Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko vesti „Vieningosios Rusijos“ partiją į Valstybės Dūmos rinkimus – rinkimų sąrašuose jis įrašytas pirmuoju numeriu. Šiuo sprendimu jis labai aiškiai pareiškė liksiąs prie valstybės vairo ir po prezidento rinkimų, o sykiu patvirtino ankstesnius pažadus nekeisti galiojančios Konstitucijos dėl galimybės būt perrinktam trečiai kadencijai.
Daugelio Vakarų politikos apžvalgininkų akimis, tai didžiulis Rusijos demokratijos laimėjimas – juk prezidentas įveikia ne tik gundymą išlikti prezidento poste truputėlį pataisant Konstituciją ar paskatinant reikalingą Konstitucinio teismo sprendimą (išrinkimas jam garantuotas), bet ir randa jėgų atsispirti „liaudies“ bei politikų maldavimams išlaikyti valstybės vairą savo rankose.
Pats V. Putinas niekada neteigė, jog atsisakęs kandidatuoti trečiai kadencijai pasitrauksiąs iš aktyvios politikos – savo politinį svorį, autoritetą ir nuopelnus jis gerai suvokia. Suvokia ne tik jis, bet ir Rusijos, taip pat pasaulinis politinis elitas. Tačiau anksčiau pasvarstymai apie ateitį buvo migloti, pridengiami žiniasklaidoje eskaluojamos „paveldėtojo“ parinkimo operacijos, galimų kandidatų politinės užkulisių kovos peripetijų. Pastaruoju metu žiniasklaidos dėmesį buvo prikausčiusios pora figūrų, o sensacijomis tapdavo nauji aukšti paskyrimai, lyg ir iškeliantys naujus pretendentus. To kuriamo bei manipuliuojamo politinio neaiškumo dėl ateities aplinkoje tik V. Putinas išliko tvirta, Rusijos stabilumą ir aiškų politinį kursą palaikančiu stuburu. Tad ir Vakarų politiniam elitui buvo peršama išvada – dabartinis, globalinio politinio žaidimo taisykles išmanantis Rusijos prezidentas yra vienintelis žmogus, tinkamas ilgai valdyti Rusiją.
Aiškiausiai V. Putinas savo ketinimus likti prie valstybės vairo išsakė Sočyje rugsėjo 14 dieną įvykusiame susitikime su tarptautinio diskusijų klubo „Valdajus“ nariais. Neabejotina, jog tai buvo įžanga į jau priimtą sprendimą tapti „vienarusių“ sąrašo pirmuoju numeriu. Pradėdamas susitikimą pats prezidentas nusakė pagrindinę jo temą – rinkimai į Dūmą ir sekančių metų kovo mėnesį vyksiantys prezidento rinkimai. Žurnalistus pirmiausia domino, kodėl buvo pakeista premjeras. Prezidentas atsakė, norėjęs supurtyti vyriausybę ir sutelkti ją įtemptam darbui, kuris nesusilpnėtų iki naujos vyriausybės formavimo po prezidento rinkimų. Tad premjerų keitimas esąs grynai techninis.
Tačiau premjero keitimas niekada nebūna vien techninis dalykas, juolab šiuolaikinėje Rusijoje – čia prieš prezidento rinkimus paskirtas premjeras laikomas tikėtinu kandidatu į prezidentus. Tokios galimybės V. Putinas nepaneigė - kalbėdamas apie naujojo premjero Viktoro Zubkovo privalumus jis nusakė ir galimybę jam pretenduoti į prezidento postą. Nors V. Putinas aiškino esąs suinteresuotas stipria prezidento valdžia, nes tik tokia tinkanti Rusijai ir galinti padėti jai atsakyti į vis naujus iššūkius, tačiau iš jo svarstymų bei vėlesnio sprendimo galima prieiti nuomonės, kad stipri būsimo prezidento valdžia bus grindžiama prezidento ir aktyvioje politikoje išliksiančio V. Putino sąveikos, bendrų jų veiksmų, kur lemiamas balsas neabejotinai priklausytų pastarajam. Užsimenama ir apie galimybę grįžti į prezidento kėdę jei ne 2012 metais, tai kiek vėliau. 2 psl. >
Naujienos


















to Viva, to 15:46 2007-10-12 15:53
MOTINA RUSIA laukia nesulaukia jūsų
2007-10-12 15:46
Sutinku ir pritariu, kad Putinas vis tik unikali asmenybė politikoje. Atmetus visus minusus,...
Viva 2007-10-10 20:27
Viešpatie, kokie kvaili komentarai. Aišku, pačiam Vladimirui Putinui iki lemputės, kas čia...
Svetimkūniui 2007-10-09 22:23
Gerai, kad rašo, kad tu dar labiau putotum iš pykčio. Atrodo tuoj sprogsi iš pykčio.