Naujienos
Mūsų politikai bei aukštieji valdininkai mėgsta savo pasvarstymus apie valstybės reikalus pradėti arba užbaigti giliamintišku teiginiu – „gyvename teisinėje valstybėje“. Ne taip jau retai teisinės valstybės principas paminimas tada, kai kokiam pareigūnui ima grėsti skandalas dėl privačių ir tarnybinių interesų painiojimo – teisinėje valstybėje esą dera laukti nesulaukti „tyrimo išvadų“.
Tačiau tos išvados beveik niekaip nepaveikia nei pareigūnų karjeros, nei jų gerovės.
Niekas neneigs, jog Lietuvoje sukurti teisinei valstybei reikalingi atributai, tačiau ar gali teisine valstybe vadintis tokia valstybė, kurioje išnykusi teisingumo nuovoka, o teisėsaugos institucijos leidžia sau nekreipti dėmesio nei į visuomenės nuomonę, nei į visuomenės joms keliamus klausimus. Visuomenės požiūrį į valstybės teisiškumą liudija nepaprastai menkas pasitikėjimas mūsų valstybės bei teisėsaugos institucijomis.
Demokratinėje valstybėje toks mažas pasitikinčių pagrindinėmis valstybės institucijomis procentas – pasitiki apie penktadalis piliečių – būtų suvokiamas kaip būtinybė imtis skubių reformų. Politiniam elitui tokie apklausų duomenys pirmiausia būtų paskata įdėmiau pažvelgti į savo „gyvenimo ideologiją“, kuri didžia dalimi nulemia valstybės institucijų veikimo pobūdį. Tačiau Lietuvoje yra kitaip – juo mažiau piliečiai pasitiki valdžios ir teisėsaugos institucijomis, juo patogiau politiniam elitui valdyti šalį. Kodėl patogiau? Todėl kad visuomenė jau net nebesitiki jokios valdančiųjų atsakomybės už savo veiksmus, tad į juos kreipia vis mažiau dėmesio.
Visiškai akivaizdžiai muliažinis mūsų valstybinio teisiškumo pobūdis išryškėjo Konstituciniam Teismui priėmus nutartį, jog „Alita“ buvo privatizuota pažeidžiant Konstituciją. Nurodytas ir konkretus pažeidėjas – Vyriausybė. Kaip elgiasi mūsų politikai bei buvę tos Vyriausybės nariai? Lyg nieko nebūtų įvykę – KT sprendimas sau, o gyvenimas sau.
Viena vertus, KT nutartis yra aiškus teisinės valstybės stiprinimo aktas, nes teismas parodė savo savarankiškumą ir sugebėjo įvertinti Vyriausybės veiksmus nepaisydamas jokių ekonominio bei politinio tikslingumo argumentų. Tačiau yra ir kita medalio pusė – niekas nesiruošia tų nutarčių realiai įgyvendinti. Tad KT nutartys taip nušviečia gyvenamą tikrovę, kad būtina daryti išvadą – gyvename valstybėje, kurioje vyriausybės gali visiškai nepaisyti Konstitucijos ir už Konstitucijos pažeidimus niekaip neatsako.
Nors vyriausybės prisiekia laikytis Konstitucijos, tačiau nėra jokio teisinio būdo priversti jas taip daryti. Tad KT nutartis pakimba ore – niekas nei žino, nei nori žinoti, kokias pasekmes buvusios Vyriausybės nariams (akivaizdu, jog jie pažeidė priesaiką) sukelia KT sprendimas. Nesvarstomas ir kitas teisinei valstybei svarbus klausimas – kas ir kaip įpareigojamas panaikinti Konstitucijos pažeidimus? Tad Konstitucija kol kas niekaip neriboja ir dabartinės Vyriausybės veiksmų.
Šiuo atžvilgiu dera priminti, jog KT jau buvo įžvelgęs Konstitucijos pažeidimų privatizuojant ‚Mažeikių naftą“, tačiau iki šiol neteko girdėti nei kas, nei kaip tuos pažeidimus pašalinio. Tad galima kelti klausimą, kodėl apskritai KT svarsto Vyriausybės veiksmus atitikimo Konstitucija požiūriu, jei per 17 nepriklausomybės metų taip ir nepasirūpinta sukurti teisinio pažeidimų „ištaisymo“ mechanizmo? O ir kas turėtų imti tokį mechanizmą kurti? Juk politinis elitas puikiai suvokia, kad toks mechanizmas ribotų jo valdžią ir įtvirtintų niekam nereikalingą atsakingumo už vyriausybės sprendimus principą 2 psl. >
ale, to: mastantis 2007-07-08 21:29
m: "Salyje tik dvi pilietines NVO".- Šalyje net dvi antipilietinės NVO finansuojamos...
Nemastantis 2007-07-08 15:00
Pasirinkimas, kiek zinau, tai ne kuolys ir aleksandravicius. Aisku, palieku jusu ismonei, kaip...
"Mastantiems"ir...----inž 2007-07-06 21:37
O kaip JUOS palaikyti? Ten yra (Pasirinkimas, pvz) keletas iškiliųjų (Aleksandraviius, Kuolys,...
"Mastantiems" ir jiems pritariantiems 2007-07-06 17:36
O ką jūs norit, kad tos padarytų? Ten tik keletas žmonių. Palaikytumėt, o dabar.... Jūs...