Naujienos
www.lrv.lt tinklapio nuotrauka
Žemutinės pilies teritorijoje, kur sparčiai kyla Valdovų rūmai, aptikti unikalūs XV amžiaus pirmosios pusės mediniai radiniai, kurių dalis bus sunaikinta. Paveldosaugininkai kaltina archeologus ir statybininkus nederamu požiūriu į istorijos palikimą, tačiau pastarieji kaltinimus atmeta, rašo "Lietuvos žinios".
"Žemutinės pilies atstatymo idėja ir kilo dėl to, kad toje vietoje labai daug archeologijos paveldo. Jau tuomet buvo kalbama, kad paveldo požiūriu tai švenčiausia, vertingiausia Lietuvos vieta, kurią būtina išsaugoti, - "Lietuvos žinioms" sakė Valstybinės paminklosaugos komisijos narė, ICOMOS ekspertė Jūratė Markevičienė. - Buvo pabrėžta, kad tik atstatant Valdovų rūmus pavyks išsaugoti unikalų paveldą. Dabar vykstant darbams naikiname ir medinį, ir mūrinį paveldą. Visa tai, dėl ko ir buvo pradėtas rūmų atstatymas."
Pašnekovė teigė, kad atstatymo darbai šioje vietoje turi būti itin kokybiški, prilygintini etalonui. Juoba kad Vilniaus senamiesčio archeologinis paveldas turi kultūros paminklo statusą ir Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymu saugomas moksliniam pažinimui.
"Vertinga archeologinė informacija gali būti prarasta, jei archeologiniams tyrimams nebus skirta pakankamai laiko, jei bus reikalaujama tyrimus atlikti lygia greta su statyba," - pabrėžė paminklosaugininkė. Ji priminė, kad Lietuva yra pasirašiusi Europos archeologijos konvenciją.
Anot J.Markevičienės, dabar situacija tokia, kad statybininkai diktuoja darbų eigą; užuot ieškojus geriausių būdų unikaliai vietai išsaugoti, skubama. "Kol neatlikti profesionalūs tyrimai, ir kalbos negali būti apie jokius projektavimus. Tai pamatinis konvencijos principas, - pabrėžė paminklosaugininkė. - Mūsų atveju padėtis absurdiška - iš pradžių gydoma, o jau vėliau diagnozuojama liga."
Visur - medinis miestas
Pilių tyrimo centro "Lietuvos pilys" archeologas Povilas Blaževičius pabrėžė, kad visoje Žemutinės pilies teritorijoje buvo medinis Vilnius. "Dabar vykstant rūmų atstatymo darbams kelių metrų gylyje, kur yra pakankamai drėgmės, randame medinių pastatų liekanų, medinių rakandų, kitokių daiktų, kuriuos atiduodame konservuoti. Vėliau jie restauruojami, kai kurie pateks į muziejų. O štai didžioji dalis rąstų ir lentų žūva. Bet tik po to, kai paimami jų mėginiai, nustatomas amžius. Taip paaiškėjo, kad aptikome XV amžiaus pirmosios pusės medinio Vilniaus pastatų liekanų", - pasakojo P.Blaževičius.
Dar tiksliau atkasto miesto gyvavimo laikotarpį įvardijo "Lietuvos pilių" numizmatas Eduardas Remecas, čia aptikęs pirmųjų lietuviškų monetų. Jis neabejoja, kad atkastos XV amžiaus pirmojo dešimtmečio miesto liekanos.
Griaunant kuriama
Rūmų teritorijoje greta archeologų dirba statybininkai - tiesiamos būsimų rūmų komunikacijos, o seni rąstai ir lentos verčiamos lauk. Ar neįmanoma medinio paveldo išsaugoti aptiktoje vietoje?
"Beprotiškai sudėtinga, kainuotų kosminius pinigus. Juk norint išsaugoti medį reikia sudaryti tokį mikroklimatą, kad nekistų drėgmė, temperatūra. Vykstant darbams kinta gruntinio vandens lygis, nes rūsiuose bus įrengiamos požeminės patalpos, šiluminis mazgas, kitos komunikacijos. Dirbant neišvengiamai sausėja vieta, sena mediena išdžiūsta, sutrupa, - pasakojo P.Blaževičius. - Archeologams visada labai trūksta laiko, tačiau statybos darbų nesustabdysi. 2 psl. >
lolllllllllllllllllllllllllllllllll 2008-02-12 14:27
MANE APAGVO ;)
kai pasiziuri placiau 2007-08-26 21:43
Visos salys atstovaujamos vedanciose galerijose, o lietuvos nera. MAZA, LABAI MAZA DABAR KURIAMO,...
audrius kubilius 2007-08-17 22:45
vidutinybiu nomenklatura.. nereikia visko suversti AMB (juo pasirupins istorijos siukslynas).uz...
komentatoriams 2007-07-26 11:33
matyt jums labiau patiktų, jei atidengtų 3 metrus medžio supuvusio - ir įdomiau būtų, ir...