Naujienos
Nors uostamiestyje jau keletą metų galioja griežtos gyvūnų globos ir laikymo taisyklės, įpareigojančios keturkojų savininkus registruoti ir identifikuoti savo augintinius bei už juos mokėti vietinę rinkliavą, miestiečiai iš valdininkų neišpeša argumentuoto ir logiško atsakymo dėl rinkliavų būtinumo, skelbia "Vakarų ekspresas".
Abejonių žmonėms kelia ir surinktų pinigų panaudojimas - per metus uostamiestyje įrengiama vos viena šunų vedžiojimo aikštelė, o kačių labui nedaroma absoliučiai nieko, tik reikalaujama mokėti.
Faktą, jog kai kurie gyvūnų globos ir laikymo taisyklių punktai piktybiškai pažeidinėjami, pripažįsta ir patys valdininkai, negalintys priversti klaipėdiečių mokėti į miesto biudžetą rinkliavų už augintinius.
Jeigu rinkliavos už gyvūną neišsireikalaus Gyvūnų registravimo centras, nuo ateinančio mėnesio skolininkas gali turėti reikalų su antstoliu.
Tačiau jie sutinka, kad, pavyzdžiui, mokestis už katę, kuri neteršia aplinkos ir kuriai nereikalingos vedžiojimo aikštelės, yra gana diskutuotinas.
Nemoka ir nemokės
Miesto Tarybos patvirtintos taisyklės nurodo, kad kiekvienas klaipėdietis, daugiabutyje laikantis šunį ar katę, privalo savo gyvūną registruoti ir už jį kas mėnesį mokėti vietinę rinkliavą.
Pirminė šuns registracija kainuoja 10 litų, katės - 5 litai. Kas mėnesį už šunį jo savininkas privalo mokėti po 5 litus, už katę - 3 litus.
Iš Gyvūnų registracijos centro raginimus mokėti už rotveilerių veislės keturkojį gaunantis klaipėdietis Robertas (vardas pakeistas), žurnalistei aiškino neketinantis pildyti miesto biudžeto, nes mokesčiai už gyvūnus renkami nepagrįstai.
"Jie pradėjo skaičiuoti delspinigius. Pasirodo, per dvejus metus už savo šunį miestui aš skolingas kelis šimtus litų. Ši rinkliava - beveik tokia pati nesąmonė, kaip mokestis už švarų orą. Suprantu, kodėl turiu mokėti už komunalinius patarnavimus - aš naudoju paslaugas ir atsiskaitau pagal skaitiklių parodymus. Bet nesuprantu, kodėl privalau mokėti už augintinį, kuriuo rūpinuosi - skiepiju už savo pinigus, perku maistą, prižiūriu, o lauke surenku jo padarytas krūveles? Jeigu jie įrengtų kiekviename gyvenamajame kvartale po aikštelę šunims vedžioti - tada bent jau būtų suprantamas tokių mokesčių pagrįstumas", - pyko skolininkas.
Panašių skambučių ir skundų redakcija sulaukia ir iš kačių augintojų, kurie tikina, jog nemokėtų rinkliavos net sulaukę policininkų vizito.
Skulptūrų parke pernai įrengta aikštelė šunims vedžioti miestui kainavo netoli 70 tūkst. litų.
Pinigai - į bendrą katilą
Klaipėdiečių pinigai, surinkti už jų naminius gyvūnus, keliauja į bendrą miesto biudžetą. Taip teigiantys valdininkai nesutinka, jog naminių gyvūnų labui nieko nedaroma.
Anot Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistės Aldonos Vybernaitienės, yra atvirkščiai - šunų ir kačių problemoms spręsti miestas neva išleidžia net daugiau nei surenka 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.