Naujienos
Liberalizmui nepriklausomoje Lietuvoje nesiseka: liberalais pasivadinusios partijos nesugeba įsitvirtinti ir apibrėžti ideologijos, liberalią politiką vykdo ir diskredituoja socialdemokratai, o plūstančios liberalizmo vertybės vis neparodo savo žmogiškojo veido, teigia savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkai.
Kaip skelbiama žiniasklaidoje, socialliberalų pirmininkas Artūras Paulauskas ir liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas (nuotraukoje) derasi dėl dviejų partijų sąjungos Seime ir bendradarbiavimo per būsimus rinkimus. Tikėtina, kad abi liberalais pasivadinusios partijos sudarys bendrą Seimo rinkimų sąrašą arba net susijungs. Ar šios partijos, taip pat Petro Auštrevičiaus vadovaujamas Liberalų sąjūdis, pajėgios atgaivinti merdintį partinį liberalizmą?
Principinis neprincipingumas
Prieš kelerius metus vienas partinio liberalizmo pradininkų Lietuvoje Vytautas Radžvilas yra sakęs, kad šiandien įvairių liberalų partinių atmainų būdingas bruožas – principinis neprincipingumas. Šią nuomonę su kaupu patvirtina pastarojo dešimtmečio liberalų politiniai partiniai manevrai.
Per rinkimus 1997-aisiais jie rėmė ne "Santaros-Šviesos" liberalą Valdą Adamkų, bet A.Paulauską – jo pagrindinį konkurentą kovojant dėl valstybės vadovo posto. A.Paulauską tada rėmė ir prezidentas Algirdas Brazauskas – buvęs ir būsimas partijos, su kuria principams ištikimiems liberalams turėjo būti nepakeliui, lyderis.
Praėjus porai metų liberalai atrado naują partijos vadovą ir mesiją – Rolandą Paksą. Su jo vėliava gausiai patekę į Seimą 2000-aisiais, jie legalizavo azartinius žaidimus ir taip įgyvendino vieną R.Pakso priesakų, kuriuos jis paskelbė dar būdamas konservatorius: duoti žmonėms duonos ir reginių (žaidimų). Duonos, tiesa, nedavė, bet taip užsižaidė, kad kvietėsi moksleivių parlamentą į pagalbą esą tuščiai plepantiems, valstybėje nesusitvarkantiems Seimo nariams ir aiškino parlamentą žaidžiantiems paaugliams, koks baisus Lietuvos nepriklausomybės periodas.
Nors partiniam liberalizmui stiprėti leido V.Adamkaus laiminta "naujoji politika" su A.Paulausku ir R.Paksu priešakyje (būtent šie trys asmenys pastarąjį dešimtmetį ėjo valstybės vadovo pareigas), tikrovė XXI a. lietuviškajam liberalizmui buvo nepalanki. Vieną "naujosios politikos" sparną R.Paksas sukompromitavo prezidentiniu skandalu. Kitas – A.Paulausko – sparnas prisišliejo prie socialdemokratų ir šalia jų nunyko. Savo ruožtu naujieji partinio liberalizmo lyderiai – A.Zuokas ir P.Auštrevičius, šiandien vadovaujantys, švelniai tariant, silpnoms nedidelėms partijoms, žmogiškojo liberalizmo veido mums taip ir neatskleidė.
A.Zuokas pagadino liberalizmo veidą pilvu, kuriuo aukštyn Nerimi žadėta plukdyti jam nepaklūstančiuosius. Abonentinis skandalas parodė, jog lietuviškasis liberalizmas dažnai virsta vulgariu korupciniu apsukrumu, kai ima galioti principas, kad net pagautas vagis – ne vagis, jei įkalčiai įrašyti į nesertifikuotą juostą.
Savo ruožtu P.Auštrevičius nustebino Lietuvą, žaibiškai sugebėjęs gauti ir Darbo partijos, ir konservatorių paramą per 2004-ųjų rinkimus bei tais pačiais metais įšokti į liberalcentristų traukinį. Pasak P.Auštrevičiaus, Darbo partijos vertybės jam buvo priimtinos, nes jos susijusios su Lietuvos valstybingumo stiprinimu ("Veidas", 2004–05–13). Kaip sako V.Radžvilas – principinis neprincipingumas. O žmogiškąjį savo veidą P.Auštrevičiaus liberalizmas parodė net ne žmonėms, o vištoms: "Tam tikra problema yra dėl vištų – jos neturi gyventi garduose. Vištos turi būti laisvėje" ("Veidas", 2002–02–21) 2 psl. >
PS 2007-09-11 16:49
Liberalizmui nepriklausomoje Lietuvoje ne nesiseka. Jo paprasčiausiai nėra. Yra pavieniai...
Vytass 2007-09-11 09:52
Straipsnis yra šmaikštus . Pririnkta visokių įvykių iš partijų gyvenimo ir iš to daromos...
dešinysis Aguonai 2007-09-10 15:37
O tamsta prie bolševikų būtumėte tiesiog sėdėjusi sau patyliukais ir niekur nelindusi, ane?...
Aguona 2007-09-10 15:03
Laučius būtų labai tikęs bolševikams. Jis su tokiu talentingu azartu gali supliekti...