Naujienos
Seime svarstoma iniciatyva kadenciją baigusiems parlamentarams skirti valstybės rentas dėsningai sulaukė įvairių ir prieštaringų vertinimų. Daugelis jų – išankstiniai, vienašališki, angažuoti. Objektyvumo čia aiškiai stinga, nors tai būdinga visai mūsų politinei sąmonei. Vis dėlto, pamėginkime žvilgtelti į abi šio klausimo puses.
Visuomenėje Seimas – toli gražu, ne pati populiariausia institucija. Įsitikinti tautos „meile“ savo išrinktai valdžios institucijai net nebūtina žvalgytis į dažnai tendencingus reitingus, užtenka pereiti gatve ar pabendrauti su pažįstamais iš pačių įvairiausių sluoksnių.
Antipatija Seimui grindžiama įvairiausiais motyvais ir daugelis jų – ne be pagrindo. Antidemokratinė rinkimų sistema, korupcija dvelkianti partijų finansavimo tvarka, savarankiškų pilietinių iniciatyvų varžymas ir ignoravimas, perkami ir parduodami įstatymai anaiptol neskatina tautos laikyti Seimą sava valdžia. Didžiulė visuomenės dalis išvis ignoruoja rinkimus, nes pati jaučiasi ignoruojama, o aktyvesnė rinkėjų dalis netrunka skaudžiai nusivilti. Šiame kontekste tautos ir valdžios atotrūkis ar net priešprieša atrodo visiškai dėsninga ir suprantama.
Ši situacija teikia peną populistinei retorikai ir manipuliacijoms visuomenės nuomone. Socialinės atskirties visuomenėje didžiausią įtūžį kelia pats faktas, kad kažkas čia kažko pasiekia, o kažkas – ne. Apsivogusio ir prakutusio Seimo nario įvaizdis iš atskirų atvejų verčiamas visuotiniu reiškiniu. Alyvos į ugnį dar šliūkšteli skandalus įsimylėjusi žiniasklaida. Laikraščių puslapiuose ir televizijos laidose beveik neišvysime rimtos politinės analizės ar informatyvių reportažų apie konstruktyvias įstatymų iniciatyvas, kur kas „įdomiau“ aprašyti kokio nors Seimo nario meilužę, prabangų automobilį ar namą, ryšius su verslo struktūromis ar užsienio šalimis. O svarbiausia, jog efektingas šių žinių skambesys dažnai užgožia ir atstoja tiesą.
Visai kita situacija atsiskleidžia, išvydus Seimo narį esant tuo, kuo jis ir yra – tiesiog žmogumi. Tai nebus taip efektinga ar populiaru, tačiau gerokai tikroviškiau.
Seimo nariui kadencijos pabaiga reiškia tą patį, ką ir kiekvienam darbą praradusiam žmogui – egzistencinį iššūkį, ieškantis kito darbo. Ketveri metai teisėkūros procese beveik visada reiškia atotrūkį nuo ankstesnių profesinių įgūdžių. Susirasti kitą darbą nėra taip jau lengva. Tai ir grindžia valstybinės rentos poreikį tam laikotarpiui, kol ankstesnį darbą praradęs žmogus susiras vietą po saule ir vėl atsistos ant kojų.
Blogiausia šioje byloje – tai, jog valstybinės rentos nebuvimas pirmiausiai kirs ne tiems Seimo nariams, kurie jau pralobo iš korupcinių sandorių ar užsitikrino Seimo vietas tolesnei kadencijai. Priešingai – ši situacija atsigręš prieš tą saujelę, kuri savo darbą atliko dorai ir pareigingai, todėl ateičiai jokio kapitalo – nesusikrovė. Išstumti iš politinės arenos už savo principingą laikyseną, šie žmonės turės prisiimti juos išstūmusios ydingos sistemos atsakomybę. 2 psl. >
zydrasis pukutis 2007-07-04 19:25
kokioj kapeikoj?ash tai mitinge su antigejishku sukiu. pasirodo zmogelis uzsislaptines..nu jo...
kns to "mariukas kundrotukas" 2007-07-03 22:33
naktinej ledi? as sita vaiki esu mates kapeikoj besiglamzanti su tokiu romu
pritariu 2007-07-03 20:36
pasiskirti sau rentas-cinizmas
Komentarai 2007-07-03 18:43
Kai nepajėgia suprasti straipsnio, rašo "komentarus". Apie ką? Apie ką tik nori:...