Tai ekspertas tai lektorius, gal jau nobelio premijos lauretas,.. sis persisunkes kabalistine-sovinistine ideologija sizofrenikas gerai iskales istorinius skaiciukus. Vedose parasytas: stana iskalbus grazbilys ir pridesiu nuo saves anksti isplykes

Matosi, kad rasytojas su politine agenda niekinti Lietuvos tautini prisikelima, kuris ivyks neisvengiamai. Seip tai, pasidomekit tautieciai, yra dar toks veikejas Milvydas Juskauskas kuris padares tukstancius tyrimo del Sarmatijos. Yra visiskai pasitikintis savimi, kad Lietuva yra Sarmatija ir bus ruosiasi dideliam nacionaliniuj renginiui tai irodyti. Plius popiezius irgi jau bus priimtas musu seis metais isrinkto Lietuvos karaliaus su tukstanciais daigtiniu irodimu, nekalbu cia jau apie zemelapius, kad Lietuva priklause Sarmatijai.

ta, kur eina miegoti, tai eik užmik ir nepabusk

verčiau nebūti lietuve, verčiau būti gėda

vidur lauko
sniegjūrės baltos

vis kerpa ir kerpa
avis

jokio kito paveikslo
aplinkui vien tik gyvas
šarmoja dangus

vien tik gyvas
paveikslas aplinkui
Tavo pirštuos
sniegynus šiltus
laižo baltosios iltys
ir kremta
tarsi žiauberę
duonos

vidur lauko

Dangus

ir dar. sakoma, kad gėdą jaučia tik nušvitusios esamybės. Gerb. Autoriau, ar Jūs esate nušvitusi esamybė? Tokia esamybė vadintina sarmatė. aš esmi.

o aš sutikčiau vadintis sarmate, nes lietuve man būti didelė gėda...o dabar dar gėda dėl straipsnio autoriaus pasipūtusios arogancijos

Gerbiamieji, gerbiamas ar negerbiamas gali būti tik asmuo, o ne bažnytinė ar valstybinė institucija, atsitokėkite, gerbiamieji. Apie Sarmatiją nieko nežinau, bet štai straipsnio autoriaus demonstruojama laikysena gerokai arogantiška ir tuo atstumiančiai nepatraukli.
Su pagarba,

Labai idomu the ponas Baranauskas aishkina idant " kad Sarmatija – tai ne etninis ar politinis darinys, o geografinė sąvoka," o the is jau atranda kashkoke etnine grupe "sarmatai buvo stepių klajokliai gyvulių augintojai, kalbėję iranėnų grupės kalbomis". Ir dar kashkokietai tikri o tada klausimas kas tie netikri sarmatai. Tai mane tai domina bet mazhiau. Daugiau mane domina ideiu istoria. Ir ipath tu ideiu kurios politiku deika virto ideologiomis. Ir shtai viena ish ju kurios atsiradima uzhliuliuojantheii pateiike ponas Baranauskas. "Kadangi aisčiai – baltai – iki baltų termino įvedimo XIX a." Baranauskas turbut net ne itare kad shiuo atveiu is atsiskleiidzhe ne kaip istorikas bet kaip uzhliuliuojantheii kashkokiostai ideologios platintojas.

WOBLIA. As pradejau lyginti zemelapi kuri naudoja Lileikis ir lygiai to pacio zemelapio originalo nuotrauka. Tai va Lileikio prezentacijoje jis rodo i zemelapi kuriame pavaizduta Litwa ir sarmatija. Lileikis rodo i zodi sarmatia ir aiskina jog tas zodis reiskia zemelapyje zemaitija. BET originalo nuotraukoje parasyta Litwa+Samogitia Sarmatija didesnem taidem kaip regionas. Jis tycia ar netycia istryne samogitia kad patvirtintu savo tiesa. Juk zemaitijos pavadinimas nuo seno ir yra samogitia, o ne sarmatia.

WOBLIA. As pradejau lyginti zemelapi kuri naudoja Lileikis ir lygiai to pacio zemelapio originalo nuotrauka. Tai va Lileikio prezentacijoje jis rodo i zemelapi kuriame pavaizduta Litwa ir sarmatija. Lileikis rodo i zodi sarmatia ir aiskina jog tas zodis reiskia zemelapyje zemaitija. BET originalo nuotraukoje parasyta Litwa+Samogitia Sarmatija didesnem taidem kaip regionas. Jis tycia ar netycia istryne samogitia kad patvirtintu savo tiesa. Juk zemaitijos pavadinimas nuo seno ir yra samogitia, o ne sarmatia.

Antrame amžiuj susijungė tautos ir naujus vaidus gavo, vienok kėlės tuo pačiu laiku didis kraštų žinovas Ptolomėjus, kursai už visus viršiaus minavotus rašytojus aiškesniai šiaurės kraštą aprašęs paliko, kaipogi tas vyras žino jau visas gimines tarp upių Yslos ir Dauguvos pajūriu gyvenančias. Jis visą pajūrį SARMATŲ, tai yra Žemaičių, kraštu vadina nuo to, jog visos upys teka nuo kalno tenai į jūrą, kurią taip pat Sarmatų jūra vadina. Tautos ant tų upių, pasakoja, tos gyvenusios: venedai, galindai, sudenai, kareotai, saliai, osai, veltai, penai. Tarp tų tautų didžiai yra dėl skaitytojų ženklingos tautos galindų ir sudenių dėl to, jog jas 1000 metų buvus tebras toj pačioj vietoj begyvenančias.
Tas yra dar didžiu daiktu tame išguldyme Ptolomėjaus, jog nuo jo amžiaus iki šiai dienai dabar minavotos tautos ne buveines, negut savo vardus teperkeitė, ką gal aiškiai manyti nuo to: SARMATAI Ptolomėjaus vadinas šiandien žemaičiai, jo Sarmatų jūra – Žemaičių jūra, jo galindai, sūdaujai vadinas lietuviai, jo venedai gudais, kuriuos jau Pitėjas ir Tacitas žinojo. Tuodu rašytoju vadina žemaičius aestais dėl to, jog pirmąsias žinias apie gintarų kraštą gavo nuo teutonų prekiotojų, iš kurių rankos gintarus ėmė, kaipogi žemaičiai teutonams yra saulėtekį, taip kaip teutonai žemaičiams saulėlydy, žodis aestai ženklina teutoniškai rytus, arba saulėtekio, arba aušrinius gyventojus. Grekonys vienok atkaliai lietuvius bei žemaičius skitais, artojais ir sarmatais vadina. Nuo to gal aiškiai regėt, jog vieni ir antri ne vienu keliu žinias gavo apie tuos kraštus. Pažvelgus dar šiandien ant irų tautos lietuvių ir žemaičių, kurios nuo Yslos iki ežero Peipus tęsias, o nuo pajūrio daugiaus nei 60 mylių į Kalną plečias, gyventojai jų iki šiai dienai, tai yra lietuviai ir žemaičiai, tebkalba dar savo kalba, su visu įvairia nuo kalbų susiedų. Jog tos pačios tautos nuo laikų Ptolomėjaus iki šiai dienai tebgyvena toj pačioj vietoj, tą mums stigavoja tas, jog niekame nėra randama raštuose, idant būtų kuomet atkeliavusi paskesniai į tuos kraštus taip didi tauta, kaip yra lietuvių ir žemaičių, kurios didybę pačios jos iros rodo dar šiandien.

Simonas Daukantas

Pritariu MMM ir pripažįstu klydęs, sakydamas, jog reikės pakeisti Tomą Baranauską. Suprantu, kad čia cechas, kaip sako MMM ir taip yra visoje Lietuvoje. Reik tą virusą galabint. Atsiriboti nuo jo. Bet tikiu, kad Tomas dar nėra taip žlugęs, kaip ponaitis Bumblauskas, tai tikiu, kad supras kur teisingas kelias ir jungsis prie juo žygiuojančių tautiečių. Laimės kraštiečiams-tautiečiams. Stiprybės.

"Tikėjimas yra priemonė mulkinti kvailiams, o religija yra priemonė susisiekti su dievais".
Krkščionys kurie tiki į dievą, kurio sūnus Jėzus, yra žydkrikščionys. Jie juk nesupranta, kad tai dirbtinis tikėjimas, kad Jėzus nėra niekada egziztavęs, nes yra tik šviesa, kurios tuo metu šiaurės pusrutulyje buvo mažai. Apie Adomą ir Ievą, jei tik pamąstytu, suprastu absurdiškumą. Bet tikėjimas mąstyti neleidžia. Jam reikia zombių.
Bet, kaip sako Gedgaudas, jei milijonai žmonių tiki į Jėzų, jis jiems dievas. Nors XXI amž. žmonės turėtu būti labiau išprūsę ir nebe kurti sau primityvių dievų.
Tik kalba juk apie Sarmatiją. Bumblauskai, baranauskai, gudavičiai, nikžentaičiai ir kiti Lietuvos "istorikų" cecho nariai turi kažkaip pragyventi. Nuo senų laikų jie tik nusirašinėja tai, ką jiems padiktuoja lenkai, rusai, vokiečiai ir "vietininko" žemėje klerkai.
Vikingai-varingiai jiems ir šiandien skandinavai, nes taip liepta, Grunau kronika jiems nepatikima (apie Brunoną ir 1009 m. patikima, nes taip reikia žydkrikščionims), mūsų protėviai rašto neturėjo (nes kryžiuočiai ir jų palikuonys sunaikino viską, kas siejosi su arijų religija), apie Vilniaus piramidę su unikaliom sąvybėm kalbėti negalima, nes dar kils klausimų apie žydkrikščionybės niekšiškus darbelius ir t.t. ir t.t.
Tad baranauskai yra paprasčiausi šarlatanai ir jų paniekinantis tonas kalbant apie Gedgaudo, Statkutės darbus yra paprasčiausia savo cecho instinktyvi gynyba. Kas gi nori netekti duonos kąsnio, jei yra galimybė nešvariais metodais savo "interesus" apginti. O ISTORIJA palauks. Kiti ją parašys, o baranauskai už niekam tikusį skaitalą žiū ir prasimaitins iki pensijos.

Ugrofinai, skirtingai nuo indoeuropiečių, išėjo ne iš Mažosios Azijos, o iš Sajanų.

Tai ir būkime, dalinkimes, mokinkimes, kurkime.

Deologas, Darna ... Žinių siekimas,

TIK - ĖJIMAS , eiti turime į priekį, o ne atgal.
turime būti TAU-TA, o ne MAN-TA.

Mokymasis iš klaidų ir jų pripažinimas tai vienas iš žingsnių kurį turėsime žengti.

Kam: ...

Tavo klausimai ir man aktualūs ir man daug kas neaišku. Manęs dabartis irgi netenkina. Visa laimė neišnykom per tuos 700metų, bet užtat gerai užsigrūdinom. Aš manau dabar reikia žengti priekin. Aš žengiu, jei yra norinčių jungtis, ženkim kartu, ieškokim Tiesos!

Propaganda propaganda Propaganda. Turim būt akyli, turim daug domėtis, šviestis, kad tą propagandą galėtume atremti. Va yra Tomas Baranauskas, ateis laikas reiks jį pakeisti. Aš siūlau domėtis ir nepasiduoti. Jei per 700metų mūsų neužtildė, tai mūsų laukia šviesi ateitis. Prisiminkim savo doras vertybes, kurios mums leido išgyventi. Velniop Vakarai, prasmirdę ir pratvirkę. Lietuvis - kovotojas, ne lepšis ir ne kvailys!

"Jei gali jaustis laimingas būdamas vienas, vadinasi tu jau nelaimingas.
Rūpestingai atiduokime visa, ką vertingiausio turime savy, tada jausimės ir būsime vertingiausiais žmonėmis."

Tai pagal kristčionis jogai yra nelaimingi, nes jie vieni laimingai medituoja... Alio?
Rūpestingai atiduoti viską, ką vertinga turi savyje? Kas čia per keliaklupsčiavimo skatinimas? Juk vertingus dalykus dievas suteikia ir juos reikia branginti... O štai božnica nori atimti ir dar jiems reikia atiduoti rūpestingai.... Tikrai nejauku darosi...
Pats tobuliausias žmogus, kuris vienas dievuje gali būti laimingas... Bendravimas su kitais žmonėmis tai tobulumo siekimas... Ar aišku paklydėliai žmogeliai-kristčionys?

Daugelis pasaulio "išmintingųjų" serga chroniška liga – varžosi dėl milijonų, vėliau dėl milijardų, po to dėl įtakos sferų, o galiausiai, aiškindami mums apie vertybes, moko gyvenimo. Šiems žmonėms būtina mūsų pagalba. Supažindindami juos su visiškai kitais dėsniais ir patys jų nepažeisdami, mes keisimės kartu su visuomene, keisdami visą šalį, pripildydami ją IŠMINTIMI, TIESA, TIKĖJIMU ir MEILE.
Tiek geri, tiek blogi žmonės, patys to nesuvokdami, verčia mus tobulėti atsirenkant, kas yra neperspektyvu, o kas verta dėmesio. Pranašesni galime būti jau vien todėl, kad mus tobulina kitų netobulumai.

Su visais savo trūkumais esame priimti būti tuo, kuo esame. Tad neskriauskime ir nekenkime patys sau, o visų atsakymų ieškokime savo organizmo sąveikoje su jame gyvenančia siela, šitame kūrinyje, funkcionuojančiame laikantis kūrėjo dėsnių. Pažindami šią sąjungą,

suprasime visų dėsnių tobulumą.
Dar labai didelė žmonijos dalis domisi tik savimi, tik savo asmenybe, užmiršdama didį organizmą,kuriame gyvena.

Žmonija turi nustoti liaupsinusi ir pritarinėjusi atskiro individo tuštybei. Laikas suprasti, kad nėra išminčių be mūsų visų.

Nieko nėra neužrašyta, ko nebuvo vakar. Manipuliuodami vakar dienos žiniomis, mes tik demonstruojame savo reikšmingumą.

Nemirtingumas – tik meilėje sąmoningai užgimusi dvasia.
Jei gali jaustis laimingas būdamas vienas, vadinasi tu jau nelaimingas.

Reikia tik vienos s m u l k m e n o s – susikalbėti vienam su kitu, nes dviejų susikalbėjimas jau yra pasaulis. Reikia noro būti laimingiems ne kitų sąskaita, bet kartu su kitais.

Tai, ką matome, yra sukurta būnant žmonėse. Ką norėtume matyti, taip pat turi tik žmonės. Priimkime iš jų tai drąsiai ir nedvejodami. Rūpestingai atiduokime visa, ką vertingiausio turime savy, tada jausimės ir būsime vertingiausiais žmonėmis.

Ale eikit sau. Kokiu "senuju" pinigus issvaiste?
Puikiai zinau viena "senaji", vardu Kasparas", kuris nuolat skundzia kuniga, rasydamas smeizikiskus laiskus vyskupams i Lietuva. Butent "senieji" ir pasakojo, kad sis zmogus valde ankstesni kuniga (gal kgb paskirtas?), o naujasis jo neklauso, todel ir siunta baisiai. Sunku su siuo pagiezingu zmogumi bendrauti. Keista man buvo kai butent ji pamaciau per Lietuvos TV visu Lietuvos emigrantu vardu sveikinanti Lietuva su tukstantmeciu.

O pinigus kataliku Sv.Kazimiero baznyciai paaukojo ne "senieji lietuviai", bet viena sena turtinga lietuve, kuri dalyvavo Niunbergo procese kaip verteja Britabnijos lordams. Ji paaukojo tikrai nemaza suma ir butent baznycios "pataisymui". Visi pinigai buvo sunaudoti pagal paskirti,
ar aisku?:)