Naujienos
Savaitraštis „Veidas“ (Nr. 25) paskelbė savo ir Demokratinės politikos instituto atlikto Lietuvos universitetų reitingavimo rezultatus. Net rimtai neįsigilinus į reitingavimo metodiką bei kriterijus darosi aišku, kad nevertėjo vargti – ir be reitingavimo aišku, kad jo rezultatai neabejotinai patenkina ir šios procedūros užsakovus, ir jos atlikėjus.
Vilniaus universitetas, toli atsiplėšęs nuo likusių universitetinės šeimos narių, akivaizdžiai pirmauja, o Kauno technologijos universitetas tvirtai užima antrąją vietą. Jei šalyje, kurios visas politinis, finansinis ir kultūrinis elitas yra pagamintas šių dviejų aukštųjų mokyklų, būtų buvę paskelbti kiti rezultatai, reitingas būtų buvęs iškart atmestas kaip nevykęs, o jo atlikėjai būtų buvę diskvalifikuoti kaip nekompetentingi ir nerimti asmenys.
Pakanka prisiminti, kuo baigėsi 1996 m. Lietuvos mokslo tarybos užsakymu atliktas šalies aukštojo mokslo sistemos vertinimas, kurį atliko Norvegijos mokslo tarybos paskirti ekspertai. Kadangi paskelbtieji rezultatai niekaip nebylojo apie Vilniaus universiteto išdidžią vienvaldystę ir buvo palankūs kai kuriems jauniems universitetams, buvo gan greitai nuspręsta šio tyrimo rezultatą – puikią dviejų tomų studiją – numarinti stalčiuose ir organizuotoje biurokratinėje užmarštyje, o norimiems rezultatams išgirsti teko surengti viską iš naujo, šįkart jau su savais, t.y. nuovokiais ir teisingai mąstančiais, ekspertais.
Galima prisiminti ir skandalingą istoriją apie tai, kaip Vilniaus universiteto teisės studijos palyginti ne per seniausiai tarptautinių ekspertų buvo tiesiog diskvalifikuotos, bet VDU teisės studijų modelis buvo itin aukštai jų įvertintas. Viskas baigėsi tuo, kad sistema greitai susiorientavo ir pati įvertino padėtį taip, „kaip reikėjo“. Tuometinis VU rektorius giliai protestuodamas minėjo ilgaamžę senojo universiteto teisės studijų tradiciją, tuo leisdamas suprasti, kad pati istorija šiuo atveju turi tarnauti kaip licencija, jei jau dabartis defektyvi.
Ką padarysi – į istoriją kaip argumentą praktinėje diskusijoje paprastai kreipiamasi tada, kai nieko gero nebyloja dabartis. Deja, garbingoje akademinėje konkurencijoje (o tokios Lietuvoje kol kas nė su žiburiu nerasi – vyksta varžybos, kas pirmas suskubs į aukštų politikų kabinetus ir juos įtikins savo tiesa) istorija nėra argumentas. Fasado grožis ir architektūros formos negali pakeisti aiškių mokslo ir akademinio gyvenimo vertės bei kokybės kriterijų.
Žinoma, nieko unikalaus čia nėra. Nedidelėje šalyje seniausias universitetas, pagaminęs visą jos „establishment‘ą“, paprastai siekia ypatingo politinio statuso, tam tikros neliečiamybės ir laisvės nuo konkurencijos, kuri būtų politiškai įtvirtinta. Mano kolegos iš Talino universiteto juokauja, kad Estijos švietimo ir mokslo ministerija yra Tartu universiteto politinis skyrius. Kol kas nesinori šio sąmojo pritaikyti ir Lietuvai, bet jei situacija nesikeis, lygiai tą patį bus galima pasakyti ir apie mūsų valstybines mokslo valdymo institucijas. 2 psl. >
paulius 2009-07-02 19:54
taip ir neradau p. donskio kriterijų, pagal kuriuos jis vertintų universitetus...
Skeptiskai Studentei 2007-07-04 13:03
Sutinku. Uzsieni akademiniam lygyje didziausias demesys skiriamas tyrimu lygiui (research)...
PirmaKarta 2007-07-03 07:45
Ar gali būti aukštas VU reitingas, gaminant "fizikus" kubilius?
skeptiška studentė 2007-07-03 01:21
Šio tyrimo rezultatai išties labai abejotini ir dėl jų vertinimo galėčiau sutikti su...