbai Nr.2-82;
10. 2006 – 09 – 08 d. Rastas LR Ambasados Norvegijoje Ambasadoriui
Alfonsui Eidintui;
11. 2006 – 09 – 12 d. LR Ambasados Norvegijos Karalystėje raštas;
12. 2006 – 10 – 16 d. LR URM raštas Nr. (25.8.4) – 3 – 10 – 01 – 29298;
13. 2006 – 10 – 18 d. LR URM raštas Nr. (25.8.4) – 3 – 10 – 01 – 29518;
14. 2006 – 11 – 10 d. Skundas LR URM Ministrui Petrui Vaitiekūnui;
15. 2006 – 12 – 13 d. LR URM raštas Nr. (10) – 3 – 34693;
16. 2006 – 12 – 15 d. Skundas – pretenzija;
17. 2007 – 01 – 09 d. LR URM raštas Nr. (10) – 3 – 788;
18. 2007 – 03 – 22 d. Prašymas;
19. 2007 – 03 – 28 d. Prašymas;
20. 2007 – 05 – 11 d. LR URM raštas Nr. (25.8.11) – 3 – 10 – 01 – 12762;
21. 2007 – 06 – 04 d. Prašymas;
22. 2007 – 06 – 20 d. LR URM raštas Nr. (25.8.11) – 3 – 10 – 01 – 16317;
23. 2007 – 06 – 26 d. Pretenzija;
24. 2007 – 01 – 03 d. Skundas VAGK Pirmininkui Adolfui Gyliui;
25. 2007 – 01 – 09 d. VAGK raštas Nr. (2006/05 – 4R – 5) – 9R – 24;
26. 2007 – 01 – 15 d. Skundas – patikslinimas;
27. 2007 – 02 – 01 d. VAGK Sprendimas Nr. 2007/05 – 4R – 5;
28. 2007 – 02 – 26 d. Skundas Nr. I – 6727;
29. 2007 – 03 – 14 d. LR URM atsiliepimas;
30. 2007 – 04 – 04 d. Prašymas;
31. 2007 – 04 – 23 d. Nutartis Nr. I – 6727 – 14/2007;
32. 2007 – 05 – 04 d. Apeliacinis skundas;
33. 2007 – 05 – 31 d. LR URM atsiliepimas;
34. 2008 – 11 – 19 d. Prašymas;
35. 2007 – 09 – 28 d. Nutartis Nr. I – 6727 – 14/2007;
36. 2007 – 08 – 03 d. Skundas Nr. I – 8149;

37. 2007 – 08 – 17 d. LR URM atsiliepimas;
38. 2007 – 11 – 30 d. Sprendimas I – 8149 – 18/07;
39. 2007 – 12 – 12 d. Apeliacinis skundas;
40. 2007 – 11 – 18 d. Nutartis Nr. I – 8149 – 18/2007;
41. 2008 – 03 – 03 d. Individuali peticija EŽTT;
42. 2008 – 03 – 27 d. EŽTT raštas;
43. 2008 – 09 – 01 d. EŽTT raštas;
44. 2008 – 08 – 08 d. Papildymas EŽTT;
45. 2008 – 09 – 01 d. EŽTT raštas;
46. 2009 – 02 – 26 d. Papildymas EŽTT;
47. 2009 – 03 – 13 d. EŽTT raštas;
48. 2009 – 09 – 14 d. EŽTT raštas;
49. 2009 – 06 – 06 d. Papildymas EŽTT;
50. 2009 – 06 – 26 d. EŽTT raštas;
51. 2009 – 07 – 16 d. EŽTT raštas;
52. 2006 – 11 – 10 d. Skundas LR Prezidentui Valdui Adamkui;
53. 2006 – 11 – 27 d. LR Prezidento priimamojo raštas Nr. (1D – 4587) 2D – 5092;
54. 2007 – 02 – 06 d. Prašymas (kopija);
55. 2007 – 02 – 15 d. Prašymas (kopija);
56. 2007 – 03 – 16 d. LR Prezidento kanceliarijos raštas Nr. (1D – 972) – 2D – 1137;
57. 2007 – 03 – 16 d. Pakartotinis prašymas (kopija);
58. 2007 – 04 – 03 d. LR Prezidento kanceliarijos raštas Nr. (1D – 972/02) – 2D –
1433;
59. 2007 – 01 – 04 d. LR Prezidento kanceliarijos raštas Nr. (1D – 4587) – 2D – 33
60. 2007 – 04 – 16 d. Prašymas;
61. 2007 – 04 – 16 d. Prašymas;
62. 2007 – 05 – 18 d. LR Prezidento kanceliarijos raštas Nr. (1D – 972/04) – 2D –
2228;
63. 2007 – 06 – 13 d. Skundas – pretenzija;
64. 2007 – 07 – 16 d. LR Prezidento priimamojo raštas Nr. (1D – 975/05) – 2D –
3226;
65. 2007 – 11 – 12 d. Prašymas;
66. 2007 – 11 – 30 d. LR Prezidento kanceliarijos raštas Nr. (1D – 972/05) – 2D –
5386;
67. 2007 – 08 – 13 d. Skundas Nr. I – 8215;
68. 2007 – 08 – 14 d. Nutartis Nr. I -8215/07;
69. 2007 – 08 – 20 d. Skundas – patikslinimas Nr. 4RT – 16396;
70. 2007 – 08 – 28 d. Nutartis Nr. I – 8215/07;
71. 2008 – 01 – 06 d. Skundas Nr. I – 26 – 09;
72. 2008 – 01 – 25 d. Atsiliepimas Nr. (1D – 133/02) – 2D – 348;
73. 2008 – 03 – 14 d. Prašymas;
74. 2008 – 03 – 27 d. Nutartis Nr. I – 2609 – 244/2008;
75. 2009 – 03 – 22 d. Apeliacinis skundas Nr. 02 – 01 – 848;
76. 2009 – 03 – 22 d. Prašymas;
77. 2009 – 04 – 24 d. Nutartis Nr. TA – 33 – 09;
78. 2007 – 06 – 15 d. Prašymas LR Gen., prokurorui Algimantui Valantinui;
79. 2007 – 06 – 28 d. LR Generalinės prokuratūros raštas Nr. 7.2 – 2578;
80. 2007 – 01 – 03 d. LR Generalinės prokuratūros raštas Nr. 7.2 – 29;
81. 2007 – 07 – 02 d. Prašymas – papildoma informacija;
82. 2007 – 07 – 20 d. LR Generalinės prokuratūros raštas Nr. 7.2 – 2827;


83. 2007 – 08 – 15 d. Prašymas – pakartotinis ;
84. 2007 – 09 – 11 d. LR Generalinės prokuratūros raštas Nr. 7.2 – 3433;
85. 2007 – 09 – 18 d. LR Generalinės prokuratūros raštas Nr. 7.2 – 3907;
86. 2008 – 11 – 28 d. LR Generalinės prokuratūros raštas Nr. 7.2 – 5188;
87. 2006 – 11 – 10 d. Skundas LR Vyriausybei Gediminui Kirkilui;
88. 2006 – 11 – 16 d. LR Vyriausybės kanceliarijos raštas Nr. S – 2793/33 – 653;
89. 2007 – 02 – 13 d. Prašymas (kopija);
90. 2007 – 02 – 21 d. LR Vyriausybės kanceliarijos raštas Nr. S – 933/33 – 21;
91. 2007 – 03 – 06 d. Pakartotinis raštas;
92. 2007 – 03 – 14 d. LR Vyriausybės kanceliarijos raštas Nr. S – 933/33 – 498;
93. 2007 – 05 – 13 d. Prašymas;
94. 2007 – 05 – 22 d. LR Vyriausybės kanceliarijos raštas Nr. S – 933/33 – 793
(kopija);
95. 2007 – 06 – 13 d. Skundas – pretenzija (kopija);
96. 2007 – 06 – 21 d. LR Vyriausybės kanceliarijos raštas Nr.S – 933/33 – 927
(kopija);
97. 2007 – 08 – 13 d. Skundas Nr. I – 8212;
98. 2007 – 08 – 28 d. Atsiliepimas į skundą Nr. 12 – 5200;
99. 2007 – 09 – 11 d. Prašymas;
2007 – 10 – 01 d. Sprendimas Nr. I – 8212 – 24 – 2007;
2006 – 11 – 15 d. Skundas LR Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui;
2006 – 11 – 24 d. LR Seimo pirmininko raštas Nr. 010 – S – 342/450 – S – 4130;
2007 – 06 – 15 d. Prašymas;
2007 – 07 – 18 d. LR Seimo kanceliarijos raštas Nr. S – 2007 – 7009;
2007 – 08 – 15 d. Prašymas – pakartotinis;
2007 – 09 – 14 d. LR Seimo pirmininko raštas Nr. S – 2007 – 8134;
2007 – 09 – 20 d. Skundas – pretenzija;
2007 – 09 – 25 d. LR Seimo pirmininko raštas Nr. S – 2007 – 8469;
2006 – 12 – 15 d. Skundas LR STT Direktoriui Povilui Malakauskui;
2007 – 01 – 15 d. LR STT raštas Nr. 4 – 01 – 160;
2007 – 07 – 01 d. Prašymas LR Teisingumo ministrui Petrui Baguškai;
2006 – 12 – 07 d. LR Teisingumo ministerijos raštas Nr. (1.23.) – 7R – 9045;
2007 – 01 – 15 d. LR Teisingumo ministerijos raštas Nr. (1.23.) – 7R – 592;
2007 – 07 – 18 d. LR Teisingumo ministerijos raštas Nr. (1.23) – 7R – 7104;
2007 – 08 – 03 d. Prašymas;
2007 – 09 – 03 d. Prašymas – pakartotinis;
2007 – 09 – 06 d. Norvegijos Ambasados raštas;
2007 – 10 – 01 d. Skundas – pretenzija;
2008 – 03 – 07 d. Norvegijos Ambasados raštas;
2008 – 03 – 18 d. Atsakymas dėl M. Stanaičio laidotuvių;
2008 – 02 – 12 d. Skundas Nr. I – 2860;
2008 – 02 – 13 d. Nutartis;
2009 – 06 – 06 d. Atskirasis – skundas Nr. 02 – 01 – 1661;
2009 – 07 – 03 d. Nutartis Nr. TA – 64 – 09;
2008 – 11 – 13 d. Pareiškimas;
2008 – 11 – 19 d. Raštas dėl pareiškimo persiuntimo;
2008 – 12 – 08 d. Raštas Nr. 20 – 24 – S – 2729;
2008 – 12 – 05 d. Nutarimas;
2008 – 12 – 12 d. Skundas;
2009 – 01 – 06 d. Nutartis Nr. 3 – 84;
2009 – 01 – 22 d. Skundas;
2009 – 03 – 02 d. Nutartis Nr. S – 54 – 288/09;
2009 – 03 – 01 d. Prašymas;

2009 – 03 – 04 d. Raštas dėl informacijos suteikimo;
2009 – 03 – 13 d. Skundas;
2009 – 04 – 02 d. Nutartis Nr. 1S – 69/09;
2008 – 11 – 07 d. LR URM raštas Nr. (25.8.4) – 22 – 15251;
2008 – 11 – 22 d. Atsakymas į LR URM raštą;
2008 – 12 – 02 d. LR URM raštas Nr. (25.8.11) – 22 – 16298;
2009 – 02 – 26 d. Prašymas;
2009 – 03 – 04 d. LR URM raštas Nr. (25.8.11) – 22 – 3314;
2009 – 04 – 06 d. Prašymas – pakartotinis;
2009 – 04 – 09 d. LR URM raštas Nr. (25.8.11) – 22 – 5180;
2009 – 06 – 06 d. Pretenzija;
2009 – 06 – 06 d. Prašymas;
146. 2009 – 06 – 30 d. LR URM raštas Nr. (25.8.11) – 22 – 9417.



Pagarbiai …………………. ONA SKYSTIMIENĖ

LIETUVOS GENERALINEI PROKURATŪRAI


Ona Skystimienė
A/k 44708080264
Gyv. Kuršių Kaunas



Dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo



S K U N D A S
2009 – 09 – 09

2008 – 11 – 13 d. su pareiškimu kreipiausi į Kauno miesto apylinkės vyriausiąjį prokurorą, prašydama inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl mano sūnaus Mantvydo Stanaičio, A/k. 38208030429, gim., 1982 – 08 – 03 Kauno mieste, mirusio 2006 – 04 – 7/8 dienomis, palaikų išniekinimo. Mano pareiškimą nagrinėjo Kauno VPK Kauno m. Santakos PK Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkė Ramunė Karaliūnienė, kuri 2008 – 12 – 5/8 d. Nr. 20 – 24 – S – 2729 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. 2009 – 01 – 27 d. nurodytą nutarimą apskundžiau Kauno miesto apylinkės teismui, kuris skundą teisėjos Liubos Kymantienės 2009 – 03 – 02 d. nutartimi Nr. S – 54 – 288/09 atmetė kaip nepagrįstą. Vėliau, 2009 – 03 – 13 d. dėl Kauno miesto apylinkės teismo nutarties pateikiau skundą Kauno apygardos teismui kuris teisėjo Gyčio Večersko 2009 – 04 – 02 d. Nr.1S – 69/09 nutartimi skundą atmetė.

2009 – 06 – 06 d. dėl sūnaus palaikų išniekinimo užsienio valstybėje kreipiausi į Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministeriją (toliau LR URM). Prieš tai daug kartų į LR URM kreipiausi dėl sūnaus M. Stanaičio nužudymo ar sunkaus kūno sužalojimo, kadangi turėjau dėl to neginčijamus įrodymus, sūnaus kūno fotografijas kurios pilnai atitiko kartu atvykusio draugo į Norvegiją Vyčio Gustainio paaiškinimą kuris matė mano sūnaus kūną iš kart po įvykio (kuris po informacijos suteikimo man tuoj pat atsidūrė Norvegijos kalėjime ir “pasikorė”). Vytis Gustainis informavo, kad mano sūnaus M. Stanaičio palaikų aptikimo momentu, rastame kūne matėsi daug sužalojimo žymių (sudaužytas kūnas ir galva, sulaužyta nosis) upelis į kurį tariamai “įkrito ir prigėrė” Mantvydas Stanaitis buvo visiškai užšalęs, nors Norvegijos Karalystės teisėsaugos pareigūnai tyrę įvykį, pateikdami oficialią versiją Mantvydo Stanaičio mirties priežastimi laikė asfikciją, kitaip tariant prigėrė – paskendo vandenyje.
Prašau skubios Jūsų pagalbos dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo dėl abiejų prašymų (palaikų išniekinimo ir nužudymo arba sunkaus kūno sužalojimo), kadangi padėtis tapo visiškai nekontroliuojama paaiškėjus naujoms – esminėms aplinkybėms, demonstruojančioms Norvegijos Karalystės nepagarbą ir aišku visišką nesiskaitymą su mūsų valstybe ir mūsų valstybės piliečiais, kadangi tarp manęs LR URM ir Norvegijos Karalystės ambasados lietuvoje vyko susirašinėjimas, dėl Mantvydo Stanaičio palaikų likimo (2009 – 04 – 09 rašto Nr. 25.8.11 – 22 – 5180 LR URM nurodė, kad tarpininkauja palaikų klausimu, dėl palaikų likimo ir papildomai informuos; 2009 – 03 – 04 rašto Nr. (25.8.11) – 22 – 3314; 2008 – 12 – 02 rašto Nr. (25.8.11) – 22 – 16298; 2008 – 11 – 07 rasto Nr. (25.8.4) – 22 – 15251 LR URM mane informavo kad sprendžiamas klausimas dėl Mantvydo palaikų pervežimo į Lietuvą, nurodė vieną iš alternatyvų galimybę kremuoti palaikus ir prašo manęs SPRENDIMĄ DĖL PALAIKŲ PERVEŽIMO PRIIMTI NE VĖLIAU KAIP IKI 2008 – 12 – 01), tuo pačiu klausimu kreipėsi į mane ir Norvegijos ambasada Vilniuje 2008 – 03 – 07 d. raštu į kurį buvo atsakyta 2008 – 03 – 18 d. raštu, nors pasirodo palaikai Norvegijos Karalystės pareigūnų sprendimu jau buvo sunaikinti (kremuoti) 2007 – 10 – 22 d. sprendimu ir palaidoti Steinskogen kapinėse, Baerum m. (Norvegijoje), kapo Nr. 101.02.007.


PASTAROJI APLINKYBĖ RODO VISIŠKĄ IR GALUTINĮ MANO SŪNAUS MANTVYDO STANAIČIO PALAIKŲ IŠNIEKINIMĄ IR REIŠKIA NE KĄ KITĄ KAIP TARPTAUTINĮ SKANDALĄ. AŠ PAREIŠKIU, KAD GALUTINAI ĮSITIKINAU JOG MANO SŪNUS BUVO SUNKIAI SUŽALOTAS ARBA NUŽUDYTAS, O PO TO BUVO SUNAIKINTI VISI ĮKALČIAI IR NEABEJOJU, KAD BAUDŽIAMOJI BYLA ABIEM KLAUSIMAIS NORVEGIJOS KARALYSTĖJE AKIVAIZDŽIAI PERSPEKTYVI TIK MANO GALIMYBĖS RIBOTOS KADANGI ESI I – GRU. INVALIDĖ. TODĖL PAGALBOS KREIPIUOSI Į VALSTYBĖS INSTITUCIJAS, TAME TARPE IR Į JUS. ŠIS KREIPIMASIS ESMINIS, TIKIU KAD GALŲ GALE VALSTYBĖS PAREIGŪNAI ATSITOKĖS PAMATĘ IŠVARDINTUS DOKUMENTUS, NES VĖLIAU ŠIĄ ISTORIJĄ VIRTUSIĄ TARPTAUTINIU SKANDALU TEKS PAGARSINT VISAM PASAULIUI IR PAGALBOS IEŠKOTIS TARPTAUTINĖSE INSTITUCIJOSE.


Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįstomis rašytiniais oficialių įstaigų dokumentais, prašau inicijuoti ikteisminio tyrimo pradėjimą, dėl mano sūnaus Mantvydo Stanaičio palaikų išniekinimo ir sunkaus kūno sužalojimo ir nužudymo.


Prašau išreikalauti visą baudžiamosios bylos ir kitą medžiagą iš Norvegijos Karalystės susijusią su mano sūnaus mirties įvykiu, jo palaikų laikymu ir visa kita kas buvo susiję su Mantvydu Stanaičiu, medžiagą ištirti ir pateikti man išsamią išvadą remiantis Lietuvos specialistų patirtimi ir kvalifikacija, išsamiai pasisakant, kaip mūsų valstybės specialistai vertina surinktą medžiagą, dėl Mantvydo Stanaičio mirties priežasties; palaikų laikymo ir svarbiausia atsakyti į esminius klausimus: kas organizavo, kas nužudė mano sūnų
Mantvydą Stanaitį ir už ką?


P.S. Turint pagrindo manyti, kad ši žmogžudystė yra ne atsitiktinis nužudymas, o įpatingai brutalus iš anksto suplanuotas ritualinis susidorojimas su žmogumi atimant gyvybę, kadangi 2006 – 04 – 7/8 d., kada buvo įvykdyta žmogžudystė buvo tai padaryta iš penktadienio į šeštadienį, ir šiom dienom buvo švenčiama žydų pagrindinė religinė šventė didysis penktadienis – pascha, pagal žydų kalendorių tai buvo 4766 m., (apsivalymo diena, išsivadavimui iš Egipto vergijos progai paminėti). Plačiai žinomi faktai, jog ritualinė žmogžudystė buvo įvykdyta Jėzui Kristui 30 – 04 – 7/8, taip pat per žydų pagrindinę šventę didijį penktadienį – paschą, ir taip pat iš penktadienio į šeštadienį simbolizuojant žydų apsivalymą. Ir tai jau ne pirmas atvejis su lietuvos piliečiais, kadangi lietuvių kilmės Palaimintoji Elžbieta buvo tokiu būdu nužudyta 1574 m., ir lietuvių kilmės Palaimintasis Simonas nužudytas 1592 m. Per žmonijos istoriją ritasi skandalai susiję su žydų vykdomom ritualinėm žmogžudystėm tačiau galutinai įrodyti ir padėti tašką šioje istorijoje taip ir nepavyksta dėl nepaaiškinamų priežasčių. Tačiau šį kartą turi būti įrodyta visiems laikams, kad žydai aukoja žmones ritualinėms apeigoms ir padėtas taškas, tuom užkertant kelią šitiems sveiku protu sunkiai suvokiamiems nusikaltimams plisti. Todėl ši versija turi būti atidžiai ir kruopščiai ištirta nežiūrint į tai, kad dauguma tiesioginių liūdininkų yra išžudyti ir sunaikintas pagrindinis nusikaltimo įrodymas - kūnas.




PRIDEDAMA:


1. 2008 – 03 – 07 d. Norvegijos ambasados raštas (kopija);
2. 2008 – 03 – 18 d. Atsakymas Norvegijos ambasadai (kopija);
3. 2008 – 11 – 07 d. LR URM raštas Nr. (25.8.4) – 22 – 15251 (kopija);
4. 2008 – 11 – 22 d. Atsakymas (kopija);
5. 2008 – 12 – 02 d. LR URM raštas Nr. (25.8.11) – 22 – 16298 (kopija);
6. 2009 – 02 – 26 d. Prašymas – dėl informacijos suteikimo (kopija);
7. 2009 – 03 – 04 d. LR URM raštas Nr. (25.8.11) – 22 – 3314 (kopija);
8. 2009 – 04 – 06 d. Prašymas – pakartotinis (kopija);
9. 2009 – 04 – 09 d. LR URM raštas Nr. (25.8.11) – 22 – 5180 (kopija);
10. 2009 – 06 – 30 d. LR URM raštas Nr. (25.8.11) – 22 – 9417 (kopija);
11. 2009 – 06 – 06 d. Prašymas (kopija);
12. 2009 – 06 – 06 d. Pretenzija (kopija);
13. Kunigo J. Pranaičio ir ritualinės žmogžudystės bylos aprašas (kopija).





Pagarbiai …………………. ONA SKYSTIMIENĖ

TIK VIEŠINTI VISUS KGB DARBUOTOJUS,KGB REZERVISTUS,KGB INFORMATORIUS.

TIK VIEŠUMAS,VIEŠUMAS IR DAR KARTĄ VIEŠUMAS VISIEMS KGB IR DARBUOTOJUS IR REZERVISTUS IR KGB INFORMATORIUS.

ar cia man vienam puse val krauna video medziaga sitam saite? youtube, delfi, lrytas ir t.t. viskas kuo puikiausiai, sitas miega saitas.

Tuoj visi ismirs ir nereikes ieskoti kaltu ir nukentejusiu

Hehehe... Vieshinti sugalvojo... Kodel nevieshino tada, kai tuose dokumentu kruvose Tatos ataskaitu kruvos gulejo?? Tata pas mumi nelieciamas? Kaip raupsuotasis koks?

Teisingai rašo "tikras lietuvis", tiems "kontroms" visada buvo nusispjauti ant Lietuvos, svarbiausia susigrobti kuo daugiau turto.

Tame ir esmė - kad jie užsiima bele kuo, bet tik ne valstybės ekonomikos kėlimu, kas padėtų Lietuvai ir lietuvių tautai išgyventi. Galima būtų pagalvoti, kad tai tiesiog vaikų žaidimas, kada, nesugebant dirbti rimto darbo, jis vis nustumiamas į šoną, o užsiimama tuo kas yra miela. Bet, ko gero, yra kitaip. Nedamušti kontros daro tai, ką darė ir po karo - toliau žudo lietuvius: tada tiesiogiai, o dabar - sudarydami tokias ekonomines sąlygas Lietuvoje, kad greitai paskutinis lietuvis iš Lietuvos išbėgs ar nustips išbado.

Viešinkit,viešinkite kuo greičiau ir uždarykite kontorą. Bet paskubėkite,nes greitai nebebus ką viešinti.

Reikia dar patikrinti,kaip pirmos grupės invalidas gali dirbti su tokia mašina? Reikalas kvepia nelegaliomis išmokomis.

Įtariu,kad šitas radijo žvalgas yra buves KGB bendradarbis. Labai jau aktyvus ir stengiasi pasireikšti.

Sveikinu Prezidentę,linkiu visokeriopos sėkmės,o
svarbiausia-Dievo palaimos visuose darbuose.
Prašau atkreipti Prezidentės ,,komandos"dėmesį į
komentare išdėstytas mintis apie konservatorių partijos populiarumą.Komentaras nuo Delfi
straipsnio:,,konservatoriai pradeda sezoną būdami populiariausi":Būtina populiarumą išlaikyti ir didinti.O čia reikia atlikti partijos valymą nuo kgbkomunistinių šiukšlių.
Laukia pats sunkiausias darbas,nes jie sulindę visur. Kaip ir SSSR laikais savo rankose laiko policiją ,teismus.LTSR laikais komunistai vogė mašinomis-eilinį žmogelį teisė už tai,kas tilpo kišenėse ir prilipdydavo etiketes ,,kriminalinis nusikaltėlis".Dabar lygiai tas pat.
Penktadienį Jurbarko teismo teisėjas Klimaitis skyrė man-pirmos grupės invalidui TŪKSTANČIO LITŲ BAUDĄ už tai,kad 2009.08.21d.penktadienį 16val.savo ūkio teritorijoje !!!vairavau savo konstrukcijos žemsiurbę ant visureigio KRAZ važiuoklės,turėdamas tik mėgėjo teises.Neužtenka
sveikatos detalizuoti kagebiūgų patyčias-jos turi baigtis.
Turi baigtis buvusių etatinių kagebiūgų ar jų smogikų epocha užimant teisėjų ar teismų pirmininkų kėdes.
Būtina nutraukti jų smaginimąsi besityčiojant iš eilinių piliečių ar Tėvynės gynėjų,kuriems kelias į laisvę ,į elementarią žmogišką egzistenciją ir saugumą yra vienas-EMIGRACIJA!!!
...Blogiausia,kad į partiją sulindę kagebiūgos gali oponentui prikabinti etiketę,,Maskvos agentas".Tada
pagal įstatymą gali kiekvienas pašlemėkas daryti visokias provokacijas,gali savavaldžiauti,ir bus netik teisus,bet ir pagirtas,nes,žlugdydamas Maskvos agentą ,,gina "Tėvynę.Reikia aukščiausiu lygiu pasiaiškinti kas kieno agentas ne pagal pletkus,o pagal atliktus darbus!!!

Dar liko keli metai ir nieko neliks,nei liudininku,nei kaltu,nei nukentejusiu,visi naturaliai..nereiks ieskoti ar ne...