Dabar jau nebepagaunu, kas jus labiau siutina - BLK forma, ar apskritai pats egzistavimo faktas. Jei dėl formos - tuomet, aišku, apie kiekvieną punktą galima ginčytis ir visuomet liks kažkas nepatenkintas. Jei dėl BLK egzistavimo - manau, kad lietuvių tauta per maža ir per mažas jos arealas, kad kasdien bendrinių taisyklių naudingumą. Dar vienas klausimas - BLK taikymo sritys. Paminėjau kraštutinumus - teisinę kalbą ir privačią. Tačiau juk skalė tuo nesibaigia. Vienokius reikalavimus reikia kelti žinioms, kitokius literatūrai ir filmams. Natūralu, kad Parulskis, Gimberis ar Sopranai nesilaiko visų taisyklių - juk, pirma, jų publika yra tikslinė, antra - literatūroje, filmuose kalba turi išlaikyti bent kiek natūralumo.

Dėl žinių ir įstatymų kalbos - man apskritai tas pats, kuris dialektas ir kurios žodžių formos būtų kaip pagrindas. Tačiau yra universalių taisyklių, kurios būdingos visoms BK: pavyzdžiui, vartoti pilnas, nenukarpytas galūnes. Šiuo atveju išraiškos tikslumas, vienareikšmiškumas, aiški artikuliacija yra svarbiau nei natūralumas ar gyvumas. Iš užsieniečio pozicijų: man nėra didelis nuostolis, jei nesuprantu Simpsonų - bet žinias noriu suprasti tiksliai, nesigilindamas į nestandartizuotas formas, perkeltines prasmes, be abejonių, kad kažką ne taip išgirdau ar supratau. Dar vienas svarbus dalykas - vizuali žodžio forma. Jei laikraštinį "o" viename regione skaito kaip "a", kitame kaip "u", arba jei grožinėje literatūroje dialogai taip ir surašyti - nematau problemos. Tačiau naudinga iš žodžio "vaizdo" negalvojant perprasti, kas tai per žodis ir kokia jo funkcija tekste.

Dėl etimologijos kaip demagogijos. Nesutinku, kad bet kuris humanitarinis mokslas kitoks. Apskritai, didžioji dalis fizikos yra tokia pati demagogija. Kažkas sugalvojo teoriją, parodė, kad eksperimentai ją atitinka paklaidų ribose - ir tiek. Su etimologija tas pats: paimi kelis šimtus paprastų šaknų ir parodai: į rytus toks garsas kito taip, į vakarus kitaip. Jei dėsningumas gerai tinka ir kitiems žodžiams - tuomet čia jau ne pasakos, o įrodytas faktas (be abejo, kaip ir fizikos atveju, gali būti sugalvota geresnė teorija). Su baltų kalbomis tai komplikuota, kadangi mūsų rašto palikimas labai skurdus, bet germanų, romanų, anglų kalbose šie pakitimai aiškiai užregistruoti. Juos (anglų atveju) galima atsekti lyginant Šekspyrą, Baironą, Biblijos vertimus su šiuolaikine kalba - spekuliacijoms erdvės nedaug. Kodėl turėtume manyti, kad baltų kalbos kažkuo išskirtinės?

"pernelyg buduliška" atsiprashau bet nematau ka jus sakote. Turbut busiu praleiides kashkokitai bentrinio lietuvio kulturos vistimosi laikmeti ir pradedu nesuprasti bendriniu lietuviu kulturos. Lietuviu kalbos tarmei kuri tare labai trumpa u atrandama i vakarus nuo Kauno ling reseiiniu. Tai pakankamai jautri naudojanti nemazha kieki taip vadinamu mazhibiniu ir grazhibiniu galuniu. Ir dabar blka su savo storzhievishkai reikenthe u tartimi kaip su zhemlige vazhiuoja per lietuviu kalbos tarti kuri naudoja trumpa u. Ateiiti ash manau kad tai bus priliginta vandalizmui. Tai kur jus the matote kad blka ira tarmiu gelbeitoja. O kas deil kaunietishkos kalbos tai Kaunas nera vienalitis. Kiek ash zhinau ira toke daina apie aishke kalba ir zhalekalnio slenga ir ten kaiptik ira kramtoma guuuuma. Jaugu jus tureiote mintia ta tarti tai ash visishkai ne apie tai kalbeiau. Ka jus tureiote mintia sakidamas budulishka likau nesuprates.
" kuriose ū sutrumpėjo" tai veilgi i bendrinio lietuvio galva tvirtai i auges pakvaishusio kalbotirininko ishsigalvonizmas. Trumpai tai ira eiilinei dogma.
"ar turguje kalbėk " tai jau kashkas nuojo. Vieshoi vietoi leidzhema laisvai kalbeiti savo kalba. Ar negaleitumete ponas daugiau tokiu leiidimu ishduoti lietuviu tautai.
"nesikeikti, neskatinti smurto, prisilaikyti higienos ir t.t.. Bendrinė kalba yra tik vienas aspektas, bet ne mažiau svarbus" kureii ish jusu pamineitu daliu nusizhenge lietuvis nekalbantis vieshai blka. Ash manau kad jus bandote ne blkishkai kalbantiems lietuvems primesti nebutus dalikus.
" Ar ne per daug reikalauji - mokytis kiekvieno kaimo dialekto" kur jus mateite kad ash kashkotai reiikalauju.
" čia susivėliau" ne the. O tai kad atidavineiate pirmenibes. Visos jos galeio buti lietuviu kalboja vienu ir tuo pathiu metu skirtinguose lietuviu kalbos tarimuose. Nes tas mukiti turi panashes tonimes charakteristikas kaip ir mOkiti Tai butu galima speiti tiktai speiti kad mOkiti buvo mukiti. Bet tai tik butu speimas. Tuo tarpu makyti turi zhema ir pusilgi skemeni ky.
"anykštėnė skaitytų knygas Telšių ar Varėnos šnekta" jaigu i nori prapleisti savo akirati kodeil gi ne.
"kitaip sudėlioja šviesoforų spalvas" jus maishote teiisinius dalikus su zhmogishkais jausmais. Tai darei lituanisty bet galbut dar ir dabar tai daro.
"Tuomet ir visa fizika yra pasaka" jaigu fizikas ka teiige negali iroditi eksperimentais tai ir ira pasakos. Bet jaigu eksperimentui reiiktu kokio miliono metu sakisite. Taip tokiu atveiu fizikas turi paroditi kultura ir savo mita pateiikti su potekste kad taip gali buti o ne kad taip ira ar buvo. Bet daug fiziku kaip ir kalbotirininku nelabai kreiipe deimesi i kultura." Man labai realiai atrodo" bet tikiuosi supratot kad tokie dalikai tureitu eiiti su prierashu galeio buti. Ir turbut negalima ipareiigoti kashkatai tikeiti tum kas galeio tiktai buti o galeio buti ir visai kitaip.
"visų įmanomų formų nuo Gedimino laikų" bet shitas zhodinas pristato save butent taip. O ishtikruju naudojamas blkos propogandos tikslais.
"vienas žodis ar trys" vienas zhodis triose lietuviu kalbos tarmeise. Lituanisty neturi moralineis teiiseis mineiti Mazhvido vardo prie zhodzhio moksla ir kitu. Nes tai neira mokslas tai ira propoganda.
"lengvai išmokstama " jos ishmokti ne imanoma. Ta irodei praita pavasari pone I.Smetonienei.
"Pati Konstitucija surašyta BLK" bet blkai konstitutsioi neir numatitas joks pirmumas.
Ir ashiu uzh pokalbi Dar Karta.

[balso programišiai visame gražume: iškarpė dabar fragmentą]
...
K j kp bbn, m t nsprst. < - Normalus, lietuviškas sakinys Pajevonių šnekta, visi žodžiai yra DLKŽ. Jei išversi, tuomet spaudžiu leteną. Dabar įsivaizduok, kad taip būtų rašoma laikraščiuose, įstatymuose, sutartyse
("tj prjmiask wa makalat8raj panetkė 101").

>"Taigi, kuris dialektas?"
...

>"Kurią tarmę siūlai skriausti" o kure lietuviu kalbos tarme nuskriaudei Jablonskis ivesdamas u ilga. Noriu paklausti jusu.<
Nuskriaudė tas, kuriose ū sutrumpėjo. Tarkim, kauniečius, kurių tartis pernelyg buduliška, kad tiktų už etaloną.
Bet nuskriaudė ir saviškę, suvalkietišką "ie" sutapatindamas su aukštaitiška "e", atstatydamas nukąstas galūnes, sugalvodamas "degtuką", sutapatindamas suvalkietišką "vinguriuojančią o" su paprasta ir t.t..

>"Turime vieną įstatymų rinkinį" ir visi lietuveii vieshai turi kalbeiti teiisine kalba. Ar ne perdauk reiikalaujate ish lietuviu.<
Namie ar turguje kalbėk kaip nori. Tuo tarpu viešoje erdvėje visi prival laikyti vienų taisyklių - nesikeikti, neskatinti smurto, prisilaikyti higienos ir t.t.. Bendrinė kalba yra tik vienas aspektas, bet ne mažiau svarbus. Telšių portale žemaičiuok, Kauno - buduliuok. O kaip man elgtis visos Lietuvos portale - Ciurichuoti? Jei rašinėčiau Ciuricho dütsch dialektu, versčiau kitus mokytis tos kalbos. Manęs nesuprastų ne tik lietuviai, bet ir berlyniečiai. Ar ne per daug reikalauji - mokytis kiekvieno kaimo dialekto? O aš nemanau, kad reikalauju per daug - kalbėti ta kalba, kuri naudojama lietuviškoje spaudoje, muilo operose ir literatūroje.

>" gerai patvirtintos tyrimais" kurie tik patvirtina kad gamtoja visados ira klaida o kad o senesnei lietuviu kalboja negu a tai ira dogma.<
Pripažįstu, čia susivėliau. Lietuviškas ilgas o yra originalus a - bet esmės tai nekeičia. Jei centrinėje Lietuvoje būtų paplitęs "makslas" - aišku, tuomet BLK taip ir turėtų apiforminti, arba bent abu variantus. Šiuo aspektu lietuvių kalba modernesnė nei latvių - bet apskritai, šitai daugiau išimtis.

>" kompromisas yra būtent viena raidė" tai ira blogas susitarimas nes anikshtietei skaitanti blka parashita kniga savo tarme ira marazmas. Kaip kad anikshtietei naudojanti blkos normas savo tarmeia.<
Nori, kad anykštėnė skaitytų knygas Telšių ar Varėnos šnekta? O gal, kad 1000 egz. tiražu išleista knyga būtų proporcingai verčiama - 100 egz. Vilniui, 100 - Nemenčinei, 100 - Kaunui ir t.t. iki 5 egz. Anykščiams? Vis tiek prieitume prie to paties - knygos būtų rašomos orientuojantis į Vilnių+Kauną, o visi kiti išmoktų buduliškai arba išvis neskaitytų. O mokytųsi, beje, privačiai - nes mokyklose būtų dėstoma vietiniu dialektu, o ne budulių. Ir, beje, keisdamas darbovietę, turėtum išlaikyti vietinės šnektos testus. Ir, beje, susirašinėdamas su verslo partneriu kitame mieste, mokytumeisi taisyklingo jo dialekto. Ane?

Arba, tarkim, sugalvoja Kaunas savo kelių ženklų sistemą, kitaip sudėlioja šviesoforų spalvas... Matai, jiems taip patogiau. Ne, jau geriau tegu kas sugalvoja sistemą, kuri veiktų bent pusėje Lietuvos - tegu ne kiekvienam kaimui idealiai, bet bent jau suprantamai.

>" galite sunorminti kitaip " taip paleiisti vlkk lki lkin. Panaikinti konstitutsia pazheiidzhenthius istatimus dedogmatizuoti lietuviu kalba ir t.t. Jus vis kartojate dzukas nesupras zhemaithio o ash sakau nei velnio supras ir susikalbeis ir susitars ir t.t. Ash matau ish jusu puseis savotishka nora kad butu ant lietuviu kalbos kuo daugiau dikaduoniu.<
Iš esmės, pritariu, kad tas institucijas reikia reformuoti. Dogmų išties reiktų apmažinti, bet su saiku. Visos Europos tautos turi bendrines kalbas, ir puikiai žinau, kaip Ciuriche ar Ženevoj vaikams sunku išmokti bendrinės vokiečių ar prancūzų. Net pavadinti dialektais kartais sunku - jie atitrūkę labiau nei žemaičiai nuo Vilniaus.

>" from Indo-European *g̑ʰans-." daugiau pasaku didviriu. Tik pamirshtama pasakiti kad ta pasaka sugalvota galima sakiti shiom dienom. Ir tikeiti ar netikeiti tai butu kiekvieno pasirinkimas. Ash nors tos pasakos atrodo ir labai itikinamai bet vistik tai ira zhmogaus ishsigalvoimas apie tai kas kashkada buvo kuriuo ash netikiu.<
Tuomet ir visa fizika yra pasaka. Ar verta įrodinėti, kad katė-koška-Katz-cat-chat yra tas pats senas žodis? Kad ir kaip ten bebūtų, kelios elementarios taisyklės man leidžia valdyti gana didelį žodyną keliomis kalbomis. Ar sutapimas, kad nėra tokių bendrybių su kiniečiais ir arabais? Pagrindas yra labai realus, statistiškai gerai pagrįstas. Be to, tokia garsų kaita yra užrašyta ir aiškiai matoma iš senovės raštų. Man labai realiai atrodo, pvz, PIE *kʷetwóres -> keturi, cetri, cztery, petar, vier, four, quatre.

>" Nereikia su "makslu" išradinėt dviračio" kaip ash ir sakau lituanisty blkininkai nekanthe Mazhvido. Sakisime toke lietuviu kalbos shventove dlkz arba LKZe naudoja blkos propogandos tikslais.<
Tikriausiai sierčiko irgi DLKŽ nėra. Negali žodyne būti visų įmanomų formų nuo Gedimino laikų. Iš vienos pusės, tuomet jam būtų keliami per aukšti reikalavimai - iš kitos, jis neatitiktų savo funkcijos.

>Kaip zhemai krito lituanisty ir viskas deil blkos ir lituanistinio realizmo dogmu saugumo. Lituanisty garbindami ivaires dogmas ira paskutineii mulkeii. Dogmu per panavale kishimas tautai ira tautos mulkinimas.<
Nesinaudok Windows, važinėk elektromobiliu, nežiūrėk PAL/SECAM televizijos... Nes juk tie, kurie garbina dogmas yra paskutiniai mulkiai, ane? Kas yra panavalė - negirdėjau tokio žodžio ir gūglas nieko gero neranda. Šimtaprocentinis BLK ir DLKŽ naudos įrodymas. Laisvai skaitau bent dešimčia Europos kalbų, bet štai gimtosios nesuprantu nors tu ką. Bent dešimties kalbų žodžiai man tampa suprantami atsivertus žodyną, o štai gimtosios ne. Suprantu daugiau nei pusės Europos gyventojų tekstus - bet tik ne lietuvio... Ar tai mano problema? Manyčiau, pašnekovo.

>" Tarkime, "brolis". Į šiaurės rytus" o kaip bus su sakisime i pietvakarius bruliukas ir mukiklitei<
Tai broliukas, braliukas ir bruliukas - vienas žodis ar trys? O braliuks? Ar jie visi turi būti žodyne? O gal čiur išvis nerašome balsių - brljks...

K j kp bbn, m t nsprst. "Taigi, kuris dialektas?" blka ira viena ish kaip jus sakot dialektu.Blka sukurta ish lietuviu kalbos. Kitaip tarent blka ira kilusi ish lietuviu kalbos.<
Taip. Sutinku. BK yra kaip esperanto natūraliems dialektams - dirbtina, netobula, neskambi, niveliuojanti. Bet lengvai išmokstama ar bent suprantama. Lįsdamas prie žmonos neišsipisinėju nei franciožiškai, nei biurokratiniame stiliuje - ir kitų bachuriukų ant to kanto nelaužiu, nes po tokio susigiedojimo nafig vobšė lįst (TBD: susiskaičiuoti errorus šitam pagal BLK).

>Konstitutsia neduoda pirmenibeis ishvestineim ish lietuviu kalbos kalbineim kulturom tokiom kaip blka. Konstitutsioi pasakita lietuviu kalba ir ash tai suprantu kaip visa lietuviu kalba su Mazhvidu prieshaki.<
Pati Konstitucija surašyta BLK. Kokia ji (BLK) būtų negraži, bet ji atlieka tas esperanto f-jas: vienareikšmiai iššifruojama, nepriklausomai nuo skaitytojo šnektos. JEI būtų sugalvota geresnė BLK alternatyva, tuomet... ji ir taptų BLK ;]

"Kurią tarmę siūlai skriausti" o kure lietuviu kalbos tarme nuskriaudei Jablonskis ivesdamas u ilga. Noriu paklausti jusu.

"Turime vieną įstatymų rinkinį" ir visi lietuveii vieshai turi kalbeiti teiisine kalba. Ar ne perdauk reiikalaujate ish lietuviu.
" gerai patvirtintos tyrimais" kurie tik patvirtina kad gamtoja visados ira klaida o kad o senesnei lietuviu kalboja negu a tai ira dogma.
" kompromisas yra būtent viena raidė" tai ira blogas susitarimas nes anikshtietei skaitanti blka parashita kniga savo tarme ira marazmas. Kaip kad anikshtietei naudojanti blkos normas savo tarmeia.
" galite sunorminti kitaip " taip paleiisti vlkk lki lkin. Panaikinti konstitutsia pazheiidzhenthius istatimus dedogmatizuoti lietuviu kalba ir t.t. Jus vis kartojate dzukas nesupras zhemaithio o ash sakau nei velnio supras ir susikalbeis ir susitars ir t.t. Ash matau ish jusu puseis savotishka nora kad butu ant lietuviu kalbos kuo daugiau dikaduoniu. Tai ira blkininku. Karalienei Viktoria nesenai kashkatai kalbeio apie tai kad savo karalisteia prie kiekvieno giventojo statis po zhandara kuris prizhiureis taisiklinga blkos kaip inai sako vartoima. Ish shalies zhiurint tai panashu kad daugiau Lietuvoi givena pasaku didvireii neii laisvi zhmoneis.
" from Indo-European *g̑ʰans-." daugiau pasaku didviriu. Tik pamirshtama pasakiti kad ta pasaka sugalvota galima sakiti shiom dienom. Ir tikeiti ar netikeiti tai butu kiekvieno pasirinkimas. Ash nors tos pasakos atrodo ir labai itikinamai bet vistik tai ira zhmogaus ishsigalvoimas apie tai kas kashkada buvo kuriuo ash netikiu. Ash manau jus gerbete mano pasirinkima. Jaigu jus ir toliau aishkinsite kad tai ira irodita tai ash pasakisiu kad jus givenate pasakomis ir jomis tikite.
" Nereikia su "makslu" išradinėt dviračio" kaip ash ir sakau lituanisty blkininkai nekanthe Mazhvido. Sakisime toke lietuviu kalbos shventove dlkz arba LKZe naudoja blkos propogandos tikslais. Ivedus zhodi makslas atsakimas tokio zhodzhio neira. Ivedus mokslas labai prashau ira ir tai pasirodis su Mazhvido vardu. Ka ir reiike iroditi lituanisty pasisavino Mazhvido garbe ir naudoja ja blkos propogandai. Pathem Mazhvidui parodei nepagarba. Galima sakiti uzhmetei i uzh knigu spintos. Kaip zhemai krito lituanisty ir viskas deil blkos ir lituanistinio realizmo dogmu saugumo. Lituanisty garbindami ivaires dogmas ira paskutineii mulkeii. Dogmu per panavale kishimas tautai ira tautos mulkinimas.
" Tarkime, "brolis". Į šiaurės rytus" o kaip bus su sakisime i pietvakarius bruliukas ir mukiklitei
"Taigi, kuris dialektas?" blka ira viena ish kaip jus sakot dialektu.Blka sukurta ish lietuviu kalbos. Kitaip tarent blka ira kilusi ish lietuviu kalbos. Konstitutsia neduoda pirmenibeis ishvestineim ish lietuviu kalbos kalbineim kulturom tokiom kaip blka. Konstitutsioi pasakita lietuviu kalba ir ash tai suprantu kaip visa lietuviu kalba su Mazhvidu prieshaki.

[šūdžiai balso programeriai, ties Avestos kringeliais nukerpa]
...
žąsis - Old English gōs, from Germanic *gans, from Indo-European *g̑ʰans-.
* Germanic cognates: Old Frisian gōs, Middle Dutch gans (Dutch gans), Old High German gans (German Gans), Old Norse gás (Swedish gås).
* Other Indo-European cognates: Avestan (zā), Greek χήν, Latin ānser, Russian гусь (gus'), Latvian zùoss, Old Irish géiss.

Kurią tarmę siūlai skriausti? Ir kuo mes prastesni, pvz, už švedus (gås), jei jie užrašo savo garsus, o mes negalime?

Taip, tame ir yra esmė, kad žemaitis su dzūku nesusikalbėtų. Tačiau visi skaitome tuos pačius laikraščius, žiūrime TV. Turime vieną įstatymų rinkinį, telšiškis ar visaginietis atvažiavęs Kaunan studijuoti irgi turi bendrauti su grupiokais iš visų pašalių. Jei gali savo kaime šnekėti bet kokiu dialektu, tai univero barake taip netinka. BLK ir yra šita sintezė, sintetinė kalba. Jei galite sunorminti kitaip - siūlykite.

Dėl etimologijos "dogmų". Jos labai gerai patvirtintos tyrimais. Tarkime, "brolis". Į šiaurės rytus: brālis,brat, į kitą pusę - brother,brethren,Bruder,broeder,brither. Nereikia su "makslu" išradinėt dviračio.

Arba nosinės. Vienuose regionuose galinis "n" dar likęs, kituose - visai prarastas, bet daugumoje dar girdimas "sunosėjimas". Galima rašyti "an", "a", "ã", "å" arba "ą", bet geriausias kompromisas yra būtent viena raidė, atpažįstama visose šnektose - vienose kaip "a", kitose - kaip "an", trečiose - kaip kažkas per vidurį. Vėlgi, etimologiškai:
žąsis - Old English gōs, from Germanic *gans, from Indo-European *g̑ʰans-.
* Germanic cognates: Old Frisian gōs, Middle Dutch gans (Dutch gans), Old High German gans (German Gans), Old Norse gás (Swedish gås).
* Other Indo-European cognates: Avestan

"Nesumaišiau" bet turit pripazhinti kad nosininiu rashiba blkoja ira norminei. Ir pritaikiti blkos shita normine rashiba kokeii nors tarmeii ira marazmas. Turbut i klausima kas butu rounsa bet to nukarimo blkoja neira. Todeil ash uzhtai kad butu rashoma oun ar kaip jus tarete. Blkos normine rashiba pritaikiti givai kad ir utenishkiu lietuviu kalbai ira marazmas kurentis haosa.
"prancūzišką spellingą" tai ira jusu duona bet prieko ko the lietuviu kalba. Ash turiu advokata finantsista draudeia ir jaigu man reiike ie ishaishkina ir ishverthe ish teiisineis kalbos i zhmoniu kalba. Tai ira ju duona bet man nereiike kazdieninem viesham bedravimui kalbeiti ir zhinoti teiisineis kalbos.
"Nuoroda" givas liudininkas Irena Smetonienei. Galite jos pasiklausti.
" nei laikraščiuose nesimokysiu" jus jau ishmokote su kuo jus ir sveiikinu.
"Rytprūsiai ir latviai originalų ilgą "o" pakeitė į "a"" tai ira dogma. Makyti lietuviu kalboja ira orginalas bet mokiti ira veilivas ir kaip itariu jo atsiradimas paveiiktas dogmos. Paneiikste su koshka tai tada atleiiskite tai ira slavofilia.

>Kur rason ir sumaishete su ka rAsa.<
Nesumaišiau. Tardamas "bonjour" arba "county" neištariu garso n. Panašus, tik silpnesnis pavinguriavimas yra ir lietuviškame garse ą.

>"gerbti kitų pasirinkimą" bet manes kaip ir kitu lietuviu jus negerbete kiek suprantu. Tik jus visi turi gerbti.<
Aš gerbiu kompromisą. Viešoje erdvėje kompromisai gali būti 3: rašyti ir kalbėti pagal taisykles (su ąčęė), jas supaprastinant vardan patogumo (per skypę rašau acee - skaitant akys pačios sudėlioja paukščiukus ir nosines) ir bile kaip (kas vėlgi tinka tarp draugų, bet viešumoje ne visiems suprantama). Man, pavyzdžiui, ganėtinai sunku iššifruoti tamstos tekstą, kaip, tikiuosi, ir pačiam iššifruoti mano "prancūzišką spellingą". Visų akys yra pripratusios prie vienos ar kitos rašybos, tačiau bet kas skaitantis spaudą ar knygas, baigęs mokyklą be problemų supranta taisyklingą. Iškraipymai tik sukelia sunkumų.

>Ash paseimu bet koki e irengini ir kuo puikiauseii rashau lietuvishkai.<
Aš pasiimu bet kokį QWERTY įrenginį ir kuo puikiausiai rašau bet kuria Europos kalba. Nuo tada, kai per žioplumą Piérre pavadinau Pierre ir vos neprašikau kontrakto. Dar kartą, SMS'ams tas negalioja (nes rašau retai, su angliškais nustatymais), kaip negalioja ir skypei (nes bendrauju su artimais žmonėmis, ir kartais trijų raidžių pakanka vietoj viso sakinio).

>"Ką reiškia "pareizhei"? " fonetinio rashto sistema sukurta apie 2005 pabaiga ir 2006 pradzhe.<
Nuoroda? Kažkaip negirdėjau... Jei ji tokia, kaip čia - tuomet, atleiskite, man ji nepriimtina. Pirma, man patogiau ąčęė rinkti vienu mygtuko paspaudimu, antra - kitos rašybos nei laikraščiuose nesimokysiu.

>"Aš skiriu, mano tėvai, seneliai ir uošviai skiria."<
Labai paprastai. Ą labiau nei a į galą "sugomurėja", eina link tylios ŋ.

>Dabar kaip bus su ...pro langely zhureya..kaiptik paskutineme zhodia ir ira ey kieta.<
Sutinku, dialektas. Bet suvalkiečiai taip netaria. Kaip minėjau, man tiktų ir panevėžietiškas ar utenietiškas tarimas kaip standartas - bet turime ką turime. Centrinės Lietuvos tartis visgi yra pagrindas, taip ir turėtų logiškai būti.

>Šašlыkas netinka " bet regiety tinka. Ir nareya (mazhvido nareia) tinka.<
T.p.

>" Rytprūsiai ir latviai originalų ilgą "o" pakeitė į "a"" o tai jau ishsigalvonizmas. Dogma.<
Ne dogma, o įrodymais paremtas faktas. Mokydamasis šeštos kalbos kaip žodyno pagrindą pradėjau imti etimologiją, todėl gerai suprantu, kaip tai yra svarbu ir pagrįsta. Juk negali taip imti ir iškalti po kelis tūkstančius kiekvienos kalbos žodžių - pradedi atrinkti sistemą. Tarkim, katė-koška-cat-Katz-chat man yra vienas žodis su būdingais toms kalboms mutacijomis.

>"bendrine rašyba, kad susikalbėtume" o tai jau bandimas pateiisinti blkishkas dejones lietuviu kalbos atzhvilgiu.<
Tos dejonės pagrįstos. Ir ne vien pas mus. Kitaip šveicarai nesusikalbėtų su prancūzais, o belgai su olandais. Tarkim, su kolegomis darbe susišneku, bet ką jie šneka tarpusavyje - sunkiai atrenku.

>Kaip tik mano kaip skaititojo akiratis prasipleistu ie ash matithiau ir girdeithiau netik blkishka lietviu kalba.<
Pilnai sutinku. Žinoti dialektus naudinga.

>"Taigi, "ė" labiau siejasi su "he" ash jum pateiikiau lietuviu kalbos fakta ir butu malonu jaigu ir jus ishliktumeite lietuviu kalboi arba bent jau aplinkineise rusu lenku latviu.<
Viena yra žodžių sujungimas, visai kas kita - garsų kaita atskirose žodžių dalyse. Lietuviai protoindoeuropietišką "he" pakeitė į ė, rusai - į o ir t.t.. Lygiai kaip pietų Europoje nunyko priekinė s: škola-Schule-school-escola-école. Jungimui galioja visai kitos naisyklės: ne yra->nėra, ne jest->net, does not->doesn't, ne sais->n'sais.

>LR kostitutsioi pasakita lietuviu kalba ir ash tai suprantu tesiogine zhodzhio prasme. Tai ira visa lietuviu kalba o ne atskira ir ishvestine ish lietuviu kalbos kultura kaip kad blka.<
Taigi, kuris dialektas? Ar į Konstituciją reiktų įrašyti Vilkaviškio, Prienų arba Kauno šnektą? Nes dievaži, aš dzūkiškai nesuprantu ir visai nenorėčiau, kad ta šnekta būtų rašomi įstatymai ar laikraščiai - nebent tai būtų oficialus dialektas, kurio būtų mokoma mokyklose.

>"aš taip nesielgiu" nes esate ispraustas ir tuo didzhiuojateis kad suskaldita lietuviu kalba. Kada mokosi uzhsienietheii blkos lituanisty turbut iems papasakoja blkos istoria. Bet turbut greiithiau nutili toks jau lituanisty budas.<
Ne suskaldyta, o kaip tik suvienyta. O lituanistų būdas niekuo nesiskiria nuo informatikų ar fizikų. Pamenu, kaip grupiokai piktinosi, kad visokios matricos ir dif. lygtys yra nesąmonė, niekam nenaudinga ir t.t. - o dabar sėkmingai juos panaudoja kaip efektyvius įrankius. Kalba, šalia kasdienio bendravimo, taip pat turi būti toks universalus įrankis su savo aksiomomis ir galbūt ne visada naudingomis taisyklėmis. Aš nesu už BLK kaip buitinio bendravimo įrankį - bet kaip už universalų kompromisą. Jei gali pasiūlyti panašiai universalią alternatyvą - siūlyk. Tačiau išvenk primityvinimo.

>"Tokiais būdais daug nepasieksi" nes pagal jus isheiitu kad lietuveii turi nezhinoti savo kalbos istorios. Ie turi maniti kad blka tai geras ateias priesh miliona metu. Atleiiskite paskutinio jusu sakinio tai nesupratau. Nepamathiau ka jus noreiot pasakiti.<
Lietuviai, be BLK privalo žinoti bent porą dialektų. Taip pat ir istoriją neapsiribodami savo kiemo šnekta. O ką norėjau pasakyti - kad paties rašliavos yra atgrasios, kaip tik parodančios, kam reikalingos taisyklės ir pan.. Atrodytų, jau perlaužiu akį - bet štai, vienas siurprizas po kito. Užuot sekęs mintį, turiu vieną kitą žodį perskaityti dar ir dar kartą, kad jis "suskambėtų". Tarkim, kur sistema: "paskutinIO", "sakinIO", bet "istorIOs". Arba: "lietuvEII". Juk: lietuvIs->lietuvIui->lietuvIai, lietuvĖ->lietuvEi->lietuvĖs. Mažas skirtumėlis, bet labai naudingas. Ir apskritai, kaip galima kalbėti apie kalbos istoriją, jei nematome, kas po nosimi? Su tokiu požiūriu nieko keista, jei nesigirdi nosinių raidžių ar nesimato sistemos tarp giminingų žodžių ir formų: rENčia->ręsti->rąstas, bet grĖsti->gresia->atgrasus. Arba, gerbiant kitas kalbas, EStrE->être, bet ScolA->école (juk irgi būtų galima rašyti etr, ekol).

" suvalkietės giminaitės ir žmonos uteniškės " atsiprashau nepastebeiau. Matot ne i ta klausima jos atsakineio. Kur rason ir sumaishete su ka rAsa.
Dar deil pareizheia rashomos th gal but jus ir teiisus reiiktu rashiti tsh bet sh ir zh ira daugiau simbolishkos. Todeil th tiktu geriau i sh zh draugia.

"gerbti kitų pasirinkimą" bet manes kaip ir kitu lietuviu jus negerbete kiek suprantu. Tik jus visi turi gerbti.
" visiems taip patogiau" apie ka ash ir kalbu. Ash paseimu bet koki e irengini ir kuo puikiauseii rashau lietuvishkai.
"Ką reiškia "pareizhei"? " fonetinio rashto sistema sukurta apie 2005 pabaiga ir 2006 pradzhe. Buvo naudota kaip tapatibeis garantas lituanisty pokalbiu tinkluose. Visa laika iki dabar tobulinta. Paskutineii pakitimai buvo padariti shiu metu pavasari. Tai jusu nekenthemos ei ey eii. Pasmane prieshingai nuo lituanisty garbinamo lituanistinio realizmo viskas atvira. Klauskite kas jus domina ir ash pasiruoshes bet kada atsakiti.
"Aš skiriu, mano tėvai, seneliai ir uošviai skiria." Idomu butu suzhinoti kaip jus skirete. Prapleiskite mano akirati. Labai prashau.
"Jo žыdzėliškas ákcәntas " bet isai ira lietuviu kalbos. Paneiiksite. Dabar kaip bus su ...pro langely zhureya..kaiptik paskutineme zhodia ir ira ey kieta. Gal pagal jus ir the zhidai prisideio. Persirenge lietuviu tautineiis drabuzheiis sukurei daina ir sudainavo.
"Šašlыkas netinka " bet regiety tinka. Ir nareya (mazhvido nareia) tinka.
"Taigi interpretuoju" jaigu turite toki nora prashau. Tai galbut atspindeitu jus karshtakoshishka buda.
" Rytprūsiai ir latviai originalų ilgą "o" pakeitė į "a"" o tai jau ishsigalvonizmas. Dogma. Tokiu daiktu jusu galveleia netruksta.
"Dėl "mokYklos" sukietinimo, kažkaip negirdėjau" nes isai lietuviu kalboi ira naujas. Kaipkad blka ira nauja kalba.
"bendrine rašyba, kad susikalbėtume" o tai jau bandimas pateiisinti blkishkas dejones lietuviu kalbos atzhvilgiu. Kaip tik mano kaip skaititojo akiratis prasipleistu ie ash matithiau ir girdeithiau netik blkishka lietviu kalba.
"Taigi, "ė" labiau siejasi su "he" ash jum pateiikiau lietuviu kalbos fakta ir butu malonu jaigu ir jus ishliktumeite lietuviu kalboi arba bent jau aplinkineise rusu lenku latviu.
" Dėl č->tš ar c->ts gal labai ir nepykčiau" jum buvo pateiiktas faktas o jus man ka rodot. Toks zhodis kaip sheknie man ir nezhinomas bet kas zhino gal jus atrastumei. Likiu sekmeis
" bendrinė kalba turi kitokį statusą ir funkcijas nei dialektai" bet LR konstitutsioi neira itvirtintas jokios blkos statusas. LR kostitutsioi pasakita lietuviu kalba ir ash tai suprantu tesiogine zhodzhio prasme. Tai ira visa lietuviu kalba o ne atskira ir ishvestine ish lietuviu kalbos kultura kaip kad blka.
"aš taip nesielgiu" nes esate ispraustas ir tuo didzhiuojateis kad suskaldita lietuviu kalba. Kada mokosi uzhsienietheii blkos lituanisty turbut iems papasakoja blkos istoria. Bet turbut greiithiau nutili toks jau lituanisty budas.
"Tokiais būdais daug nepasieksi" nes pagal jus isheiitu kad lietuveii turi nezhinoti savo kalbos istorios. Ie turi maniti kad blka tai geras ateias priesh miliona metu. Atleiiskite paskutinio jusu sakinio tai nesupratau. Nepamathiau ka jus noreiot pasakiti.

>" Mums nereikia" ir ko mums nereiike negali spresti keletas zhmoniu.<
Tai *kas* turi spręsti? Jei jau taip blogai, tai ko tyli mokytojai, žurnalistai, rašytojai? Aš laisves visų pirma suprantu kaip pareigą gerbti kitų pasirinkimą. Taisyklių laikymasis - viena iš tokių pareigų.

>Pareizhei ira Mazhvido ideios testinumas ir deil to kad rashtas kalbai uzhrashiti turi buti lengvai priainamas. Dabodami theku lenku ir kitu mazhu tautu rashto kulturas lituanisty apsunkina lietuvems tarpusavio bendravima rashtu e. irengineiis.<
Pirma, kodėl mes dabojame mažos lotynų tautos rašto kultūrą? Kodėl rašome a,b,c,d, o ne kaip nors kitaip? Ogi todėl, kad mums visiems taip patogiau. Nenoriu mokytis klaipėdietiškų kringelių, vilnietiškų kvadračiukų, Šiauliuose skaityti iš apačios į viršų ir t.t.. Jei lotynai sugalvojo tokias raides, mums jų nereikia išradinėti ir pjautis kiekvienam dėl savo įgeidžių. Jei kitos tautos anksčiau už mus sugalvojo, kad č,š,ž galima pažymėti tokiomis raidėmis - mes jas pritaikėme sau. Jei visos Europos tautos priėmė ASCII, UTF, ISO-8859, QWERTY standartus - mes taip juos turime pritaikyti sau. Nereikia išradinėti dviračio kvadratiniais ratais. Taip pat nereikia apsimetinėti encefalopatais, vieninteliais visoje Europoje nesugebančiais naudotis QWERTY klaviatūra su 8 pritaikytais klavišais.

Dėl apsunkinimo. Tai TU apsunkini. Tavo rašliavą dešifruoti man užtrunka 15-20 minučių. Nusikopijuoti, išmesti visas "h", pakeisti "ei"->"e", "ii"->"i", perleisti per rašybos tikrintuvę, ieškant pagal kontekstą nors kiek tinkamo *kiekvieno* žodžio... Jei tau nepatinka paukščiukai ir nosinės, tai nenaudok jų - rašyk šveplai, bet taip, kad būtų *įmanoma suprasti*. Ką reiškia "pareizhei"? "Pavyzdžiui"? "Varna"? "Lygintuvas"?

Atleisk, bet pagal pirmą raidę žodžio neatrenku. Ką reiškia, pvz., "Ir dar deil to blka netese Mazhvido ideios." Atpažįstu tris žodžius, matyt ilgesnių pats nesuvoki. Tokio ilgio žodžius paprasta višta atpažįsta (čia rimtai). Taigi interpretuoju: "Ir dar debilam to bli*t maža, idiotams". Nelabai gražiai suvėlei, tačiau esi teisus. Visgi pritariu marazmatikams, kad e. erdvėje pas mus niekas nesutvarkyta.

>netinka uzhrashiti visai lietuviu kalbai deil e ia ir e nosine garsinio neskirimo. Deil blkishko iai ei garsinio neskirimo.<
Aš skiriu, mano tėvai, seneliai ir uošviai skiria. Tavo problemos, jei neskiri. Jei tavo kaime jie suvienodėjo, tai čia ir yra tavo kaimo problemos. Dėl kelių baltų varnų japoniškai šnekėt kiti nepradės.

>Blkoja neira zhemu y ir ey." "è" - ir kurio lietuvių kalboje niekad nebuvo?" Noriu jusu paklausti ar tvirtinate ar klausete.<
Teigiu. Gal gali pateikti kokį žodžio pavyzdį, kurį bent 50% lietuvių tartų su kietais balsiais? Šašlыkas netinka - tai ne lietuviškas žodis. Ir beje, dauguma jį taria su "y" - kaip ir prieš šimtą metų tardavo Peliksas ir pilgarmonija. Arba, kaip Tanoka Beard yra Berdas (iš keturių originalių garsų panašus likęs vienintelis "b" - bet ir tas ne visai).

Painioti Dolskį irgi nekorektiška. Jo žыdzėliškas ákcәntas visiškai nepanašus į kaunietišką. Siūlau geriau pasiklausyti Smetonos įrašų.

>Pavizdzhiui ka rAsa ash tariu pirma skiemeni ylga bet tas nukarimas kuris vadinamas nosininiu kabinamas ant antros a ir kuri turi buti tarema ylga.<
Nesutinku. Kaip tik paprašiau suvalkietės giminaitės ir žmonos uteniškės perskaityti šitą sakinį. Man viskas puikiausiai girdisi: ilgas pirmas a ir vidutinio(!) ilgumo nosinis antras a (toks su pavinguriavimu, panašiai tik silpniau kaip prancūziškas "ANdré" arba angliškas "cOUNtry").

>A vertei i o ir gavosi minkshta i.<
Na na. Rytprūsiai ir latviai originalų ilgą "o" pakeitė į "a" - tai natūralu. Tačiau absoliučiai didžiojoje Lietuvos dalyje taip nespėjo atsitikti. Aišku, čia galima įžvelgti pakraščių diskriminavimą - bet juk negalime suderinti latviškų, baltarusiškų, lenkiškų pakitimų, todėl turime orientuotis į centrinius regionus. Tarkim, jei dar suprasčiau "makslas" ir "makykla" - bet "makau-makai-makyti" man niekaip nesitaria. Ir nemanau, kad šaknis "mok" kurioje nors provincijoje pilnai pavirto į "mok". Ten kur reikia, ir yra taisyklės: kariau-karei-karė (arba) koriau-korei-korė; rauti-rovė.

Dėl "mokYklos" sukietinimo, kažkaip negirdėjau. Dzūkai kietai taria "dzIedukas", "bobulĖ" - bet tai regiono dialektas, suvalkiečiai sako "dIeduks", "bobulĖ" (visiškai priešingas efektas, I ir Ė nupriešakėję, vos ne "djieduks"). Tam ir reikia bendrinės kalbos su bendrine rašyba, kad susikalbėtume. Pavyzdžiui, žemaitiškai ar latviškai aš nebesuprantu, nors jie kalba tiesiog labiau nutolusiu lietuvių dialektu.

>Dainos sakinio jus net nebandeit uzhrashiti naudodamas blkishkus rashmenis tai ir net nebandikit nes nieko nesigaus.<
Jei rašome regioniškai, tai jokios kalbos rašmenimis to neužrašysi. Reikia IPA ar dar kokios abėcėlės. Tarkim, anglai žodynuose beveik visur rašo du tarimus: "colour/color: (UK) IPA: /ˈkʌl.ə(ɹ)/; (US) IPA: /ˈkʌl.ɚ/". Dar šalia reiktų prirašyti Londono, Teksaso, Oklendo, Sidnio, Mumbajaus akcentus - tačiau rašyba viena. Operos dainininkai tekstus dažnai rašo IPA.

>" "ei". Kuriame kaime taip taria" jus taip taret kiekviena diena. Jus apjungete ne su ira ir gaunate neira. Viskas labai paprasta e apjungus i iviena skiemeni su i gaunasi ei.<
Aš ir sakau "nėra", o ne "neyra". Asimiliacija nereiškia, kad visos "ė" istoriškai atsirado iš "ė":
PIE *bʰer- Ltv. bērs; bebrs, Lith. bėras; bebras, Old Prussian bebrus, Gaul. Bibrax, Welsh befer, Eng. brūn/brown; bera/bear; beofer/beaver, Gm. brūn/braun; bero/Bär; bibar/Biber, ON brúnn; bjǫrn; bjórr, Skr. भाति (bhā́ti), Av. bawra, Lat. fiber, Russ. бобр (bobr), Toch. parno/perne; paräṁ/perne
Taigi, "ė" labiau siejasi su "he", "we", "ie", "je", "o" - bet tik ne su "ei".

>"Propaguoti čekų rašybą" ash visai nesiruoshiu. T ts th labai gerai isipaisho i seka. Teka ainame i pietus pas dzukus tseka ainame dar toliau i pietus pas lenku theknie. Taip kad viskas labai parasta ir labai gerai tinka lietuviu kalbai uzhrashiti.<
Taip, bet "š" yra dažnas ir atskiras garsas, prasminga jam skirti vieną raidę vietoj sh ar sz. Dėl č->tš ar c->ts gal labai ir nepykčiau. Bet apskritai, tendencija beveikt visose kalbose yra įvesti naujas raides specifiniams garsams. Taip atsirado U,W,þ,ǽ. Kodėl mes turime būti išskirtiniai ir dažnai naudojamus garsus rašyti keliomis raidėmis? Kaip matai, man nesunku iškart rašyti ir kirilica, ir umliautus, ir lietuviškas raides. Ar š reikėtų rašyti š,ś,ṣ,x, ar kitaip - man jokio skirtumo.

>jusu beida tame kad blka laikote visa lietuviu kalba ir taip manidamas negerbete lietuviu ir ju kalbos<
Esmė tame, kad man bendrinė kalba turi kitokį statusą ir funkcijas nei dialektai. Tarkim, gal man būtų priimtina, kad oficiali būtų Panevėžio, Šakių arba Utenos tarmė - jomis kalbu laisvai. Tačiau tuomet būtų nuskriausti kiti dialektai. Man labai patogu, kai visur galiu susišnekėti vienodai. Šnekėti su dzūkų bobutėm man sunkiau - kartais tikrai reikia vertėjo. Dainų ir anekdotų pusės išvis nesuprantu.

>bandimas pateptu lituanisty isprausti zhmogaus kalba i grieshtas normas tai ira nepagarba zhmogui<
Sutinku. Joks lituanistas man neuždraus namie "brosatsja matom" ar vaikščioti nuogam, kaip ir Vilkaviškio turgelyje suvalkiuoti. Bet visai Lietuvai matomame forume aš taip nesielgiu, nebent juokaudamas, nes nenoriu į nepatogią padėtį statyti dzūkų, žemaičių ir lietuviškai besimokančių kitataučių.

Man pačiam labai nepatinka, kai Züriche barmenas mane šnekina ar apkalbinėja savo dütsch dialektu arba kai profesorius skaito paskaitą londonietiška marmalioše. Rašyba irgi - porą kartų esu papuolęs į nepatogią padėtį, kai negalėdavau su žodynu išsiversti skelbimo.

>Tas tirimas su 40 per tsentu tik patvirtina kad zhmogishka natura linkusi atmesti grieshtas taisikles.<
O kaip estų 98%? Juk jiems irgi "primesta" vokiška(ü) + suomiška(aa,pp) + čekiška(š,ž) + rusiška(berods, "šokolaad") rašyba ;]
Apskritai, keista, kad lietuvaičiai rašo pagal BLK žodyną, žodžių derinimo taisykles, bet atmeta tai, kas paprasčiausia - raides. Na, dėl "ka wejki", "2mblas", "b1ba" (angliškas "one") - ma juos galai, čia tikrai protestuojanti paaugliška natūra.

>O ash pasistengsiu kad ie dar visko daugiau pamatitu.<
Tokiais būdais daug nepasieksi. Kaip tik esi svyruojantiems geras pavyzdys, kuo BLK ir taisyklės naudingos. Beje, kodėl paskutinis "uzh" yra nebe "uth" - veliesi savo taisyklėse? ;]

" Mums nereikia" ir ko mums nereiike negali spresti keletas zhmoniu. Pareizhei ira Mazhvido ideios testinumas ir deil to kad rashtas kalbai uzhrashiti turi buti lengvai priainamas. Dabodami theku lenku ir kitu mazhu tautu rashto kulturas lituanisty apsunkina lietuvems tarpusavio bendravima rashtu e. irengineiis. Ir dar deil to blka netese Mazhvido ideios.

" Dabartinė VLK rašyba " netinka uzhrashiti visai lietuviu kalbai deil e ia ir e nosine garsinio neskirimo. Deil blkishko iai ei garsinio neskirimo. Blkoja neira zhemu y ir ey." "è" - ir kurio lietuvių kalboje niekad nebuvo?" Noriu jusu paklausti ar tvirtinate ar klausete. Nes atleiiskit naudojate nebilems budinga kalba. Galima sakiti naudojateis rashtininko savivale kalbai. Deil kietos ey tai siulau paklausiti Dolskio dainu. Toliau nosiniu raidzhiu tarimo haosas. Lituanisty norai deil ju tarimo nesutampa su tarimo faktais. Pavizdzhiui ka rAsa ash tariu pirma skiemeni ylga bet tas nukarimas kuris vadinamas nosininiu kabinamas ant antros a ir kuri turi buti tarema ylga. Haosas viksta ir i ylgosios rashiboi ir tariboi. Pavizdzhiui kas mokikla ash tariu trumpa i bet ash eiinu i mokikla i tariu jau ylga. Mokikla kaip ir rasa keiithe savo kirti priklausomai nuo linksnio nes tai ira lietuviu kalbos ipatibei. Dabar kas ishtikruju atsitiko su mokikla tai lituanisty ish lietuviu kalbos tam tikros tarmeis pereimei makykla su kieta y. A vertei i o ir gavosi minkshta i. Taip kad blkos rashtas tika tiktai blkai uzhrashiti. Dainos sakinio jus net nebandeit uzhrashiti naudodamas blkishkus rashmenis tai ir net nebandikit nes nieko nesigaus.
" "ei". Kuriame kaime taip taria" jus taip taret kiekviena diena. Jus apjungete ne su ira ir gaunate neira. Viskas labai paprasta e apjungus i iviena skiemeni su i gaunasi ei.
"Propaguoti čekų rašybą" ash visai nesiruoshiu. T ts th labai gerai isipaisho i seka. Teka ainame i pietus pas dzukus tseka ainame dar toliau i pietus pas lenku theknie. Taip kad viskas labai parasta ir labai gerai tinka lietuviu kalbai uzhrashiti.
"Apskritai, jei tau lietuvių kalba tokia svetima " jusu beida tame kad blka laikote visa lietuviu kalba ir taip manidamas negerbete lietuviu ir ju kalbos.
"Gamtoje visada yra klaida"... Ką" ta kad absoliutus nulis arba obsoliutus vienas ira tiktai zhmogaus galvoja bet ne gamtoi. Ir zhmogus ira dar pakolkas gamtos kurinis. Su labai didzhiule jaigu jus taip norite paklaida. Nes kada ash parashau klaida jus tarsi prarandate orentatsia. Ir bandimas pateptu lituanisty isprausti zhmogaus kalba i grieshtas normas tai ira nepagarba zhmogui. Bet jus turbut galvojate prieshingai. Tas tirimas su 40 per tsentu tik patvirtina kad zhmogishka natura linkusi atmesti grieshtas taisikles. Lietuveii neira kvaili ie mato kas darosi kaip lituanisty atsinesha i istoria. Kaip ie bando lietuviu kalbos istoria pritemti prie blkos normu. Melas pritempineimai tiesos nesakimas lietuviu kalbos paveldo savinimasis kalbos ideologizavimas ir t.t. Tai ira 2mblas i kuri ira imesta lietuviu kalba. Ir lietuveii jau neiira kvaili ie visa tai mato. O ash pasistengsiu kad ie dar visko daugiau pamatitu.
Athiu uzh pokalbi.

Neturiu meilės nei prancūzų, nei anglų kalbai - jos mano darbinės, ir tiek. Galiu pasakyti, kad jos žymiai labiau iškrypusios - ir tuo labiau jų rašyba, nei lietuvių. T.y., lietuvių kalba yra žymiai lankstesnė ir sistemiškesnė, bet rašyba paprastesnė ir, priešingai nei anglų/prancūzų žymiai geriau atitinkanti tarimą "vienas garsas-viena raidė" atžvilgiu. Mums nereikia, mes neturime poreikio vieną garsą užrašinėti kelimis raidėmis, ir dar skirtingai tariamomis priklausomai nuo konteksto. Vat taip ir siejasi su Mažvydu, kad jis ieškojo, bet taip ir nerado sistemos, kaip vokiškai/lenkiškai užrašyti lietuviškus garsus.

Tuo tarpu, per kelis šimtmečius raštijos, išryškėjo, išsigrynino bendros taisyklės, kurios gana gerai apima 90% aukštaičių kalbos, 90% suvalkiečių ir t.t.. Mažvydo rytprūsių dialektas tuometiniams aukštaičiams būtų žymiai sunkiau suprantamas ir perskaitomas nei dabartinė bendrinė kalba, nors mus ir skiria keli šimtmečiai. Kirilica tuo labiau netinka, nes nori nenori dabartinių rytinių slavų tarimas mums yra tolimesnis nei lenkų ar germanų. Dėl "saulala nusilaido..." - nelabai suprantu, kaip kirilica užrašytų geriau. Juolab, kaip tame užrašyme matytųsi kitų regionų tarimas "saulielė nusilieidõ...". Dabartinė VLK rašyba *puikiai* randa kompromisą beveik neprarasdama regioninių tarties subtilybių. Tarkim, virbališkis niekad "ia" netars kaip "ie", "a" kaip "ãa" arba "ã", o "ą" kaip "a" arba "aa". Ką mums gali pasiūlyti kirilica? "A", kuri nubraukia visus niansus? "Ya", kuri apimtų "e", "ia", "ę"? "Ye", kuri atitiktų tik "ie", bet neapimtų nei "e", nei "ė"? "Yo"ir "yu", kurių nereikia? "Scha", kurios lietuvių šaknyse nėra? Tvirtumo ženklą, kuris reiškia netariamą "è" - ir kurio lietuvių kalboje niekad nebuvo? Siūlyk simbolius, kurių trūksta, jei toks gudrus. Siūlyčiau pradėti užrašant tas pačias frazes bent penkiuose regionuose IPA ženklais, atkasti etimologijas ir tuomet susieti į kokias 40 raidžių, kurios daugmaž vienodai atitiktų vienus garsus viename regione, kitus - kitame, bet 90% atvejų tiksliai užrašytų kiekvieno regiono tarimą. Susipažink, kaip tokie darbai atliekami kitose šalyse. Sukurk savo bendrinės kalbos projektą, tuomet kritikuok VLKK darbą.

Tarkim, labai mėgsti visose tarmėse esantį garsą "ė" rašyti "ei". Kuriame kaime taip taria, smailindami? Kuri kita tauta junginiu "ei" žymi panašų garsą? "Ei" pas vokiečius yra "aj" pas kitus - "ej", "ėj", "e", "i:". Kas tamstos per rašyba?

"Propaguoti čekų rašybą"... Pasižiūrim, kokiais simboliais užrašoma "č" kitose kalbose: "tsch", "tch", "tsh", "tx", "cz", "č", "c'", "c^", "tš", "ts'". Lietuviai turi kietas priebalses "by default", ir jei reikia įdeda "i". Paskutinis priebalsis žodyje visada kietas. Taigi imam ženklą, kuris kitose kalbose reikštų kietą - "tsh", "tx", "c'", "c^" netinka, lieka "tsch", "tch", "cz", "č", "tsz", "tš". Kadangi "sch", "ch", "sz" kitose kalbose dažnai reiškia retus ir mutavusius garsus, mes galim pasilikti "š" ir spręsti, ar "č" - viena fonema, ar dvi ("tš"). Vat taip ir prieiname prie čekiškos, estiškos, kroatiškos rašybos. Ji nėra primesta, ji yra geriausias variantas. Beje, vis dažniau tokia rašyba naudojama užrašyti indėnų, tolimųjų rytų kalbų tarimą. Nematau tolko grįžti į XIXa., kai mūsų priimta rašyba imama už pavyzdį viso pasaulio lingvistų. Beje, mačiau ir kroatiškas, ir estiškas klaviatūras - jiems net į galvą neateina, kad kažkuris klavišas yra ne "š" ar "ž". Visi turi problemų susirašinėdami su rusais, ispanais ar vokiečiais - bet niekam nešauna į galvą Jürgeno vadinti Jurgenu arba Juergenu, o Jean-Piérre - Janpier.

"Aš sakau pirma ir nejodinėju galūnėse"... Na na. Kaip išversi "first"-"the first", "premiére"-"la premiére", "erste"-"die erste"? Vien todėl, kad kažkuri kalbos dalis yra nesuprantama, neverta dėl to nurašyti visos kalbos. Jei negirdi, kuo skiriasi "pirma" ir "pirmą", "pirmąja" ir "pirmąją" - nereiškia, kad tokios įgimtos taisyklės negalioja kitų žmonių lūpose. Jei tavo sakiniai turi būti aplipdyti visokiais pašaliniais žodeliais, kad suprastum tikslią prasmę - tai nereiškia, kad kiti žmonės to negali pasakyti ar užrašyti trumpiau. Apskritai, jei tau lietuvių kalba tokia svetima ir nesuprantama, tai arba jos išmok, arba naudok kitą. Aš taip pat viešumoje kalbu kitaip nei šeimoje - ir ką? Man nėra sunku persijungti į kalbą, kurią supranta visi.

"Gamtoje visada yra klaida"... Ką? Jei teisingai nustatyti dėsningumai, klaidų nėra. Klaidos sukuriamos arba iš nežinojimo, arba tyčia. Kol kas nė vienas mano eksperimentas ir iš to sukurta teorija nebuvo pavadinta klaida, nors daug kas bandė tai tikrinti ir taikyti praktiškai. Negali septintokas ateiti ir paskelbti, kad mano teorija yra neteisinga, kad kažkur eksperimente buvo paslėptas lazeris, o jis, mat, fiziką išmano geriau už tūkstančius profesionalių fizikų. Taip ir su bet kuria kalba: jei matai neatitikimą taisyklėms, aiškiniesi - gal nesupranti taisyklės esmės, gal ta taisyklė paremta kažkuo, ko dar nemoki. Gal tiesiog tarp draugų anekdotai pasakojami apeinant taisykles.

"Gyvenu valstybėje, kur gerbiamos žmogaus teisės"... Taip, aš irgi. Dėl to turiu pastoviai konsultuotis su vertėju ar advokatu, kaip teisingai surašyti sutartis, supildyti popierius. Nes kreivai interpretuodamas jų taisykles, tampu pats neteisus. Pats kurdamas sau įstatymus ir kitų reikalaudamas jų laikytis, pažeisčiau jų teises.

"Peilis Karalienei Vitorijai"... Taip, mano baigiamieji darbai irgi buvo peilis kai kuriems profesoriams. Na bet ką, apsigyniau, pateikiau įrodymus - o senoliams teko keisti savo dogmas ir tyrimų kryptis. Tačiau aš neaiškinau, kad Niutonas ar Einšteinas buvo neteisūs (nes jų teisumą patvirtina faktai) - taip ir niekas man neįrodys, kad senelio kaime melžėjos netaria nosinių (nes faktai liudija, kad taria - ir po ilgesnio laiko netgi mano miestietiškas akcentas tampa peiliu, jie tyčiojasi, kad kalbu kaip praporščikas arba Zakarauckas). Jei kažkoks studentas ras paprastesnius dėsningumus, kurie paaiškins žinomus faktus - tuomet džiugu. Bet kiek teko matyti, dažniausiai eina ne paprastinimo, o primityvinimo linkme. Man kaip tiksliukui, tokios teorijos įspūdžio nedaro.

Dėl linksnių - taip, linksniai indoeuropiečių kalbose yra nykstantis reiškinys. Kad ir lietuvių: "laukan"->"į lauką". Apskritai, kuo kalba senesnė, tuo ji daugiau turi visokių formų. Su laiku, kalbai plintant, kai kurios formos lieka izoliuotos, kol apskritai nunyksta, kaip dviskaita. Dar galima pastebėti, kad kertiniai žodžiai "būti", "eiti", "sudiev", "poryt" tampa išimtimis, kadangi jie taip nekinta kaip kiti. Plg.: esu-esi-esa(esti)-esame-esate-esa(esti) kaitoma beveik kaip įprasti veiksmažodžiai, ko nepasakysi apie am-are-is-are-are-are arba suis-es-est-sommes-êtes-sont. T.y., galima spręsti, kad lietuvių veiksmaždžiai išlaikė senesnes formas, nei anglų ar prancūzų, kur kaitymas supaprastėjo, bet esminiai žodelyčiai neša senų formų "aidą", beveik nebesisiejantį nei su originaliomis formomis, nei su šiulaikiniu kaitymu.

Dėl to reikia suprasti, kuo painus ir kontraversiškas lingvistų darbas. Ar esu-esi-esti yra atskira asmenuotė, ar tik išimtis? O gal išimtis yra tik atskira žodžio forma? O gal tokiems žodeliams nereikia išskirti atskirų linksniuočių, bet kiekvieną formą pažymėti kaip išimtį? O gal, rašom ne visai fonetiškai: sakom "yra", bet rašom "esa"? Apskritai, lietuvių taisyklės su laiku paprastinamos - gal vienam norėtųsi, kad tai vyktų greičiau (paliekam kaimiečius kalbėti kaip jiems patinka, o mes čiur tam tikras formas išbrauksim iš žodyno), o kitam galbūt norėtųsi, kad visas kalbos turtingumas būtų kuo tiksliau reglamentuotas (t.y., kiekviena Žemaitės ar Basanavičiaus forma turi išlikti gramatikoje, ir jos mokomi moksleiviai). Iš vienos pusės, sutinku, kad bendrinė kalba - ypač skyryba - yra pernelyg kanceliarinė ir daugybė taisyklių galėtų būti lankstesnės ar apskritai iškeltos iš vidurinės mokyklos į profesionalių lingvistų sferą. Iš kitos pusės, man liūdna, kad praradome dviskaitą ar "kryptininko" linksnį - aš juos dažnai naudoju, bet mokykloje jie buvo nurašyti kaip nereikalingi. Dar. Man labai liūdna, kad po kirčiuotėmis ir klasifikacijomis užkasamos natūraliai naudojamos įvardžiuotinės formos, prieveiksmiai.

Žodžiu, viskas labai subjektyvu. Man norėtųsi, kad kalba ir jos dėstymas būtų vienoks, kitam - norisi kitokio, galbūt paliekant tik pačias esmines taisykles. Vienam galbūt norėtųsi atsisakyti nosinių, bet man rodosi, kad jos kaip tik būtinos unikalioms lietuviškoms formoms pabrėžti ir išlaikyti. Kad ir kaip lituanistai nuspręstų, visada liks nepatenkintų - ir visuomet kažkas sakys, kad lituanistai yra tironai. Arba dirbtinai kuriantys taisykles, arba primityvinantys kalbą.

Pabaigai - olandiškas pavyzdukas. Žodžiu, Nyderlandų ir belgų jungtinė komisija nusprendė suprastinti kai kurių žodžių rašybą ir išleido "Žaliąją knygą" su naujomis formomis. Daug kas ją priėmė, atnaujino rašybos tikrinimo programas. Bet keletas spaudos grupių nusprendė, kad pakeitimai netinkami ir išleido savo "Baltąją knygą". Moralas: pirma, jokia reforma ar taisyklės negali visiems įtikti; antra, laisvoje rinkoje taisyklių leidėjams galima organizuotai pasipriešinti. Kas beje, matoma visur: žiniasklaida, rašytojai apeina taisykles ir naujas pripratimas prigyja visuomenėje. Be abejo, kas kažkiek laiko tai nusėda oficialiose taisyklėse, tačiau jei būtų organizacija, stambus visuomeninis judėjimas - tuomet VLKK monopolija taptų niekine. Plg. lietuviškas ĄČĘĖĮ klaviatūras. Kažkokie funkcionieriai stūmė ĄŽERTY, bet kol atsirado priemonės, kol buvo atlikti elementarūs ergonomikos tyrimai, rinka pabėgo toli į priekį ir visur, tiek Windows XP, tiek Linuxe įprasta yra ĄČĘĖĮ arba "mirusio klavišo" klaviatūra. Taigi, linkiu mažiau piktintis, o surinkti specialistus ir siūlyti savo reformą ;]

"Viską supratai" taip. Supratau kaipkad jusu begaline meiile pransuzu kalbai. Tik ka tai bendro turi su Mazhvido bila tai atleiiskite nesupratau.

"lietuvišką tarimą, nei dabartinė" atleiiskite veilgi nesupratau jusu ka reiikshtu lietuvishka tarima. Jaigu jus turite omeni lietuviu kalba kaip visuma o ne tiktai blka. Tai manithiau kad pareizhei ira pranashesnei uzh blkos rashta. Jaigu lituanisty nori uzhrashiti ne blkishka lietuvishka zhodi ie turi sumaishiti blkishka raidina su kirilitsa. Taip kaip juos dar prie tsaro rusai mokino hibridinius zhodzhius rashiti. Lituanisty nuolankus rusishkos mokiklos mokinukai po sheii dienai rasho hibridishkai. Priesh metus ar kiek Pupkis dar vieshai rodei savo prieraishuma ash taip ivardinthiau hibridishkai kulturai. Dar karta kartoju blkos rashtelis netureitu vilthiu laimeiti priesh pareizhe uzhrashant lietuviu kalba. Uzhrashisiu ash jum sakini ish dainos...saulala nusilaido menulys patekeya jauna grazhy mergela per langely zhureya...Ar galeitumete tai uzhrashiti blkishkom raideim nepasinaudodamas kirilitsa. Nemanau. Teiisibe pasakius pareizhe dar ir kirilitsai nosi nuvalitu nes joj neira neii mikshtos ei neii kietos ey. Todeil tiek mano tiek Mazhvido pozhiuris i rashta sutampa ishsirent tonini zhodzhiu tarima neishskirent ylgu ir trumpu balsiu.
" kaip jam leido galimybės" jus kaip ir lituanisty nuvertinat Mazhvida. Nu ka gal ir ne esate lituanist bet esat stiprokai paveiiktas lituanisty ideologios.
" Vienas čekas išvis pareiškė" kad lietuviu pareiiga puoseleiti thekishka rashto kultura. Nes tai ira labai gerai tik va beida thekai neprigamina uzhtektinai ju rashto kultura rementhiu rashisenos irenginiu. Ash dar nemathiau neii vienos thekishkos klaviaturos todeil lietuviu susideimas su rashto kultura kuri neira pakankamai ishpleitota rashto irenginiuose zhiuriu neiigemai. Galite jus jam taip ir pasakiti.
O ash sakau pirma ir nejodineiu galunese. Galbut leiisite man taip dariti kaip ash noriu. Ir nepulsite su tonomis ishsigalvonizmu man ashkinti ir mane spausti kad ash neteiisus ir kad ash neturiu teiiseis taip vieshumoi kalbeiti. Nepulsite taip zhemai ir nepradeisite mane moralishkai spausti su tonomis ishsigalvonizmu kad ash keiishthiau savo kalba. Jaigu ash kita lietuvi pradeithiau spausti kad is kalbeitu kaip mano tevukas o is mane pasiustu po velniu tai butu kaip apipilimas manes shaltu vandeniu kad prabusthiau ish euforios. Ash tik noriu kad jus pamatitumeite ka ash sakau kalbeidamas apie tonas ishsigalvonizmu ir kaip lietuvis spaudzhe ir gniuzhdo kita lietuvi naudodamas tai.
" normalioje valstybėje" ash negivenu. Ash givenu laisvoi valstibeii kur zhmogaus teiiseis ira pagarboi.
" pabaigti lituanistikos " jus turbut nezhinote su kuo reiikala turite. Tai ash jum pasakisiu kad tai ira lituanistinis realizmas dogmatinis mokslas. Kuris ira itvirtintas Lietuvoi istatimais turi savo iegos organus kureiis gali spausti visuomene. Turi kultines asmenibes su kuriom gali manipuliuoti viesha nuomone. Turi begale ishtikimu tarnu. Tai ira monstras. Studiuoti lituanistini realizma tai reiishke papulti monstrui i nagus. Pavasariop beja buvo ginami jaunu busimu lituanisty darbai. Kada buvo pateiikti darbai kuriuose buvo aprashiti kalbos faktai ir ju paliginimai staiga lituanistinio realizmo karalisteis Karalienei Vitoria (nemineisiu jos tikro vardo) pasiuto. Ka ash galvoju kad kalbos faktu aprashimas ir tirimas ira peiilis lituanistinem realizmui.
" aiškinti, kad tau nereikia mokėti matematikos " ja reiike suprasti kas tai ira matematika teorioi ir kas tai ira matematika praktikoi arba gamtoja. Kurioja visa laika ira klaida. Ligeii taipat kaip ir kalbos kurios susikurei zmogishkos klaidos pagrindu. Klaida neira blogai tai ira kashkotai naujo pradze. Taip ira sureidita gamta ir taip turi buti.
"dirbtinai sugalvotos?" jus veil ishkreiipet mano minti. Tai ira toke jusu kultura kuri sako kad galima pateiisinti bet kokes priemoneis su kuriomis siekemas tikslas. Tai lituanisty vienas ish pamatiniu priespaudu. Deil arhaishkumo ash jus supratau bet galbut neteiisingai jus mane pataisikit. Ir taip jusu mintis kalbos kuriose ira daug linsniu ira arhaishkos o kalbos kuriose liksniu mazhai arba ju ishvis neira ira mazhiau arhaishkos arba ishvis nearhaishkos. Noriu jus paklausti ar teiisingai jus supratau.

Dáre ir patiquéque, kaïp quìla. Májevidase rácher bennte hiaü laïkìdamasise saü jínnommose qualbose rachìbose. Iamm buvo priaillenama vòquichqua rashìba, kaip manne dabarre prannçoùzichqua. Tuo tárpu tavíchker vísichquai nesicíeia sou hieuquiosse Eouròpos kalbeauxce squáitimo taïcíklemme.

Viską supratai? Manau, Mažvydas, mokėdamas šiuolaikinę prancūzų kalbą, lengviau perskaitytų mano makaliošę nei taviškę. Ir, manau, doras vokietis su prancūzų pagrindais teisingiau ištartų, nors ir nieko nesuprasdamas. Išties, nesuprantu, kaip viduramžių vokiška, ar carinė kirilica, ar tarpukario lenkiška, ar taviškė vietnamietiška kažkaip geresnė ir labiau atitinkanti lietuvišką tarimą, nei dabartinė? Apskritai, prie lietuviškos neturiu kaip prikibti, nebent keisčiau ąęįų->ã..ũ, ch->x, y->ī, j->y, tada europiečiams būtų lengviau suvokti. Garantuoju, greitai iš klausos pradėtų intuityviai jausti, kuo skiriasi a nuo ą.

Beje, su lituanistika ir apskritai su kalbomis neturiu nieko bendra. Gal, jei nepraleisčiau didžiosios dalies laiko užsienyje, ir nesuvokčiau, kokie esame idiotai, kad nesaugome savo kalbos unikalumų. Deja, man gėda kiekvieną kartą aiškinti vokiečiams, italams, anglams - jau nekalbu apie estus, čekus, serbus, lenkus - kodėl mūsiškiai tingi pasirašyti su visomis raidėmis. Vienas čekas išvis pareiškė: jei atsisakome savo raidžių, tai gal išvis sutarkime, kad garsą a žymėsime "a", b - "aa" ir taip toliau... Juk jei prastinti - tai prastinti iki galo, ar ne? Mažvydas padėjo pirmą žingsnį lietuviškai rašybai - taip kaip tuo metu galėjo, ir kaip jam leido galimybės. Naudojosi lenkiškomis ir vokiškomis raidėmis, nes tokios buvo po ranka, ir jas šiaip ne taip mokėjo perskaityti kiti to meto raštingi žmonės. Ar mes prastesni už lenkus, kad jie neskiria ilgų ir trumpų balsių? Ar prastesni už estus, kurie skiria daugiau skirtingų garsų ir rado būdų juos užrašyti? Dabar, kai turime galimybes susikurti žymiai tobulesnes spausdinimo mašinas, galime tęsti Mažvydo pradėtą darbą ir tiksliau užrašyti tai, ką jis neturėjo galimybių. Mažvydas nėra emigracijoje, jo darbas tęsiamas.

"Tonos išsigalvojimų..." Rašyti sz yra išsigalvojimas. Pateisinamas, kai nėra techninių galimybių, bet ne daugiau. ąčęėįyšųūž - dešimt raidžių, kurios nereikalingos kitoms kalboms, bet reikalingos mums. Ir tai - visos tonos... Kodėl reikia rašyti taip, o ne kitaip - apskritai trūksta žodžių. Matosi, kad pačiam neteko siųsti CV į užsienį, publikuoti straipsnių, apskritai bendrauti su išsilavinusiais užsieniečiais. Jie paprastai turi žymiai daugiau ir sudėtingesnių rašybos taisyklių. Paimkime aujourd'hui, déjà vu, naïvity, consciousness, mozzarella - kiek lietuvių kalboje yra tokių visiems žinomų paprastų, dažnai naudojamų žodžių, kuriuos reiktų įsiminti paraidžiui? Vienintelis "ačiū", viena raidė? Apie kaitymo taisykles net nekalbu: parle-parles-parle-parlons-parlez-parlent (praktiškai visi tariami vienodai), tuo tarpu mūsų koks jau toks sunkus atvejis? Pirmoji-pirmosios-pirmąją-pirmąja-pirmojoje-pirmojon - kuri raidė negirdima? Gal kas Vilniuje ar Kaune ir rašytų "pirmają" - bet tiek aš girdžiu abi nosines, tiek mano tėvų, tiek uošvių, tiek senelių kaimuose visi jas aiškiai girdi ir nė nesugalvotų rašyti kitaip.

Ideologizuoja, tironija,... Kurioje normalioje valstybėje yra kitaip? Belgai su Nyderlandais, Prancūzija su Šveicarija tarptautiniais lygiais derina savo žodynus ir gramatikas. Neraštingumas nėra geriausias kompromisas. Siūlau pačiam pabaigti lituanistikos ar lingvistikos doktorantūra, surasti bendraminčių komandą ir pasiūlyti geresnį sprendimą. Aš tuo tarpu noriu neužsikirsdamas perskaityti kiekvieną laikraštį, knygą, įstatymą, ir tam reikalingos taisyklės. Jei koks miestietis aiškina, kad jis negirdi pusės garsų, kad jis išsiverčia su 100 žodžių - man jis ne autoritetas. Tai yra tas pats, kaip aiškinti, kad tau nereikia mokėti matematikos pagrindų ir tuo pačiu piktintis kad kažkokia profesorių tironija neklauso, kaip pagerinti matematikos mokymą mokykloje. Arba aiškinti, kad ne tavo darbas žinoti įstatymus ir piktintis, kad Regitros tironai neduoda vairuotojo pažymėjimo. Rašyk SMS'us kaip nori - kad ir kinietiškai, bet viešoje erdvėje turi laikytis tam tikrų taisyklių. O visi jas priiminėjantys visada bus tam tikri tironai.

Išguiti L toninį kietinimą... Na na, kuriame regione, neskaitant pačios šiaurės, išgirsi kietą l, kai po jo eina priešakinis balsis? Tuo ir skiriamės nuo latvių, kad jie "by default" viską kietina ir turi susigalvoti išimčių. Tuo skiriamės nuo prancūzų, kad jie bendrinėje kalboje neturi minkštos "ch" (nors kai kurie regionai turi). Niekas neverčia sakyti "liova", tai nereikia ir kabintis. Dėl tonų. Lietuviai skiria kelias kirčių rūšis - balsių tonus. Tuo tarpu indoeuropiečiams išvis nebūdingi tonai. Negi pats skiri "ana", "aŋa", "ãa", "aɳa", "aɲa", "aɴa", "aña"? O gal mokėtum su tonais užrašyti "sviestas"/"sviestas" - kur skirtumas tikrai girdisi?

Dėl linksnių gausumo... Ar tokios unikalios formos, kaip "namo", "namuosna", "laukan", "velniop" dirbtinai sugalvotos? Atseit, Žemaitė taip gynėsi nuo tarybinių lingvistų? Ar benykstanti dviskaita "mudu", "eisiva", dalyvinės formos irgi dirbtinai pritemptos ("benykstanti", "pritemptos", "neskaitant")? Tyrinėjamos šitos formos, ir dar kaip - visai Europai įdomu, kodėl jie tokių nebeturi. Tikrai, labai nemažvydiška, be jokių diakritikų nebandant išskirti lietuviškų garsų, be pailginimų, linksnių ir įvardžių:
KNIGIELES pa_cz_ias byla Letuwn_in_kum_p_ ir _Ž_emaiczium_p_

Bralei seseris imkiet mani ir skaitikiet
Ir tatai _skaitidami_ permanikiet.
Maksla _sch_ito tewai iusu trakždawa tureti
Ale to negaleia ne wenu budu gauti.
Reg_ie_t_y_ to nareia sawa akimis
Taipyr ischgirsti sawa ausimis.

"tikrai taip sunku rašyti" tikrai ne. Pareizhei kaip ir Mazhvido rashisena ira paremta vakarietishkom traditsiom. Skiresi bet pareizhei daugibe kartu artimesnei Mazhvido rashtui uzhrashant kalba negu kad blkos rashtas. Mano kalba kure uzhrashau pareizhe ira blka skiresi nuo Mazhvido bilos. Todeil nemanau kad bendriniui lietuviui kila kokiu nors keblumu perskaititi ka ash parashau. Galbut viena ar kita sakini skaitant reiike kartoti viena ar du kartus bet tai tik padeda geriau isigilinti i reiikala. Dar dadeisiu kad lituanisty nekenthete Mazhvido. Mazhvidas deika lituanisty ish tremties i Lietuva dar nesugrizho o jau praeio beveiik penki shimtai metu. Tikiuosi jus pamateite apie ka ash kalbu.

" teisinantys mistiniu jos sudėtingumu" isai neira mistinis. Blka ash vertinthiau kaip visuma tai rashiba skiriba tonos ishsigalvonizmu ka galima ka negalima ir kaip tik galima. Kiekvienas ish lietuviu vertina blka irgi kaip visuma todeil tu taremai lietuvishku razhiu nerashimas ira ledkalnio virshunei uzh kurios zhemiau slepesi lietuvio abe ingumas blkai.

"visiems priimtiną kompromisą" ka jus dabar pasakeit niekaip ne isipaisho i lituanisty buda. Blkos kurimas norminimas dogminimas ideologizavimas eiina ish vienos puseii tai ira ish saujos pateptu lituanisty i visa tauta. Sukurti iegos organai kurie prizhiuri lituanisty dogmu neliethemuma ir nuolanku lietuviu atsidavima joms. Todeil nemaishikite kompromiso su tironia.

"lietuviams šie skirtumai "gimsta burnoje" ir netiktai toks kirthevimas ira dar ir toninis kirthevimas. Dabar apie tai kashkatai rashau savo puslapi. Kaip lituanisty su savo buka dogma sugalvojo ishguiti ish lietuvio burnos garso L tonini kirthevima.

"pabrėždami ilguosius balsius" ash kitos nuomoneis. Mazhvido kaip ir mano pozhiris i rashta kad pirmu turi eiiti toninis kirthevimas. Skirtingai nuo blkos. Ir biau kad ilgu balsiu kai kureiis atveiais net perdeitas pabreizhimas ira rusu kalbotirineis kulturos itaka blkai. Kada buvo dedami blkos pamatai buvo priaita ish rusu dabartineis kalbos puseis.

Jus sakot kat linksniu gausa tai gerai ir ira arhaishka. Bet klausimas butu kiek tu linksniu dirbtinai buvo pritemta per paskutinius amzhius. Jus virshuja parodeite pavizdzhiu kurie nesilinksniuoja. Klausimas kitas kaip linksneii griauna ir kartu stato kirthevima ir jo budus. Klausimas ira ipatingai sudeitingas ir lituanisty ideologizuto mokslo visishkai netiremas. Isivaizduokite jus atitempete i kalba kashkokitai linksni kuris itakoja kalbos kirthevima. Ish priespaudo tai ira kalbos keiitimas tai neira kalbos ishsaugoimas. Ir tai ishsiaishkinus iki galo ash manithiau kad subliuksh visas manimas apie lietuviu kalbos arhaishkuma. Bet keiisti kalba galbut ir ira dariti ja arhaishka.

Jei tikrai taip sunku rašyti kažkokia nusususių sarmatų viduramžiška kalba, tai verčiau malonėkite kad ir senovės majų - bet taisyklingai. Arba, jei jau taip norisi - geriau kirilica ar bet kokia suprantama romaniška transkripcija. VISCII mokiausi vieną kartą, prieš važiuodamas į Vietnamą - taigi nesu šioje srityje stiprus. Be to, ši koduotė visiškai netinkama indoeuropiečių kalboms.

Prie esmės. Žiūrime į procentus: 40% raštingų lietuviakalbių (tai nebūtų geras rodiklis net ir trečiojo pasaulio valstybei) turinti valstybė turi ąčęėįšųž ir ch- devynias papildomas raides (dz,dž ir dvibalsių neskaičiuoju, nes ir taip kiekvienam aišku, kaip juos reikia skaityti). Latviai: bene dvigubai daugiau raštingų, bet āčēģīķļņšūž - 11 raidžių, iš kurių tik š ir ž yra Centrinės Europos koduotėje (kaip ir lietuvių); dvigarsiai rašomi kaip ir lietuvių. Estų: beveik absoliutus raštingumas, äöõšüž-devynios raidės plius specifiškai tariamos aa,ee,oo,uu,pp,tt,mm,ll,nn,ss - taigi iš viso devyniolika, be to, kartais išskiriamos ir "trilypės formos" - aaa, eee, ooo. Koreliacija akivaizdi: kuo rašyba sudėtingesnė ir unikalesnė, tuo daugiau raštingų. Arba: lietuviai yra didžiausi tinginiai ir tamsuoliai iš visų Baltijos tautų. Turėdami akivaizdžiai paprasčiausią rašybą, savo neraštingumą teisinantys mistiniu jos sudėtingumu.

Einam prie kirčiavimo. Deja, latvių, kaip ir prancūzų, lotynų kalbos turi aiškią kirčiavimo sistemą, taigi jiems kaip ir nereikia papildomų taisyklių. Tuo tarpu lietuvių kalboje yra aiškus prasminis skirtumas tarp "sviesti" ir "sviesto", tarp "yra (esa)" ir "yra (irsta)", tarp "kalbos (būdingo kalbai)" ir "kalbos (daug kalbų)", tarp "tupi (jis)" ir "tupi (tu)". Labai sunku to išmokyti užsieniečius, bet lietuviams šie skirtumai "gimsta burnoje". Turbūt nereikia aiškinti, kad skirtinga formų "esą" ir "esa" rašyba turi aiškią prasmę - tiek morfologinę, tiek istorinę, tiek fonetinę. Jei didelė dalis lietuvių jaučia skirtumą, ir dėl jo sutaria net tolimos tarmės, tai gal jis nėra grynas išsigalvojimas?

Dabar kitas dalykas. Savo kaime gali šnekėti kaip tik nori - kad ir vienais pypsėjimais. Tačiau taisyklės tam ir formuluojamos, kad apibrėžtų visiems priimtiną kompromisą. Kad nereikėtų atskirai leisti knygų Kaunui, Vilniui, Telšiams ir Balbieriškiui. Kad tvarkydamas dokumentus ar konsultuodamasis su gydytoju iš didmiesčio nepasmerktum savęs dėl nesusišnekėjimo.

Dėl archajiškumo. Manau, akivaizdu, kad lietuvių kalba iš visų Europos kalbų yra išlaikiusi daugiausia senienų: 7 linksniai, kai kitos kalbos apsiriboja 2-3, formų derinimas, dar ne visai išnaikinta dviskaita, išlaikytos tūkstantmetės balsių ir priebalsių formos, įvardžiai, sakinių struktūra... Taigi net jei rašyba ir labai moderni, ji natūraliai dar išlaikiusi archaizmus. Ar rašyba privalo būti moderni? Manau, kad taip - tai naudinga visiems, tiek pačiom modernėjančioms kalboms, tiek kitataučiams. Tačiau reformų turi imtis ne kaimo mokytojai, o būtent specialistai. Ar mūsiškiai tam tinkami - atskira tema. Manau, kad būtent su rašyba ir skyryba tvarkomės puikiai, neskaitant elektroninių priemonių. Greičiausiai Mažvydas arba Vydūnas greitai perkąstų dabartines taisykles, ir tikrai nepyktų, kad jų pavardes rašome pabrėždami ilguosius balsius - t.y., taip kaip jie save vadino balsu, ir pagal tai, ką tos pavardės reiškia. Tarkim, Mažvidas, Vidūnas ar dar kaip nors negražu - nes juk sakome "vydėti" (~matyti,regėti,pažinti), "išvydau", "pavydas" - o ne "vidėti" (~eiti vidun), "išvidau", "pavidas". Arba Vidunas - juk aiškiai girdime ilgą "ū" - kaip "klajūnas","žygūnas","rajūnas" (tas, kuriam būdinga klajoti, žygiuoti, būti rajam). Manau, jie kaip tik apsidžiaugtų radę, kad aklai nesekame vokiška ar lenkiška rašyba, o pritaikome savo kalbos specifikai, surandame, kaip sistemingai pažymėti tarties niuansus, kurių kitos kalbos nebeturi (vėlgi, gerai, kad moderni rašyba išsaugo gyvus senovės reliktus). Kaip priešybę ir tų tautų problemą vėl paimčiau prancūzų ir anglų kalbas. Nors ir norėdami reformuotis, jie jau nebegali, nes jų tartis gyvai nebeatitinka archaiškos rašybos. Taip jie jau nebegali pakeisti coucou į modernų kūkū, aujourd'hui->ojūrdyi ar Shakespeare->Šeïxpìr, nes nebeatpažins homonimų (carret-caret-carrot, to-too-two, of-have, there's-theirs).

"system unintelligible" ash suprantu jus. Bendriniui lietuviui kelrodei zhvaigzhdei ira blka visa kita tik patithiu vertas daiktas......"reply French, Italian, German, Russian or Swedish please feel free to." ash matau jusu nenora apie tokius dalikus kalbeiti lietuvishkai kad ir blkishkai. Galite jus jaustis irgi laisvas atsakidamas bendrinio lietuvio gero tono mada tai ira anglu kalba ash jus suprasiu....."claim that Lithuanian writing system has four letters e,ę,ė,ia to mark various variants of "e" sound." argi ash ta sakiau. Visu pirma ash sakiau kad blkoja antras dalikas jus dar nuo saves viena raide dadeiot. Galbut kada jus skaitote vietoi vienos raideis matote dvi ir turedamas toke negale nesuprantat apie ka ash kalbu. Jus sakeit kad blkoja kiekviena raidei atitinka tam tikra garsa. Ko ash ish jusu prashiau. Tai tik jusu pritarimo apie vikstanti tarimo haosa blkoja uzhrashat e ia ir e su tuo nukarimu kuri jus ivardinate kaip nosine..... "spell or read correctly" matau tai kaip rashtininko labai dideli nora buti labai labai reiikalingu. Bet juk lietuveii nekalba vienu zhodzhiu. Zhodi dazhniauseii lidi visas sakinis. Jum ponas reiike tik ishmokti skaititi ir nera butina ish lietuviu kalbos dariti rusu ar lenku ar anglu. Taipkat ponas sviestas ish kitos shalies sveiikas atvikes i Lietuva ir pamates lietuviu kalbos suptilibes kures mano manimu naikinti neira butina Su toniniu kirthevimu blkishkas haosas neturi nieko bendra. Lituanisty kaiptik naikina lietuviu kalboja tonini kirthevima. Ir jaigu norite galime apie tai pakalbeiti atskirai....." Take, for example, French" ponas mielas galbut nekripstam nuo temos ir ishliekam lietuviu kalboi. Ar taip sunku. Turbut nepradeisim dabar tirineiti pransuzishku rashtininku vale pransuzu kalbai. Bet galvoju kad sviestam zhmogui ish kitos shalies sunku perprasti lietuviu kalba todeil ant jusu ir nepikstu tik prashau ishlikti lietuviu kalboi......"rules are very simple" bet tai prieshtarauja faktam jaigu jus isiskaititumeite i straipsni tai berots ten pateiikti per centai....."Lithuanian is a very archaic language" noriu jusu paklausti ka reiikshtu zhodis arhaishka. Ir kodeil arhaishka kalba turi lideiti moderni gramatika. Kiek supratau deil Mazhvido jum jau viskas aishku ar dar turite kokiu nors klausimu.