Naujienos
1940 Liaudies Seimo delegatai
Prieš 67 metus rugpjūčio 3 dieną Lietuva palaidojo paskutines nepriklausomybės viltis. Tokia buvo mūsų baimės, išdavysčių ir net paprasčiausio kvailumo kaina.
„Išvykdami į šią kelionę mes, Liaudies Seimo atstovai, galime pasakyti: išvažiuojame parnešti naujajai Lietuvai Stalino konstitucijos saulės.“ Šie jau Sovietų okupuotos, bet dar galutinai neprarytos Lietuvos laikinojo prezidento žodžiai palaidojo paskutines viltis, jog šaliai pavyks išsaugoti bent jau nepriklausomybės iliuziją. 1940 metų liepos 30 dieną traukiniu iš Kauno į Maskvą išvažiavo kompanija vežusi SSRS Aukščiausiai Tarybai prašymą priimti Lietuvą į sovietinės imperijos sudėtį.
Net ir šiandien, Lietuvai skaičiuojant aštuonioliktus atkurtos nepriklausomybės metus, 1940 metų rugpjūčio 3-osios šešėlis tebetemdo mūsų gyvenimą. Būtent „savanorišku prašymu“ iki šiol remiasi Rusija, atkakliai atsisakanti kalbėti apie Lietuvos okupaciją ir jos padarytą žalą. Būtent todėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiomis dienomis leidžia sau ciniškai pavadinti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis „Pabaltijo karine apygarda“. Tuo tarpu dviem „Stalino saulės“ prašytojams - Petrui Cvirkai ir Salomėjai Nėriai Vilniuje iki šiol stovi paminklai. Pasak sovietinio poeto, tai buvo „liaudies pergalės diena“. Kaip gi ji išaušo? Kaip anuomet gimė šis nelemtas „prašymas“ ir kas tikrieji jo autoriai?
Rinkimams aritmetikos nereikėjo
Oficialiai sprendimą prašytis į SSRS sudėtį priėmė 1940-ųjų liepos 21-ąją dieną susirinkęs vadinamasis Liaudies Seimas. Reikia pastebėti, jog „Seimas“ išties buvo „išrinktas“ labai greitai.
Po birželio 14-15 naktį sovietų pateikto ultimatumo, kurį priėmęs prezidentas Antanas Smetona kartu su Krašto apsaugos ministru pabėgo į Vokietiją, į Lietuvą plūstelėjo ir sovietinė kariuomenė, ir politiniai instruktoriai. Pastariesiems vadovavęs SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas kaip mat privertė prezidento pareigas ėjusį ministrą pirmininką Antaną Merkį perduoti valdžią J. Paleckiui.
Šis birželio 17 d. sudarė naują vyriausybę, klusniai vykdžiusią visus Maskvos nurodymus. Liepos 14 dieną buvo paskelbti rinkimai į vadinamąjį Liaudies Seimą.
Tai, kaip vyko šis rinkimų farsas, į šipulius sudaužė kai kurių naivių inteligentų viltis, kad Lietuvoje esą nieko baisaus neįvyko, tik valdžia kiek pasislinkusi kairėn. Sovietų paskirtas Valstybės saugumo departamento direktorius Antanas Sniečkus jau buvo patvirtinęs „Priešvalstybinių partijų: tautininkų, voldemarininkų, liaudininkų, krikščionių demokratų, jaunalietuvių, trockininkų, socialdemokratų, eserų, šaulių ir vadovybės likvidavimo planą, tad rinkimuose nebuvo leista dalyvauti ne tik dešiniesiems, bet ir A. Smetonos režimui oponavusiems valstiečiams liaudininkams. Oficialiai kandidatus iškėlė per naktį sukurta Darbo Sąjunga, o mėginusieji kelti nepriklausomus kandidatus už tai netrukus sumokėjo pačią didžiausią kainą. Nenuostabu, kad tokiomis sąlygomis į Seimą buvo „išrinkti“ visi 79 kandidatai. Kai kuriose rinkimų apylinkėse už juos atiduoda daugiau balsų, nei buvo rinkėjų. 2 psl. >
To "tautietis" 2007-08-06 13:59
Apie mokykla Seinuose ir zlotus rashai, aiszku, įžūliai meluodamas. Iš kur tai? Lenino...
kuba 2007-08-06 13:35
keista, kad Lietuvoj, kurioj net 83 proc. lietuviu, valstybe siol tvarko politrukas, CK...
To" to Tautietis" 2007-08-06 13:22
Toks pat klausimas Lenkijai - kas trukdė Lenkijoje keturkalbystei/šešiakalbystei???? (Lenkų,...
Vilnietis 2007-08-06 12:11
Straipsnis apie Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos tragediją ir čekistinės ir...