Naujienos
Kas yra Lietuvos valstybė: iš komunistų partijos perimtas prievartos aparatas ar Kovo 11-ąją atkurtas laisvų piliečių susivienijimas? Kas yra lietuviai: vis dar likę nomenklatūrinės valdžios valdiniai ar savo krašto šeimininkai? Tokius vadovėlinius klausimus netikėtai iškėlė ginčai dėl Lietuvos pilietybės.
Prasidėjo jie pernai rudenį, kai Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog mes, lietuviai, galime išlikti savo krašto piliečiais, įgiję kitos valstybės pilietybę, tik labai retais, išskirtiniais atvejais. Filosofas Kęstutis Girnius iškart suabejojo, ar KT teisus. Pasak jo, Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad Lietuvos piliečiai kitos valstybės pilietybę gali turėti ne labai retais, išskirtiniais, bet atskirais – atskirai apibrėžtais atvejais. Mat būtent tokią Konstitucijoje esančio žodžio “atskiras” reikšmę duoda „Didysis lietuvių kalbos žodynas“. KT pirmininko patarėjas Egidijus Jarašiūnas atsikirto, jog Kazimiero Būgos dar XX amžiaus pradžioje imtas rinkti „Didysis lietuvių kalbos žodynas“ rašytas sovietmečiu ir juo remtis negalime – esą privalome žiūrėti į “dabartinius žodynus”. Pats KT pirmininkas Egidijus Kūris, rimtai supykęs, pareiškė: “Mūsų Konstitucijos 12 straipsnis yra gana kategoriškas. Niekas neįrodys, kad jame pavartotas žodis “atskiras” nereiškia “retas” ir kad tų atskirų atvejų gali būti tiek daug, kad išimtis virstų taisykle. Kai kas manipuliuoja vienu žodynu, kuriame neva tokios prasmės nerado; tegu paima visus žodynus ir pasižiūri” (“Akiračiai”, 2007 m. nr. 4).
Paėmiau, pasižiūrėjau ir – niekur, net panašias žodžių reikšmes duodančiame „Sinonimų žodyne“, neradau, kad žodis “atskiras” turėtų reikšmę “retas” ar “išskirtinis”. Ir tai suprantama, nes tautos ne vieną amžių kurtas „Didysis lietuvių kalbos žodynas“ pateikia visas įmanomas lietuviškų žodžių reikšmes. Jei žodžio reikšmės nebus šiame žodyne, paprastai jos nerasi ir kituose. Taigi KT pirmininko pyktis išduoda argumentų stygių, o jo rodoma panieka tautos kalbai iš esmės kertasi su laisvos visuomenės principais. Mat kai valdžia imasi savo nuožiūra skirti žodžiams naujas, jų neturėtas reikšmes, ji pasikėsina į tautos kalbą, į kultūros tradiciją – kaip bendruomenės laisvės šaltinį. Valdžiai pradėjus valdyti kalbą, visuomenė stumiama George'o Orwello vaizduoto totaliai kontroliuojamo pasaulio link.
Prie tokios tikrovės mus nesmagiai artina ir KT nutarimą dėl pilietybės ginantys vieši pareiškimai. Pasak E. Jarašiūno, KT sprendimais neturime teisės net abejoti, nes “Konstitucinis Teismas yra pati Konstitucija”. Mykolo Römerio universiteto profesorius Gediminas Mesonis lietuvius tikina, kad KT esanti iš esmės neklystanti institucija: šis teismas negali daryti klaidų, nes tokių klaidų nenumato įstatymai, o apie tariamas “klaidas” kalbantys “tik skatina visuomenės teisinį nihilizmą” (“Veidas”, 2007 05 17). “Pilietybė yra valdžios malonė – gali duoti ir gali neduoti”, “pilietybę reikia nusipelnyti”,- KT sprendimą stengiasi paremti politikos apžvalgininkė Jūratė Laučiūtė (www.lietuviams.com, 2007 09 03). Taigi pagrindinis “argumentas” už KT nutarimą – “valdžia visada teisi”. Totalitarinėje valstybėje jis būtų neatremiamas. Tačiau toks ”argumentas” žeidžia laisvą visuomenę, kurioje, pasak filosofo Mykolo Drungos, “kritikuoti valdžios veiksmus sąmoningi piliečiai turi ne tik teisę, bet ir pareigą” (“Akiračiai”, 2007 m, nr. 6). 2 psl. >
deretu zinot 2007-10-11 11:02
ES pilietybe yra. taciau ji tiesiogiai surista su valstybiu nariu pilietybemis: visi valstybiu...
tikras lietuvis 2007-10-10 20:35
Deja ,ne - ES nėra valstybė,todėl nėra ir ES pilietybės. Ir nebus,nes Konstituciją atmetė...
tikras europietis 2007-10-10 18:02
DVIGUBA PILIETYBE JAU SENIAI ITEISINO ES. Jeigu koks nors lietuvos valdininkas to nesupranta -...
šaunu 2007-10-10 17:05
Dėkui, Dariau.