Naujienos
INNA
Nors mūsų valstybė jau palyginti toli pasistūmėjo skirdama dėmesio ir lėšų neįgaliųjų žmonių integracijai į visuomeninį gyvenimą ir darbo rinką, sveikam protui prieštaraujančių situacijų pasitaiko iki šiol, rašo "Vakarų ekspresas".
Savo įmonėje neįgaliuosius įdarbinęs uostamiesčio verslininkas pasakojo esąs susidūręs su biurokratijos subtilybėmis, kurios, vyriškio nuomone, prieštarauja valstybės skelbiamai tokių darbdavių rėmimo strategijai.
Nerijus Briedis, įkurdamas nedidukę telemarketingo įmonę, dirbančią Klaipėdos krašte, užėmė šioje srityje buvusią nišą.
Išnaudojo kvotą
"Ne visos įmonės, kurios naudojasi šiomis paslaugomis, mato esant reikalinga bendradarbiauti su didžiosiomis telemarketingo kompanijomis. Vienas pagrindinių mūsų kozirių - nedidelė paslaugų kaina.
Be to, iš patirties galiu pasakyti, kad šioje srityje dirbantys fizinę negalią turintys žmonės puikiai atlieka jiems patikėtus pavedimus, yra itin atsakingi ir sąžiningi, brangina darbo vietą", - pasirinkto verslo pranašumus vardijo N. Briedis.
Įdarbinant neįgaliuosius, vienerius metus jų darbo užmokestis subsidijuojamas iš valstybės lėšų, o mokesčius moka darbdavys. N. Briedis, įdarbinęs firmoje septynis fizinę negalią turinčius asmenis, neseniai panoro plėsti kolektyvą, tačiau iš Lietuvos darbo biržos (LDB) atstovų išgirdo, jog jie šiuo metu negali padėti - neįgaliųjų įdarbinimo kvota esą išnaudota, tad teksią kiek palaukti finansavimo.
Darbina nelegaliai
"Vakarų ekspresui" kreipusis į LDB prašant konkretesnio paaiškinimo, kokiu principu ir dažnumu skirstomos subsidijos, Vilija Zakšauskaitė, LDB Darbo rinkos politikos realizavimo skyriaus vedėja, nurodė, kad LDB įdarbinimo subsidijuojant priemonę organizuoja vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymu bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintu Įdarbinimo subsidijuojant sąlygų ir tvarkos aprašu.
Šis atsakymas gerai iliustruoja situaciją. Anot Klaipėdos neįgaliųjų verslo plėtros centro konsultantės Neringos Venckienės, dėl susidarančių keistokų situacijų daugeliu atvejų kaltos ne institucijos, o įstatymiškai įteisinta tvarka, kuri dažnusyk visiškai neatsižvelgia į vadinamąjį žmogiškąjį faktorių. Nors šis, anot N. Venckienės, ypač svarbus įdarbinant neįgaliuosius.
Pavyzdžiui, remiantis minėtuoju įdarbinimo tvarkos aprašu, darbdaviui mokama subsidija skaičiuojama už faktiškai neįgaliojo darbuotojo dirbtą laiką pagal Vyriausybės patvirtintą minimalų valandinį atlygį.
Kita vertus, pagal 2005 m. Neįgaliųjų integracijos įstatymą asmeniui nustatomas nebe invalidumas, o darbingumo lygis, kuris išreiškiamas procentais. Išduodamoje darbinėje rekomendacijoje nurodoma, kiek asmuo galėtų dirbti - pavyzdžiui, 3-4 valandas keturias dienas per savaitę.
Finansiniai dalykai nulemia, kad skiriant darbo užmokesčio subsidiją, šiais nurodymais vadovaujamasi kaip nuostata, o ne kaip rekomendacija, - pasakojo N. Venckienė. Tačiau dažnai darbo specifika ir žmogaus gebėjimai leidžia dirbti daugiau negu numato patariamojo pobūdžio dokumentas 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.