Naujienos
G. Orwello „1984-ųjų“ personažas pasakoja, kad totalitarinis režimas, stebėjęs savo „aveles“ visur ir visada, nelabai toleruodavo netinkamas veido išraiškas. Optimaliausia buvę atrodyti optimistiškai ir energingai. Surūgusi veido išraiška reiškė, kad galbūt nepakankamai myli Didįjį Brolį.
Būtent taip, kaip byloja istorija ir prisiminimai, derėjo atrodyti ir tiems, kuriuos filmavo sovietinės „žinios“ ar aprašė to meto spauda. Amžinai viršijami planai, augantys primilžiai ir tik laikini sunkumai – štai sovietų informacinio eterio leitmotyvai, su kuriais daugelis mūsų užaugo. Ką ten kalbėti – neoptimistiškai pasisakę asmenys buvo net „gydomi“ beprotnamiuose.
Pozityviai auklėjo ir kultūros šedevrai – J. Kobzono „Denj Pobedy“ ir animacinis „Ereliukas“ – tik du iš tūkstančių – pozityviai ir optimistiškai nuteikiančių kūrinių, turėjusių atmušti sovietų spaliukui, pionieriui, komjaunuoliui, komunistui ar „nepartiniam bolševikui“ (M. Gorbačiovas sakė, kad būna ir tokių) norą domėtis visokiais vakarietiškais užkratais.
Ir šiandien sunku įsivaizduoti Amerikos ar Britanijos roko žvaigždę, kuri sutiktų būti savo šalies vyriausybės rūmų „dvaro dainorėliu“, kaip koks nors rusiškas „Liube“.
Analogiškai ir su žiniasklaida – pasiūlęs girti G. Busho administraciją, todėl, kad savo darbo metu gerai dirba medikai, gydytojai, policininkai arba gaisrininkai (tuo visiems siūlė pasidžiaugti A. Brazauskas), JAV būtum palaikytas idiotu. Visai ne todėl, kad medikai ar pedagogai prasti, visai ne todėl, kad policija nepagauna nusikaltėlių. Tai tiesiog jų darbas. Politikų darbu Vakaruose laikomas atsakomybės prisiėmimas už labiausiai problemiškas sritis. Pavyzdžiui, jei iš Irako grįžta per daug cinkuotų karstų, tai visiems nusispjauti, kad gerai dirba kelininkai ar gaisrininkai.
Na, gal ne visiems. Tai svarbu jiems, jų viršininkams, tiems, kam prireikė jų paslaugų. Jei jie įvykdo žygdarbį, juos pagiria ir spauda. Tik labai sunku įsivaizduoti rimtos Vakarų žiniasklaidos priemonės vedamųjų „pozityvią“ seriją, kaip ją tikriausiai supranta dalis tautiečių, besišaukiančių optimistinių ir pozityvių komentarų.
Politikai, o ir kai kurie tikri kolegos, pastaruoju metu išreiškė pageidavimų, kad apie savo šalį, o tiksliau apie jos aktualijas, rašytume optimistine ir pakilia gaida. Šio motyvo nusitvėrę seimūnai, visiškai logiškai nusprendė, kad ne tik privalo būti liaupsinami už tai, jog kartais ima ir padaro, kas jiems priguli. Kai kurie paprašė, kaip pamename, rentų iniciatyvos metu, už tai primokėti.
Taigi, madingu dabar tampa lozungas: „šalin saviplaką“ . Girkimės ir bus geriau. Netgi lyginti šalies politinę ir valdymo realybę kartais siūloma ne su kokiais nors skandinavais, kurie esą tiesiog iš principo fenomenalūs, o su kuo nors prastesniu. Nebloga mintis.
Viešojo administravimo kokybę palyginkime su Somaliu, ekonomikos galią su Zimbabve (ten šiemet infliacija pasieks 100 000 procentų), demokratinių laisvių padėtį su Baltarusija 2 psl. >
Vanda 2007-08-30 10:57
Kaip tik šiandien (08 30) perskaičiau K.Girniaus str. "Veide".Paskaitykit ir jūs,...
LDK - Apie griovimui 2007-08-29 22:36
Kadangi T.Čyvas tikrai nemano "griaukim ir klestėkim", kyla klausimas, kas taip mano....
to Apie griovima 2007-08-29 22:29
Ne, "valstybininku" melageli, tereikia atspardyti siknas svolociams. Ir "viska...
Apie griovima 2007-08-29 22:22
Cyvas mano: griaukim ir klestesim. Visgi dauzyti (savo-kito) galva siena nederetu....