« Grįžti 2011.12.07 21:01

Profesijos, kurių atstovams darbo Lietuvoje niekada netrūks

Tolimųjų reisų vairuotojų ypač pradės trūkti po 10–15 metų (nuotr. Elta)

Nedarbas, nors kiek sumažėjęs, vis dar kiša koją Lietuvos ekonomikai. Netylant kalboms apie naująją krizės bangą pasidomėjome, kokių profesijų atstovai gali jaustis ramiausiai ir kokių sričių specialistai Lietuvoje bus reikalingi ateityje.

Pasak tinklalapio cvmarket.lt vadovo Povilo Kytros, ekonominiu sunkmečiu nominalaus atlyginimų kritimo nepatyrė informacinių technologijų (IT) ir finansų specialistai: jų darbo užmokestis ir sunkmečiu, ir ekonominio pakilimo laikotarpiu buvo pastoviausias.

Pasak pašnekovo, išanalizavus per 100 tūkst. 2007–2009 metų tinklalapio cvmarket.lt duomenų bazėje esančių gyvenimo aprašymų, kuriuose darbuotojai nurodydavo ir gaunamus atlyginimus, pastebėta, kad ekonominio sunkmečio pradžioje iš kitų išsiskyrė skolų išieškotojai – 2008 metais skolų išieškotojų gaunami atlyginimai pakilo 6,5 proc. Tiesa, jau 2009 m. pastebėtas ir beveik analogiškas darbo užmokesčio sumažėjimas.

Sekasi prisitaikantiems

Skolų išieškojimo paslaugas teikiančios įmonės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko teigimu, natūralu, kad sunkmečio pradžioje skolų išieškojimo sektoriuje padaugėja darbuotojų, tačiau tai – tik laikinas reiškinys: „Prasidėjus krizei reikia daugiau specialistų, kad būtų atliktas atsiradęs papildomas darbas. Visos skolos susijusios su kreditavimu, o dabar, kai kreditavimas nevyksta jau dvejus metus, gerokai sumažėjo ir skolininkų“, – pasakojo S. Žilinskas.

Pasak pašnekovo, pastaruoju metu, sumažėjus skolininkų skaičiui, mažiau darbo turi ir specializuoti su skolų išieškojimu susijusių įmonių darbuotojai, pavyzdžiui, bankroto administratoriai. „Creditreform Lietuva“ direktoriaus teigimu, kur kas geriau sekasi toms skolų išieškojimo įmonėms, kurios prisitaiko prie rinkos poreikių ir teikia platesnį paslaugų spektrą, pavyzdžiui, išsamią informaciją apie įmonių galimybes skolinius įsipareigojimus sumokėti laiku.

Psichoterapeutų neįvertina

Užsienio tinklalapių publikacijose kaip paklausūs sunkmečiu įvardijami psichologai ir psichoterapeutai – esą žmonės dėl padidėjusių psichikos sutrikimų kreipiasi dažniau, todėl didėja ir šių specialistų paklausa. Tačiau, kaip teigia psichoterapeutas, buvęs Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktorius Raimundas Alekna, Lietuvoje per krizę psichiatrų ar psichologų paklausos padidėjimo nematyti.

„Didesnio lankytojų skaičiaus svyravimo sunkmečiu Lietuvoje nepastebėjome, skyrėsi tik klientų gebėjimas mokėti už paslaugas, – sakė R. Alekna. – Tačiau šioje srityje mes negalime būti lyginami su Vakarais – Lietuvoje žmonės turi neigiamų nuostatų psichoterapijos paslaugų atžvilgiu.“ Pasak pašnekovo, pastebėta, kad žmonės dažniau su psichologinėmis problemomis susiduria ne sunkmečio, o ekonominio pakilimo laikais. Taip esą todėl, kad kai tampama finansiškai nepriklausomiems, tarsi nebėra ko daugiau siekti, nerandama laimės ir atsiduriama savotiškame „egzistenciniame vakuume.“

Paklaustas, ar pasitaikydavę atvejų, kad žmonės kreiptųsi į psichiatrus dėl prarasto darbo ar sunkumų darbe, R. Alekna atsakė, kad tokių pavyzdžių pasitaikydavę, tačiau ne tik sunkmečiu – dėl šių priežasčių žmonės kreipdavęsi ir prieš sunkmetį.

Paklausiausios nepasikeitė

Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, didesnių paklausiausių specialybių sąrašo pokyčių nėra – rinkoje ir dabar, ir prieš sunkmetį labiausiai reikalingi darbininkai, pagalbiniai darbuotojai, krovinių pervežėjai ir pardavėjai. (Žr. lentelę „Paklausiausios specialybės darbo rinkoje prieš sunkmetį ir dabar“.)

LDB Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotojos Donatos Šlekytės teigimu, pardavimo ir produktų vadybininkai paklausūs todėl, kad įmonės nori susigrąžinti per sunkmetį prarastus klientus, taip pat pritraukti naujų.

Pasak pašnekovės, šių specialybių atstovų paklausa turėtų išlikti ir ateityje. Ateityje numatomas ir su transportu susijusių specialybių paklausos padidėjimas: „Atsigaunant ekonomikai ir šalies darbo rinkai išryškėja darbo jėgos trūkumo problema transporto sektoriuje. Numatoma, kad reikės daugiau logistikos, transporto vadybininkų ir krovinių pervežimo analitikų.“

Vežėjų nepakanka

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius tikina, kad krovinių pervežėjų paklausos Lietuvos darbuotojai patenkinti nesugebės: „Manau, kad vairuotojų paklausa buvo, yra ir bus. Jei tik ekonominė padėtis būtų normali – augimas, o ne nuosmukis, – jų trūkumą pajaustų visi. Manau, ateityje šio sektoriaus darbo jėgą reikės importuoti iš trečiųjų šalių.“

Pasak pašnekovo, tolimųjų reisų vairuotojų ypač pradės trūkti po 10–15 metų, mat dabar vairuotojų amžiaus vidurkis – 50 metų, o jaunų specialistų šioje srityje nedaug.

A. Kondrusevičiaus teigimu, viena tokių demografinių tendencijų priežasčių yra ta, kad Lietuvoje neruošiama kvalifikuotų specialistų.Atidarys užsieniečiai

Darbo biržos atstovės teigimu, viena perspektyviausių sričių yra IT specialistai. „Darbdaviai teigia, kad jau dabar pradeda trūkti – ir ateityje tai bus itin jaučiama – inžinierių, techninės pakraipos specialistų. Pasaulis keliasi į virtualią erdvę, kuriai tvarkyti reikia vis daugiau IT specialistų“, – sakė Lietuvos darbo biržos atstovė.

Tai patvirtina ir didžiausios Baltijos šalyse IT įmonės „Alna group“ generalinis direktorius Tomas Milaknis: „Iki sunkmečio daug kvalifikuotų IT specialistų emigruodavo į užsienį. O ateityje Lietuvoje filialus vis dažniau atidarys užsienio informacinių technologijų įmonės, todėl IT specialistų paklausa išliks.“ Pasak pašnekovo, ir Lietuvoje, ir užsienyje IT specialistų profesijų atstovų darbo užmokestis gerokai lenkia atlyginimų vidurkį.

Trūks slaugių

Dar viena LDB atstovės D. Šlekytės minima sritis – medicina. Ateityje šios srities specialistų reikės dėl blogėjančios šalies demografinės būklės. Pasak LDB atstovės, ypač turėtų trūkti slaugytojų. Spėjama, kad jų paklausa padidės ir Lietuvoje, ir užsienyje.

Lietuvos slaugos specialistų sąjungos prezidentės Danutės Margelienės teigimu, nors ekonominiu sunkmečiu slaugytojų poreikis didėjo, jų įdarbinta buvo mažiau. Tai, anot pašnekovės, iš dalies lemia nepakankamas šios profesijos įvertinimas, atsispindintis ir darbo užmokestyje, – slaugės dažniausiai turi dirbti už minimalų ar kiek didesnį atlyginimą.

Faktai

LDB duomenimis, šių metų spalį paklausiausios profesijos Paslaugų sektoriaus darbuotojams ir kvalifikuotiems darbininkams buvo pardavėjai, garo variklių ir katilų operatoriai, Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai.Jungtinėse Valstijose populiariausi darbai sunkmečiu – pardavimo vadybininkai, programinės įrangos inžinieriai, seselės, buhalteriai, verslo analitikai, seselės.

Paulius Grinkevičius

Profesijų lentelė (nuotr. Balsas.lt)Profesijų lentelė (nuotr. Balsas.lt)