Naujienos
Taip, be abejonių. Tai pirštu kaip į akį dūrė Estijos susikirtimas su Rusija, priimant dėmesin Lietuvos laikyseną. Tačiau prieš šį klausimą nagrinėjant, reikia suvokti esamą Lietuvos užsienio politiką. Kokia ji, jeigu iš viso Lietuvos užsienio politika yra? O jeigu nėra, tai reikia ją sugalvoti.
Bėda čia nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios, nes nė vienas Lietuvai vadovaujantis politikas apie ją negalvojo. Elgėsi pagal dienos reikalavimus. Vytauto Landsbergio politika buvo kaip galima greičiau atsikratyti rusų. Pirmas žingsnis – okupacinės kariuomenės išvedimas ir kokia nors sutartis su Maskva, užtikrinanti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą.
Pasisekė, ir tai buvo stambiausias bei reikšmingiausias Lietuvos užsienio politikos laimėjimas. Nors ir neišbaigtas, galimybės neišnaudotos iki pabaigos, neapibrėžta okupacija, neaptarti jos padariniai ir už juos atsiskaitymas, Maskvos malonei palikti ir dabar skaudžiai į Lietuvos – Rusijos santykius atsiliepiantys ekonominiai ryšiai, tačiau vargu ar iš šiuose reikaluose nepatyrusio atgimstančios valstybės vadovo ko nors daugiau ir buvo galima tikėtis. Ypač dėl jo užsispyrimu pasižyminčio būdo bei išjungto girdėjimo.
Iš jo valstybės vairą perėmęs Algirdas Brazauskas, pradėjęs Lietuvos kelią į NATO, užsienio politiką grindė šios karinės organizacijos ir Europos sąjungos (ES) narystės siekiais ir gerais santykiais su kaimynais. Tuo keliu ėjo ir Valdas Adamkus, kartojo jį ir Rolandas Paksas. O Lietuvai į NATO ir į ES įstojus, antrajai Adamkaus kadencijai, atrodo, daugiau nieko ir nebeliko, kaip tik geri santykiai su kaimynais.
Nors daug apie užsienio politiką Adamkus kalbėjo, tačiau mažai ką darė, daugiausia laiko skirdamas dažniems pasisvečiavimams užsienyje ir užsienio svečių vaišinimui Vilniuje. Gal to ir užtenka gerų santykių palaikymui su kaimynais iš Vakarų. Nors į Davoso pasaulio ekonomikos forumą, kuriame susirinkę politikų ir verslininkų įžymybės svarsto pagrindines pasaulio problemas, Lietuva nebekviečiama, vis tiek ES milijardai į Lietuvą plaukia. Tačiau neva „pergalės prieš nacizmą“ šventė Maskvoje, kol kas neišaiškintos kilmės, spėjama – ne be Kremliaus įtakos, nesusipratimai Valstybės saugumo departamente ir Estijos pavyzdys bei jo pasekmės apie santykius su Rytų kaimyne kitokią istoriją rašo.
Ir dar blogiau, kai tie pavyzdžiai ne taip jau malonią istoriją rašo ir apie trijų Baltijos valstybių tarpusavio santykius. Latvijos prezidentės dalyvavimas Maskvoje „pergalės prieš nacizmą“ šventėje buvo didelis akibrokštas atsisakiusiems joje dalyvauti Estijos ir Lietuvos prezidentams.
O Valdo Adamkaus vėlyvas bei lėkštas pareiškimas ir Vaira Vyke Freiberga visiška tyla Estijos – Rusijos susikirtimo atveju, Estijos prezidento Toomo Ilveso pradžiuginti taip pat negalėjo. Visos trys buvusios sovietų pavergtos Baltijos valstybės, gerai žinodamos apie Rusijos kėslus susigrąžinti jas ekonominiu spaudimu - dujomis, naftos ir elektros energija - per visus septyniolika nepriklausomybės metų šios jos įtakos vis dėlto nesugebėjo atsikratyti, nes tai daryti bandė kiekviena atskirai ir kiekviena kitaip. Nevienoda jų politika ir Vakarų atžvilgiu. Estija bičiuliaujasi su Švedija, Latvijos prezidentė meilinasi Jungtinėms Tautoms, siekdama net jų vadovės kėdės, o Adamkus glamonėjasi su lenkais, gretinasi prie Ukrainos. Su pastarąją, manoma, ne be JAV kai kurių įstaigų patarimo. Tai turbūt ir jų trijų varžybų paseka. „Per pastaruosius 15 metų Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, Latvijos prezidentė Vaira Vyke Freiberga, Estijos užsienio reikalų ministrai, vėliau prezidentai Lennartas Meris ir Toomas Ilvesas buvo keturi įtakingiausi Baltijos valstybių politikai Vakaruose, kartu veiksmingiausi savo šalių atstovai pasaulyje” – rašo dr. Kęstutis Grinius “Naujajame židinyje” (2007.3.2). Adamkui, aišku, tai „dirgino paširdžius“, todėl jis ieškojo atramos pas Lenkijos Kwasnievskį ir Ukrainos Juščenko. Neužteko. Šioje srityje Estija ir Latvija Lietuvą pralenkė, teigia Kęstutis Grinius. Be abejo, tai lėmė ir Baltijos valstybių tarpusavio santykių raidą. 2 psl. >
nuomonė, 2007-05-22 08:32
Pertvarka TSRS buvo ne kas kita,kaip globalinis pasaulio šalių perdalijimas per Didžiųjų...
tikras lietuvis 2007-05-20 18:04
21 37.Todėl,kad šį vardą vagi. Šitas vardas yra mano.
Neberašysiu 2007-05-13 21:37
nuo šios dienos"tikras lietuvis" slapyvardžiu. Viena, gal iš tikro toks slapyvardis...
Pritariu "Tam" 2007-05-13 20:57
Norvegai pinigus prof. Landsbergiui nedave asmeniskai, bet per ji uz laisve kovojanciai...