Naujienos
Aukštojo mokslo reforma turi prasidėti nuo aiškios atvirų mokslo institucijų vizijos, nuo hierarchinės Lietuvos aukštojo mokslo sistemos keitimo, uždarų klanų suardymo, o ne nuo mokesčių naštos uždėjimo studentams.
1. Paskelbtas penkių partijų susitarimas dėl aukštojo mokslo reformos yra tik žodžiai, kuriais bandoma įpiršti mintį, kad studentams pradėjus mokėti už mokslą studijų kokybė automatiškai pagerės. Tai naivus teiginys, slepiantis finansinių institucijų siekį išplėsti paskolų rinką aukštojo mokslo sąskaita ir priversti labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius finansuoti neefektyvią mokslo struktūrą.
2. Lietuvos valstybės lėšos skiriamos aukštajam mokslui yra mažiausios iš visų ES šalių; nuo 2002 m. ši parama, lyginant su BVP, mažėja, nepaisant spartaus šalies biudžeto augimo. Privalome užsibrėžti tikslą iki 2010 m. pasiekti ES rekomenduojamą 2 proc. nuo BVP Aukštojo mokslo finansavimą.
3. Jei valstybė nerastų galimybių neatidėliojant padidinti valstybės finansavimą aukštajam mokslui (pvz., šauktinių kariuomenės sąskaita), mokestis už mokslą iš dalies galėtų būti taikomas magistrinių studijų programoms, tačiau pirmosios pakopos (bakalauro) studijos privalo būti nemokamos – aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems socialiniams sluoksniams.
4. Socialiai remtiniems ir nepasiturinčių šeimų vaikams turi būti skiriamos valstybės stipendijos; taip pat turi būti sudaryta galimybė gabiems studentams gauti lengvatines paskolas magistro studijoms finansuoti tiek Lietuvos, tiek ir kituose ES universitetuose.
ne akstinaviciui 2007-07-04 14:52
Idomios tezes. Tik idomu ko taip nugrustos i sona? Tiksliau pasleptos nuo Akstinaviciaus. Del to...