Bene prieš kiekvienus rinkimus ima bruzdėti politiškai aktyvesni piliečiai: kas kuria naują partiją, kas – judėjimą. Vieni iškart pretenduoja tapti „gelbėtojais“, kiti – tenkinasi satelitų vaidmeniu. Atrodo, pastarasis vaidmuo nenorom labiau limpa taip vadinamiems judėjimams. Sakau „nenorom“ todėl, kad jie nenori vadintis politikais, jiems artimesnis ir labiau prie širdies intelektualo vardas. Jie nori būti dvasiniais visų piliečių, o ypač politikų vadovais. Tai yra, būti aukščiau už visus. Tiesa, kurį laiką tokiais pabuvę supranta, kad žmonės greitai nusivilia pamokslais, kur pamokslautojas pats nerodo konkretaus pavyzdžio.
Taip nutiko Vytauto Radžvilo inicijuotam pilietiniam judėjimui „Kitas pasirinkimas“. Ambicijos vadovauti piliečių masėms, nesiimant atsakomybės, nuvylė piliečius, kurie tikėjosi konkrečių veiksmų, galingo vedlio, o ne vien prakeiksmų visoms politinėms partijoms ir visai partinei sistemai. Piliečiai pakriko. Tokia realybė nuleido garbų filosofą iš dangaus į žemę ir privertė pagaliau ištarti protingus žodžius: „šiaip ar taip, toliau delsti ir laukti, kada valdančioji nomenklatūra teiksis rimtai susirūpinti šalies ateitimi ir jos likimu, gali būti pragaištinga. (...) Esamomis sąlygomis vieninteliu tokiu patikimu ginklu gali būti tik tikrai demokratiška ir pilietiška „iš apačios“ sukurta politinė partija...“
Neseniai išgirdome, kad įsiregistravo Pensininkų partija. Atrodo, steigėsi „iš apačios“ ir lyg tai pretenduoja į vis gausėjančios pensininkų armijos „gelbėtojus“. Tačiau žinant, kad pensininkai turi vaikus ir anūkus, kurie gali senelius veikti savo pažiūromis – kas kairiosiomis, kas dešiniosiomis ar superliberaliosiomis, tenka suabejoti tokios partijos „gelbėtojos“ vaidmeniu, nebent jis būtų skirtas, pavyzdžiui, kad ir „pensininkų motinos“ Vilijos Blinkevičiūtės išsaugojimui ministrės kėdėje. Nors pastaroji ir priklauso kitai partijai, tačiau jau pademonstravo politinės perbėgėlės sugebėjimus dėl posto išsaugojimo. Tai kodėl vardan to intereso neturėti dar ir partijos satelitės?
Bene aktyviausiai iš politinių naujadarų pastaruoju metu reiškiasi politinis judėjimas (šiukštu – ne partija) Naujoji kairė 95. Šis judėjimas netgi išdrįso įsivardyti kairiuoju. Tikslas, anot vieno iš jo ideologų Andriaus Bielskio, įsibrauti į viešąją erdvę ir stumtelti, be abejo dešinėn, ją visą uzurpavusius Leonidą Donskį ar Darių Kuolį. Tokiu būdu pamokslautojų „diskursai“ išsilygintų kaip Temidės svarstyklės, o tauta gautų visavertį, subalansuotą politikos intelektualų davinį. Gal būtų ir neblogai, tik ar iš tiesų taip? Pabandykim aptarti tautai siūlomo produkto kokybės klausimą.
Jau teko išreikšti savo pastebėjimus dėl NK95 kairiąsias idėjas kompromituojančių pozicijų ir suabejoti jų siekių nuoširdumu. Galbūt pradžioje visa tai net buvo galima tiesiog nurašyti vaikiškai kairumo ligai. Tačiau tolesni NK95 veiksmai stiprino abejones dėl tikrojo jų veido, nes prieštaravimų patiems sau, savo manifestui tik daugėjo. Braižas kuo toliau, tuo labiau priminė frazes iš Vytenio Andriukaičio, Algirdo Brazausko, Gedimino Kirkilo repertuaro: „nesvarbu ką žadi, svarbu tai ką darai“, „su Darbo partija niekada“, „rinkimai baigėsi, kokie pažadai?!“, „nesieksiu partijos pirmininko posto, nes partijai vadovauti turėtų jaunesnis, su sovietine praeitimi nesiejamas žmogus“. Pateiksiu ir kelis Naujosios kairės panašaus stiliaus pavyzdžius. 2 psl. >
Naujienos


















idomu 2007-07-09 14:04
Man pasirode, kad dauguma ziauriai pavydi NK95 nariams. Sveikinu juos su isikurimu, tai tikrai...
IGNAS 2007-07-06 17:31
Viena geriausių pastarojo meto politinių įžvalgų.
tikintis 2007-07-05 17:09
šitais (iš LSDS) tikiu.Ir balsuoju.Ir balsuosiu.Kiek jau, gal 10 metų iš idėjos pradirbę...
Virgis 2007-07-05 16:51
Kodėl toks protingas, o ne Seimo narys?