Naujienos
Ar Lietuva vis dar teisinė ir demokratinė valstybė?
Pastaruoju metu mūsų viešojoje erdvėje nuskambėjo klausimai, ar Lietuva dar yra teisinė valstybė (Aidas Palubinskas) ir ar Lietuva dar yra demokratinė valstybė (Aloyzas Sakalas). Deja, šitie klausimai jau nebėra nei grynos intelektualinės ar teorinės provokacijos, nei poleminio ikarščio padiktuotos stiprios ir sąmoningai perdėtos frazės.
LR Generalinei Prokuratūrai atsisakius atnaujinti Vytauto Pociūno bylą ir nusprendus niekaip nereaguoti į daugelio žmonių pasirašytą kreipimąsi į LR Generalinį Prokurorą, prašantį
pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sąmoningai vykdyto žuvusio VSD karininko Vytauto Pociūno šmeižto bei jo žūties aplinkybių, jau galima pradėti konstatuoti šitos valstybės aparato ir visų trijų valdžių atvirą nusigręžimą nuo savo piliečių (jau seniai lygiai tą patį galima pasakyti ir apie tuos, kurie išdidžiai save vadina ketvirtąja valdžia).
Teisingumo nebuvimas Lietuvoje tapo kažkuo, su kuo daugelis pradėjo taikytis kaip su neišvengiama šalies būkle. Palietus įtakingos profesinės grupės arba jėgos struktūrų žmones, jau nebe pirmą kartą šalies inteligentijos kreipimaisi ir apeliacijos lieka balsu, šaukiančiu tyruose. Iki šiol niekas nepaaiškėjo ir niekas net nekrustelėjo dėl skandalingo, Lietuvą autoritarinėms šalims prilyginančio mūsų policijos elgesio su rašytoju Gintaru Beresnevičiumi.
Ką reikia galvoti apie savo šalį, ES narę, kurioje žymus rašytojas įgrūdamas į policijos automobilio bagažinę? Jei tai nėra įrodyta, kur tada atviras tyrimas, iš kurio paaiškėtų, kaip ir kodėl dar gyvas žmogus mirė policijos automobilyje? Pagaliau kodėl niekas iki šiol taip ir nesiteikė atsakyti visuomenei į jos klausimus dėl rašytojo, eseisto ir mokslininko mirties aplinkybių?
Ką galvoti apie valstybę, kurioje leidžiama skleisti žemiausio lygio paskalas ir brutalų melą apie jai didelių nuopelnų turėjusį ir savo gyvybę jai paaukojusį karininką? Juk jokių abejonių nekelia faktas, kad Vytautas Pociūnas buvo apšmeižtas. Visi skaitėme bjaurias insinuacijas, kurios viską pasakė ne apie jų objektą, o apie tuos, kurie jas užsakė ir parašė. Dar daugiau, pradėjo nenumaldomai aiškėti, kad V. Pociūno mirtis greičiausiai buvo politinė žmogžudystė.
Demokratinę valstybę tokia informacija sukrėstų iki pamatų. Lietuvoje neįvyko nieko. Tarsi valstybės piliečių balsas būtų viso labo tik fizinis triukšmas, kurį reikia kaip nors ištverti, kol viskas vėl užsimirš ir susitvarkys. Prisimenant Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo romano „Aukso veršis“ herojaus Ostapo Benderio žodžius pogrindžio milijonieriui Koreikai, įdomūs žmonės, tapę laimingi ir vis dar esantys laisvėje – o juk tai pirmasis mūsų politikų ir galios lauko žmonių ešelonas.
Nauja valdančioji klasė
Mūsų akyse įvyko keistas dalykas – antidemokratinio elgesio, teisingumo atmetimo ir atviro nesiskaitymo su savo visuomene rutinizacija. Sykiu ir žmonių beteisiškumo įteisinimas. Tai tiesiog nieko nebestebina ir nebesukelia jokios sensacijos ar stipresnio išgyvenimo. O ko jūs dar tikėjotės? Čia juk kitaip nebuvo, nėra ir nebus – kai išgirsti tokias frazes, suvoki, kad jos skamba ne tik kaip nusivylimo išraiška, bet ir kaip savo valstybę praradusių piliečių pralaimėjimo ženklas 2 psl. >
alex 2010-02-21 17:24
Lietuvoje dabar anarchija
V.Kucinskas 2007-08-07 13:56
Petkevicius raso "Durniu laive",kad ta musu Vingiu Jono tauta yra durniai. Na o...
Stalionis 2007-07-24 20:40
Pritariu autoriaus samprotavimams. Tokia padėtis Lietuvoje. Formaliai ES valstybė,faktiškai...
to.... 2007-07-24 11:17
sikofantas [gr. sykophantes] 1. sen. Atėnuose - skundikas profesionalas, šnipas; 2*....