Naujienos
„Balsas.lt“ vyriausiasis redaktorius Saulius Spurga kalbasi su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, Lietuvių išeivijos instituto direktoriumi, "Balsas.lt" apžvalgininku Egidijumi Aleksandravičiumi.
- Pakalbėkime apie tam tikrą teisinę ir konstitucinę stagnaciją, savotiškas juridines pinkles, į kurias patekusi šalis. Kaupiasi atvejai, kai dėl grynai juridinių priežasčių užkertamas kelias priimti sprendimus, kurie būtų naudingi valstybei. Pavyzdžiui, pagal Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą Seimo nariai negali gauti atlyginimo už jokį kitą darbą. Šis sprendimas iš mūsų parlamento eliminavo mokslininkus, akademinių sluoksnių atstovus. Tai nuostolis Seimui, jo intelektinis potencialas akivaizdžiai sumažėjo. Čia galime prisiminti ir KT išaiškinimą dėl vietos tarybų savivaldos, kuris, kaip kartą esate minėjęs, blogą valdymo sistemą pavertė dar blogesne. Pastarasis KT išaiškinimas dėl dvigubos pilietybės lėmė, kad dalis tautos gali likti atskirta nuo Lietuvos. Daugelis politikų, Lietuvos piliečių sutiktų, kad šie klausimai būtų išspręsti kitaip, tačiau tai padaryti yra labai sunku dėl sudėtingų procedūrų, taip pat itin griežto referendumo įstatymo. Kokia čia būtų išeitis?
- Lengvų išeičių nematyti. Iš tiesų neapleidžia įspūdis, kad mūsų, lietuvių, politinė vaizduotė dabar yra sustingusi - mes tartum nustojome kurti ir tobulinti savo valstybės santvarką ir Konstitucijos dvasią. Šis sąstingis itin išryškėjo įstojus į Europos Sąjungą, kas pakeitė Lietuvos padėtį. Dar iki įstojant, matyt, reikėjo pradėt kur kas daugiau galvoti apie savo santvarką, taip pat apie mūsų tautos atstovų korpuso formavimo principus. Juk dabar įmanoma būti ir Seime, ir Vyriausybėje tuo pačiu metu, tačiau nebegali būti sporto federacijos prezidentas ir tautos atstovas, profesorius ir tautos atstovas. Akivaizdu, kad čia esama nenuoseklumo, tam tikrų ydų. Jos sumažina tautos atstovybės funkcionalumą, produktyvumą.
Sustojo pats galvojimas, kad per įstatymų ir Konstitucijos tobulinimą mes keičiame savo gyvenimo formas. Liko vienintelis "agregatas", Konstitucinis Teismas, kuris šiandien gali elgtis taip, kad nuolat rodytų, kiek yra neaiškumų ir netobulumų pačioje mūsų Konstitucijoje.
- Tačiau ir šio "agregato" veikla pastaruoju metu vertinama kritiškiau. Diskusijų sukėlė KT 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas, išaiškinantis dvigubos pilietybės suteikimo problemas. Filosofas K. Girnius šį dokumentą apibūdino kaip lėkštą, giliai nuviliantį. Pasipylė kritika, kad Konstitucijoje numatytus atskirus dvigubos pilietybės suteikimo atvejus KT išaiškino kaip turinčius būti labai retus, nors žodis "atskiras" lietuvių kalboje tokios reikšmės neturi. Ir išvis, atrodo, kad bėgant metams KT nutarimų pobūdis pasikeitė. Iki tam tikro meto KT tik konstatuodavo, atitinka įstatymas Konstituciją ar ne, tačiau pastaruoju metu įvairūs nurodymai ir patarimai išsiplėtė. Pavyzdžiui, KT konstatuoja, kad kyla rizika, jei viena ar kita informacija paklius Seimo nariams, arba pateikia savo svarstymus apie LRT abonentinį mokestį. Pačioje Konstitucijoje apie tai nekalbama, tad kartais nelabai aišku, kokiu pagrindu padarytas išaiškinimas ir kaip juo vadovautis. 2 psl. >
Darius Saulenas 2007-04-15 00:38
Kuo ta musu mylima LT konstitucija yra verta jei i zmogu ziurima kaip i daigta ?
Barbedevyndarbe 2007-02-14 13:30
Seimo nario pareigos yra sudėtingas ir varginantis darbas. Už jį mokamas padorus atlyginimas....
Siaipsau 2007-02-14 13:20
Ta dvigubos pilietybės kampanija juk ne šiaip sau pramanyta. Lenkai ir žydai reikalauja...
Botanikas 2007-01-23 10:49
Gal jau profesorius grazino pagrobta zeme Botanikos sode, kad drista samprotauti apie...