Europa vis dar mokosi nebebijoti vokiečių 2

Lenkija ES, Jaroslawas Kaczynskis, Frankas-Walteris Steinmeieris, François Mitterrandas, Helmutas Kohlis, Angela Merkel, Financial Times, Frankfurter Allgemeine

2	Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

Prancūzai prieš porą metų nustojo priešinęsi didesniam Vokietijos atstovavimui balsavimo procedūrose. Tačiau lenkai, įstoję į ES 2004 m., užėmė griežtesnę poziciją. Ji vokiečius ypatingai erzina, nes būtent aktyvi Vokietijos parama padėjo Lenkijai įstoti į ES. Vokiečių manymu tai turėjusi būti visiškai pakankama kompensacija už karą, teigia „Financial Times“.

Akivaizdu, kad Vokietija apie savo praeitį kalba su tokiu sąžiningumu, kurio trūksta daugeliui Europos šalių, tvirtina dienraštis. Prieš porą metų vokiečių žurnalistai apstulbo pamatę, kad pastatą Romoje, kuriame buvo deramasi dėl vėliau referendumais atmestos ES konstitucijos, iki šiol puošia Mussolinį vaizduojantys herojiniai frizai. Tuo tarpu Vokietijoje, Unter den Linden gatvėje Berlyne – savotiškame Penktosios aveniu atitikmenyje – neseniai buvo atidarytas memorialas Holokausto aukoms. 1970 m. Vakarų Vokietijos kancleris Willy Brandtas, atvykęs vizito į Varšuvą, tiesiogine tų žodžių prasme ant kelių prašė atleidimo už Vokietijos veiksmus karo metu.

Vokiečiai be baimės tyrinėja savo istoriją, tačiau jų praeities pamokos skiriasi nuo to, ko išmoko J. Kaczynskis ir kiti į jį žmonės. Dėl to ir kyla didžioji dalis dabartinių ginčų, pastebi „Financial Times“.

Vokiečių politikai ir istorikai tragiškus XX a. įvykius Europoje linkę aiškinti dviem būdais. Jų manymu dėl visko kalta arba agresyvi militarizmo ir nacizmo ideologija, arba Europos valstybių konkuravimo sistema, kuri šimtmečiais provokavo karus žemyne. Tad išeitis turėtų būti akyla demokratijos, kuri leistų išspręsti ideologinę problemą, apsauga, o „nacionalinį klausimą“ turėtų išspręsti Europos susivienijimas.

Tačiau Lenkijos premjeras yra kitos nuomonės apie Europoje padarytas klaidas. Jo manymu Vokietija ir Rusija tapo pernelyg galingos ir pernelyg pavojingos. Glaudus vokiečių ir rusų bendradarbiavimas energetikos srityje vėl pažadino baimę dėl prieš lenkus nukreiptos stiprių kaimynių sąjungos. Kai kurie taip pat mano, kad Vokietiją daro pavojinga vokiečių nacionalinis charakteris.

Lenkai ne vieninteliai Europoje turi tokių įtarimų. Tarp britų euroskeptikų taip pat nemažai germanofobų. Vienas aukštas ES gynybos seminare dalyvavęs Prancūzijos pareigūnas sukėlė nuostabą garsiai paklausęs: „Gal kas nors primins, kodėl mes norime padidinti Vokietijos ginklavimosi išlaidas?“ Čekijos politikai taip pat yra pareiškę nuogąstavimų dėl Vokietijos, konkrečiai dėl iš šalies iškeldintų Sudetų vokiečių teritorinių pretenzijų.

Lenkija nuo jų skiriasi tuo, kad tai vienintelė ES šalis, kurioje toks požiūris įtakoja politinį kursą. Paskutiniajame ES valstybių vadovų susitikime kelios šalys su D. Britanija priešakyje nepritarė Vokietijos tradiciškai siekiamam Europos federalizmui. Tačiau tik vieni lenkai atvirai išsakė savo būgštavimus dėl Vokietijos įtakos stiprėjimo priimant sprendimus, nes tai jų manymu atsilieps jėgų balansui Europoje.

Daugelyje Europos šalių iki šiol išlieka įtarimai ir netgi baimė vokiečių atžvilgiu. Tačiau tokios nuotaikos silpnėja, teigia dienraštis. Prie to prisideda ir tai, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel visiškai nepanaši į karikatūrinį prūsų kareivos įvaizdį.

Nuo Vokietijos susivienijimo praėjo daugiau nei 15 metų, ir daugeliui europiečių naujoji Vokietija nekelia nerimo. Jie labiau baiminasi Vokietijos ekonomikos susilpnėjimo, nei sustiprėjimo. Europiečiai tiki, kad geranoriškumas, kurį vokiečiai pademonstravo per praėjusį pasaulio futbolo čempionatą, yra tikrasis Vokietijos veidas, o ne kaukė. Laikai, kai svarbiausias ES tikslas buvo sulaikyti Vokietiją, iš tiesų jau liko praeityje, rašo „Financial Times“.