Naujienos
Skaityti DNR išmokę mokslininkai jau žino, kaip ją „užrašyti“: artimiausiais mėnesiais pasaulyje pirmąkart bus sukurta dirbtinė gyvybės forma, rašo britų dienraštis „The Telegraph“.
Iš visko sprendžiant netrukus mokslininkai sukurs naują gyvybės formą. Tokią galimybę atvėrė svarbus genetikų pasiekimas – jiems pavyko vieną bakteriją paversti kita.
Pasak dienraščio, šis eksperimentas sukėlė ir susižavėjimą, ir nerimą. Amerikiečių mokslininkai paėmė bakterijos ląstelės genomą – pilną genų rinkinį – ir persodino jį kitai giminingos rūšies bakterijai. Ši ląstelė laboratorijoje ėmė augti ir dalintis. Ilgainiui ji virto pradinio tipo bakterija.
Pirmąją „biologinės rūšies transplantavimo“ operaciją atlikę specialistai sako, kad artimiausiais mėnesiais jie ketina tą patį padaryti su dirbtiniu genomu, pagamintu laboratorijoje „nuo nulio“. Jei ir šis eksperimentas pavyks, tai reikš dirbtinės gyvybės formos sukūrimą, rašo „The Telegraph“.
Mokslininkai nori išvesti naujas bakterijų rūšis, o jų pagrindu – naujas gyvų organizmų atmainas. Juos būtų galima naudoti kaip „žaliąjį“ kurą vietoj naftos ir anglies, toksiškoms atliekoms perdirbti, anglies dvideginiui ir kitoms „šiltnamio dujoms“ iš atmosferos sugerti.
Tačiau šie novatoriški tyrimai taip pat kelia ir nerimą, ar nevertėtų apriboti mokslininkų tyrimus. Kyla baimė: ką dar gali iškrėsti Dievu pasijutęs žmogus? Be to, vėl atgijo šiurpi grėsmė, kad vieną dieną šią technologiją kas nors gali panaudoti naujos kartos biologiniam ginklui sukurti, teigia dienraštis. .
Tam, kad iš dirbtinių genomų, sudarytų iš laboratorijoje pagamintos DNR, būtų galima sukurti gyvas ląsteles, reikia išrasti ištisų genomų perkėlimo ir manipuliacijų jais metodus.
Šiandien šia prasme įveikta svarbi riba, rašo „The Telegraph“. Nuopelnai priklauso amerikiečių mokslininkų grupei, vadovaujamai Craigo Venterio. Tai pirmasis žmogus, kurio genomas buvo pilnai iššifruotas. Grupės tyrimuose dalyvauja ir Nobelio premijos laureatas Hamas Smithas. C. Venteris pareiškė, kad po šios sėkmės, apvainikavusios dešimties metų darbą, jis pabandys atlikti precedento neturinčią „genomo iš mėgintuvėlio“ transplantaciją ir per „kelis artimiausius mėnesius“ sukurti dirbtinę gyvybę.
„Mes pagrįstai tikimės per 10, o galbūt ir 5 metus sukurti pirmuosius degalus iš dirbtinių organizmų“, - pareiškė mokslininkas.
Žurnalas „Science“ pranešė, kad ši pažanga buvo pasiekta J. Craigo Venterio institute Rokvile, Merilendo valstijoje. Vienas šio žurnalo mokslinių redaktorių pavadino ją „svarbia gaire biologinėje inžinerijoje“.
Mokslininkai genų perkėlimą iš vienų organizmų į kitus vykdo nuo aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio, tačiau dabar pirmą kartą buvo persodintas visas „instrukcijų kompleksas“, susidedantis iš daugiau nei milijono DNR „raidžių“. Dėl to vienos rūšies bakterija buvo paversta kitos rūšies, „The Telegraph“.
Mokslininkai bando sukurti mikroorganizmą su minimaliu genų, reikalingų gyvybei palaikyti, rinkiniu. Sekantis uždavinys – papildyti jį kitais naudingais genais, pavyzdžiui, atsakingais už biologinio kuro gamybą. 2 psl. >
caweda 2010-08-06 01:34
tokios temosl abai neįdomios skaityti
caweda 2010-08-06 01:34
tokios temosl abai neįdomios skaityti
Mohawk 2007-07-17 20:45
Na, jei kam reikės sukurti ginklą tos technologijos pagrindu, tai taip ir padarys, nepaisant...
taip 2007-07-17 08:40
Geriau ten neiti.