Naujienos
Ką atstatome?
"Lietuvos pilių" archeologijos skyriaus vadovas dr. Gintautas Rackevičius kelis kartus pakartojo archeologų credo: "Jei gali nekasti - nekask." Mokslininkas rodė teritoriją, ten vykstančius darbus. Patikino, kad rūmų kieme ateities archeologams palikti keli didžiuliai kubai kultūrinio sluoksnio.
"Kiekvieną kartą tenka ką nors paaukoti, nes kiekvienas objektas turi savo prioritetus. Juk priimtas sprendimas atstatyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, o ne medinį Vilnių, - dienraščiui sakė G. Rackevičius. - Tie, kurie nori čia matyti viską, paprasčiausiai neišmano situacijos. Juk medis išsaugomas tik tada, kai prie jo neprieina deguonis. Aptikome tik apatinį pastatų vainiką, neturime jokių duomenų, pavyzdžiui, apie langus, menkos žinios apie stogus. Daryti fikciją? Rodyti tik XV amžiaus namų grindis? Ar tai bus įdomu?"
Griovė ir kunigaikščiai
Pasak mokslininko, šioje teritorijoje labai keblu bandyti išsaugoti tai, kas jau anksčiau apgadinta ar net sunaikinta.
Dar XV-XVI amžių sandūroje didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis pradėjo statyti gotikos rūmus. Vėliau, prieš 1530 metus, Žygimantas Senasis išplėtė pilį pastatydamas modernius renesansinius rūmus. Po 1544-ųjų Žygimantas Augustas tęsė rezidencijos plėtrą.
"Štai autentiška gynybinė siena, kuri sėkmingai saugojo pilį nuo kryžiuočių antpuolių. Plėsdamas rūmus ją griovė Žygimantas Augustas, - kalbėjo G. Rackevičius, rodydamas mūro liekanas. - Šį fragmentą gal matys būsimų rūmų lankytojai. Ir apskritai, juk rūmus statome ne praeičiai, ne karaliams, o ateičiai - Lietuvos visuomenei. Todėl reikia požeminių patalpų, kitų būtinų dalykų, kad rūmai funkcionuotų."
Kartu su statybininkais
Pasak G. Rackevičiaus, šio objekto archeologinių tyrimų specifika tokia, kad be tuo pačiu metu vykstančių statybos darbų čia negalima atlikti ir tyrimų. "Jei nebūtų politinio sprendimo atkurti rūmų įvaizdį, nebūtų nei tyrimų, nei konservavimo, restauravimo darbų, daug mažiau žinotume apie savo praeitį", - pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie požemines komunikacijas mokslininkas priminė, kad ir užsienyje, pavyzdžiui, Paryžiuje ar Zalcburge, itin svarbiuose paveldo objektuose taip pat neapsieinama be modernių požeminių terminalų.
Nėra nė vieno specialisto
"Lietuvos pilių" restauravimo skyriaus vedėjas dr.Arūnas Puškorius „Lietuvos žinioms“ sakė, kad reikia dėkoti hab.dr.Vytautui Urbanavičiui. Jis beveik prieš 10 metų įtikino, kad būtina įkurti atskirą konservavimo ir restauravimo skyrių. Čia patenka aplinkos poveikiui jautriausi radiniai iš medžio, odos, stiklo.
"Didžiausia bėda, kad Lietuvoje iki šiol nėra nė vieno medinės archeologijos specialisto, - kalbėjo A.Puškorius. - Todėl mediniai radiniai, kurių daugiausia aptinkama Žemutinės pilies vietoje, ilgą laiką išvis nebuvo renkami; straipsniai ar net disertacijos buvo rašomos net neatėjus apžiūrėti radinių."
Pasak A.Puškoriaus, belieka tikėtis, kad tarp dabartinių studentų bus norinčių specializuotis medinės archeologijos srityje. Susidomėjusių jau, regis, yra.
lolllllllllllllllllllllllllllllllll 2008-02-12 14:27
MANE APAGVO ;)
kai pasiziuri placiau 2007-08-26 21:43
Visos salys atstovaujamos vedanciose galerijose, o lietuvos nera. MAZA, LABAI MAZA DABAR KURIAMO,...
audrius kubilius 2007-08-17 22:45
vidutinybiu nomenklatura.. nereikia visko suversti AMB (juo pasirupins istorijos siukslynas).uz...
komentatoriams 2007-07-26 11:33
matyt jums labiau patiktų, jei atidengtų 3 metrus medžio supuvusio - ir įdomiau būtų, ir...