Trumpos atostogos Lenkijoje – frazė, mažai ką reiškianti: Lenkijos teritorija kone penkis kartus didesnė už Lietuvos, ir įvairovė ten marga. Tad reikia pasakyti tiksliau – Mozūrijos ežeryne.
Kraštas su savo ypatybėm – didelė jo dalis ilgesnius ar trumpesnius šimtmečius buvo valdoma vokiečių: tai juk pietinė Prūsijos pusė – šiaurinė po karo buvo perduota Rusijai, o pietinė Lenkijai. Tas paveldas aiškiai matomas – lenkai jį sugebėjo išsaugoti geriau negu į šiaurę įsikūrę sovietizuoti rusai. Beveik nėra medinių namų (vien mūriniai), daugumą kelių iš abiejų pusių riboja medžių juosta, ir tai yra akiai malonus vaizdas (tokių kelių vokiečiai paliko mums ir Klaipėdos krašte), bet ne toks malonus šiuolaikiniams automobiliams.
Tie medžiai, regis, sodinti tada, kai automobilių dar nebuvo. Pagrindiniai keliai, žinoma, jau kitokie, bet daugybė šalutinių, ypač arčiau Kaliningrado srities sienos, šių vietų nepažįstančiam vairuotojui kelia iššūkį – čia, regis, ir prasilenkti keblu, bet lenkai įpratę, važiuoja greitai ir mus lenkia. Žvyrkelių beveik nėra, bet kai kur verčiau jau būtų normalus žvyrkelis negu toks nudėvėtas, nutrupėjęs siauras asfaltas. Jau temstant privažiuojame šiurpią avariją, dar neatvėsusią. Iš nubrozdinto medžio galima spręsti, kad automobilis kliudė jį šonu, tada skrydyje pasisuko, pasviro ir kitą medį trenkėsi stogu. Prieš mus jau stovi du automobiliai, jau susirinkę žmonių iš čia pat esančio miestelio. Lyg ir būtų galima nuspardyti po visą kelią pažirusias nuolaužas ir pravažiuoti, bet tai atrodo nepadoru, neleistina, o netrukus atvažiavusi ugniagesių mašina jau visai užtveria kelią. Iš automobilio ištraukiamas dar gyvas, tik be sąmonės, vaikas; nesinori pasiduoti nesveikam smalsumui ir stebėti viską iš arti, bet ir iš toliau girdisi jaunos moters (žuvusiojo artimosios?) vaitojimas. Po kokių 45 minučių laukimo vietinis kaimietis paslaugiai pasiūlo: jeigu norit, galit apvažiuoti per mano ūkį (przez moje gospodarstwo).
Keliai remontuojami daug kur – artėjant prie jūros, darbai didelio užmojo, su gausia technika, su stendais, skelbiančiais Europos Sąjungos malonę. O Mozūrijos keleliai aiškiai verčiasi be ES paramos – vargana prieštvaninė technika, keletas darbininkų, iš maišo beriamas žvirgždas, liejama smala. Net ir geresniuose keliuose dėl nuolatinių vingių ir kalvų reikia būti budriam – užtat koks atokvėpis grįžtant į Vilnių per Marijampolę tiesiais keliais. Kad Lietuvoje geri keliai, pripažįsta ir lenkai, bet tik taip: „kur kas geresni negu kituose kraštuose už mūsų [t.y. Lenkijos] rytinės sienos“. Taip rašoma dienraščio „Rzeczpospolita“ kelionių priede. Čia apibūdinti visų Europos šalių keliai ir vairavimo sąlygos (leistini greičiai, benzino kainos, alkoholio promilių ribos ir t.t.). Apie Lietuvą dar rašoma: „Policija Skandinavijos pavyzdžiu ypatingai stebi, kad nebūtų viršytas leidžiamas greitis“. O mes iš to turbūt galime daryti išvadą, kad Lenkijoje taip nėra. Ir tikrai: nuvažiavome daugiau kaip tūkstantį kilometrų ir nesutikome nė vienos policijos pasalos. Kelią pastojo tik ta kraupi avarija, aiškiai įvykusi dėl per didelio greičio 2 psl. >
Naujienos


















Audrius 2009-04-21 12:38
Straipsnis senas o vis dar teisingas...
saunuolyte 2007-09-15 09:58
nesutinku Lenkija lb grazi miestai sutvarkyti
to v 2007-07-10 13:48
Lietuva neturi jokių istorinių pretenzijų į Klaipėdą dar nuo 1422, ir tų pretenzijų...
- 2007-07-09 20:23
iki Berlyno sienos griuvimo oficialiai Kaliningrado sritis ir namazai dabartines Lenkijos (tame...