Naujienos
Kartą apsižiūrėjęs, kad per trumpas tinklo laidas neleidžia komfortiškai stumdyti kompiuterio (ir nekalbėkit man, susimildami, apie bevieles technologijas), nuvažiavau į didelę kompiuterinės įrangos parduotuvę pirkti „tinklas-tinklas“ adapterio. Kai salės prižiūrėtojui gana negrabiai papasakojau, kokio daikto man reikia, gavau atsakymą, kad „šiuo metu jo nelabai yra“. Tą akimirką man buvo viskas aišku, bet vėliau susimąsčiau – o jeigu vietoj manęs būtų mažiau patyręs pirkėjas?
Tarkim, užsienietis, savo šalyje išmokęs lietuviškai kalbėti ir atvažiavęs į Lietuvą pasipraktikuoti? Gal tas lituanofilas užsienietis kaip tik šiandien kirto sieną ir bevažiuodamas Savanorių prospektu į paruoštą bendrabutį suprato, kad jam žūtbūt reikia „tinklas-tinklas“ adapterio? Ir trumpas pokalbis su pardavėju buvo pirmasis kontaktas su gyvu lietuviu? Kaip jam tiksliai suvokti, ką reiškia mato vienetas „nelabai yra“?
Štai tiems, tikiu, milijonams užsieniečių ir skiriu realių lietuviškų laiko, kiekio, erdvės mato vienetų analizę.
Kiekiai
Kalbėdamas apie lietuviškus kiekių matavimo vienetus pavyzdžių ilgai neieškosiu, nes iš pradžių visiškai pakaks jau minėto „nelabai yra“. Ką norėjo pasakyti būsimasis kompiuterinės įrangos vadybininkas? Gal jis įvedė naują matų sistemą, o pagal ją šalia „nelabai yra“ egzistuoja optimistinis „labai yra“ ir katastrofiškas „labai nėra“? Vėliau mes pamatysime, kad lietuviai, kalbėdami apie realiai vartojamas matų sistemas, visuomet pasirenka gana sudėtingas emocines-psichologines dydžių reikšmes, o jas supranta tik patyrę vartotojai. Sakydamas „nelabai yra“ pardavėjas man iš tikro pranešė štai ką: „Gerbiamas pirkėjau. Tokie adapteriai egzistuoja. Kažkada mūsų parduotuvėje tų adapterių buvo daug. Yra didelė tikimybė, kad greitai jų vėl bus labai daug. Bet šiandien jų nėra. Tai, kad jų nėra dabar, visiškai nereiškia, jog jų nebuvo ir nebus. Todėl aš negaliu kategoriškai ir nerinkodariškai į akis rėžti, kad jų tiesiog nėra.“
Emocionalumas, kalbant apie kiekius, akivaizdus ir dar viename lietuvių bendravimo lauke – mokėjimo. Jeigu adapterių „tinklas-tinklas“ tądien „labai būtų“, aš (ir hipotetinis lietuvių kalbos praktikantas) jį nusipirkčiau. Jei jis kainuotų 10 arba daugiau litų, kasoje man pasakytų – „10 litų“. Bet jei adapterio kaina būtų mažesnė, na, kad ir 6 litai, kasininkė garantuotai iš manęs paprašytų „šešių litukų“. Kadangi esu lietuviškų matų žinovas, aš nė nemirktelėjęs duočiau tiek, kiek reikia, o štai praktikantas sutriktų. Jam dingteltų: o gal kasininkė iš jo reikalauja mažesnio formato pinigų? Arba prašo mokėti smulkiausiomis monetomis? Ne, juokingasai užsienieti... Ši kasininkė (ir padavėjas, ir gėlių pardavėja, ir net gatvės prašinėtojas) litukais vadina tuos pačius pinigus, kurie yra tavo piniginėje, bet papildomai ji pasako daug daugiau..., kad „suma tokia nedidelė, jog jums beveik nereikia to daikto pirkti. Jei galėčiau, aš neimčiau šių pinigų, bet žinot kaip yra – iš vienos pusės kapitalizmas, o iš kitos – litukas prie lituko... Todėl, jeigu jau nusprendėt pirkti, teks sumokėti. 2 psl. >
pilietis_007 2007-08-29 21:47
CHA CHA CHA ... ir viskas pasakyta apie straipsnį. Saga jeigu čiukče atvažiuotų į...
ds 2007-08-01 14:57
smagu.....du dumai - ir vietoj ...:))liuks straipsnelis! :)
m. 2007-07-29 13:12
apie laika: o man sunku buvo suprasti, kuo 'kokia savaite' skiriasi nuo 'savaites'. pvz., 'pries...
Kestc 2007-07-28 10:49
Geras straipsniukas. Tik va perkrates visa (tos pacios parduotuves apie kuria raso autorius)...