Naujienos
Apie ką svajoja statistinis jaunas žmogus Lietuvoje? Kur gimsta vyro ir moters komunikacijos absurdas? Ar galima rankų pirštais sutrypti kankaną? Kas slypi už realybės šou uždangos? Kas bendra tarp Robbie Williamso ir dainininko Manto? Rimtus klausimus ne visai rimtu tonu savo žiūrovams užduoda Druskininkų teatro festivalis, pristatydamas ryškiausius eksperimentinius projektus.
Haute Couture
Režisieriaus Cezario Graužinio vadovaujama jaunų aktorių grupė spektaklyje - dokumente „Lietuvos diena“ siekia išreikšti asmeninį santykį su dabartine realybe. Priešingai nei vakarinės televizijos humoro laidos, spektaklis neparodijuoja aktualijų ir politikų. Savo siekį jie įvardija kaip „kolektyvinę terapiją“, kurios paveikumą garantuoja virš žiūrovų galvų grėsmingai pakimbanti beisbolo lazda. Įsivyravusioje ramybėje galima diskutuoti apie Lietuvos įvaizdį ir dirbtinai aktualizuojamas „tautinio identiteto paieškas“. „cezario grupės“ spektaklis - tai sveika anarchijos dozė nuo politinės demagogijos pavargusiai publikai. Bet ne atsipalaidavimas. Klausdami „kodėl tokia Lietuva?“, aktoriai kviečia pažvelgti pirmiausia į save – „kokią aš ją kuriu?“.
Panašaus principo laikosi Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatro dailininkės Jūratės Paulėkaitės ir aktoriaus Dainiaus Gavenonio tandemas. Jų spektaklis „kartu“, sukurtas pagal Daivos Čepauskaitės pjesę „Pupos“, pripažintas geriausiu 2006 – 2007 m. teatrinio sezono pastatymu pagal Nacionalinę dramaturgiją.
Spektaklio problematikos centre - nacionalinio vyro ir moters charakterių stereotipai ir jų komunikacijos absurdas. Šimtamečiai diedas ir boba įstrigę savadarbiame lifte pakimba mirties akivaizdoje tarp dangaus ir žemės, gyvenimo ir sapno, buities ir pasakos. Buitinė situacija pjesėje tampa pretekstu ne tik komiškiems dialogams, bet ir intymiems atsivėrimams. Priekaištus dėl nevykusio gyvenimo, pavydo scenas, jaukias bendrumo jausmo akimirkas pertraukia išradingai į spektaklį įpintas lietuvių liaudies pasakos „Seniai ir pupa“ siužetas.
Jo dėka įprasta kasdienybė „pakylėjama iki dangaus“, išsiplečia iki mitinės, archetipinės, konkretaus laiko ir vietos neįrėmintos erdvės. Spektakliu tarsi sugrįžtama į pirmapradžius potyrius, kai visa buvo skaistu, nekalta, o seno kūno poezija ir grožis nebuvo kvestionuojamas. Prieš spektaklio premjerą Vilniuje kilęs skandalas dėl plakato, kuriame vaizduojami seni, raukšlių išvagoti kūnai, tik įrodė spektaklyje plėtojamų temų aktualumą – sintetinio grožio ir jaunystės kulto užvaldytoje realybėje senti ir mirti reikia mokytis iš naujo.
Jauni aktoriai Sergejaus Ivanovas (jį pamatysime ir Jono Vaitkaus „Pagalvinyje“) bei Modestas Pachalka žvelgia į linksmąją mūsų gyvenimo pusę. Spalvingame ir skoningame jų humoro vakare „Trumpas sujungimas“ susilieja kasdienės komiškos ir tragikomiškos situacijos, teatralizuotos humoristinės miniatiūros ir etiudai, grįsti estradinio teatro principais.
Miklieji pirščiukai
Gruzijos sostinė Tbilisis garsėja ne tik nuoširdžia garsiojo savamokslio dailininko Niko Pirosmani kūryba, bet ir legendomis apaugusiu pogrindiniu „Pirštų“ teatru. Visa puokštė mikliųjų pirščiukų pirmą kartą atkeliauja į Lietuvą! Jie pristatys du intriguojančius spektaklius – vizitine kortele tapusį „Extravaganza“ ir „Siena“ - adaptuotą žymios roko grupės „Pink Floyd“ koncerto versiją. Pirmasis „užveda“ šokiais“ - liaudiškais gruzinų, rusų, airių, pop ir hip-hop, rafinuotu kankanu ir net manieringu madų šou. Aktoriai pirštais tveria stebuklus - trumpi skeča, kupini humoro, jausmingumo, sielvarto, džiaugsmo ir gyvybingumo. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.