Pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje suformuota mažumos vyriausybė švenčia savo darbo metines. Nepasitvirtino skeptikų bei tokiais apsimetančių nuogąstavimai, esą skandalų drebinamoje Lietuvoje mažumos vyriausybė ilgai neišsilaikys. Tokių abejonių aplinkoje juolab svaresnis atrodo paties vyriausybės vadovo veiklos vaisius.
Gražus metinių akordas buvo ir paskelbti „Eurobarometro“ duomenys, rodantys lietuvius jau esant vienus labiausiai gyvenimu patenkintų europiečių.
Premjeras Gediminas Kirkilas pagrįstai gali džiaugtis stabiliu vyriausybės darbu, kadangi politinei sistemai, taip pat ir visuomenės savijautai stabilumas yra didelė gėrybė. Skandalams tapus pagrindiniu politinio elito vidinės kovos įrankiu, jau pats politinis elitas ima suvokti valstybės drebinimo, permainų, vyriausybės kaitų žalą saviems interesams. Mažumos vyriausybei netrukdė dirbti ir kitos partijos. Kai kurių papurkštavimai bei viešųjų ryšių akcijos buvo nulemtos vidinių problemų, taip pat noro įsiūlyti savo paramą.
Politinio elito interesų supratimą parodė Andriaus Kubiliaus vadovaujami konservatoriai, palaikę mažumos vyriausybę. Konservatorių parama buvo reikšminga ne tik vyriausybės darbui, bet ir G. Kirkilui – tik vadovaujantis stabiliai vyriausybei jis galėjo sėkmingai perimti iš Algirdo Brazausko socialdemokratų partijos vairą. Tad G. Kirkilas per tuos metus ne tik premjeravo, bet ir įsitvirtino mūsų politinei sistemai gal net svarbesniame socialdemokratų partijos lyderio poste.
Premjeras savo veiklą pradėjo daug žadančiai – kalbomis apie būtinumą „skaidrinti“ valstybės valdymą ir kovoti su korupcija. Kadangi jokių realių tos kovos apraiškų visuomenei neteko regėti, tai rudenį premjeras ne tiek teisindamasis, kiek džiūgaudamas aiškinsis jo pažadus primenantiems įkyriems žiniasklaidos atstovams maždaug taip: esą pagrindinis kovos su korupcija būdas yra valstybės valdymo skaidrinimas, o jo vadovaujama vyriausybė šitai ir dariusi, tad reikia tik džiaugtis, kad nebuvę korupcinių skandalų, nes tai rodą korupcijos problemą esant gerokai perdėtą ir žiniasklaidos pernelyg išpučiamą.
Vyriausybė tęsė jau pradėtus darbus. Žmonės pajuto indėlių grąžinimo naudą. Premjeras gali prisiimti nuopelną dėl to, kad jam pavyko užbaigti ilgai valstybę kamavusią „istoriją“. Tačiau galima nujausti, jog grąžindama pinigus vyriausybė nutarė dalį jų „sudeginti“ – nesiėmė priemonių pažaboti infliaciją, kad finansų sistema patirtų mažesnį grynųjų pinigų spaudimą.
Vis labiau įsibėgėja naujos atominės elektrinės statybos projektas, pareikalausiantis ne tik didžiulių finansinių išteklių, bet ir naujų valstybinio valdymo įgūdžių. Juolab kad projektas bus įgyvendinamas korupcinės sistemos terpėje. Jau vien dėl šio projekto įgyvendinimo G. Kirkilas dės visas pastangas išsilaikyti premjero poste ne tik iki naujų Seimo rinkimų, bet ir po jų. Tad A. Kubiliui ir konservatoriams numatytas jų pramoktas ir vis geriau atliekamas viešų socialdemokratų rėmėjų vaidmuo. 2 psl. >
Naujienos


















boria 2007-07-20 21:25
izdavystes,panieka,melo lietus-kasdienybe pokomunist. pol. gyvenime.lietuva dar nera normali vak...
Zigmas 2007-07-17 18:34
Reikia rengti pilietinio nepaklusnumo akciją.
v 2007-07-16 21:32
objektyvi analize
Robertas 2007-07-16 15:43
Kirkilis chameleonas, vienas iš tų pačių buvusio CK šiukšlių, pažinojau dar tada, kai jis...