„Kaip danguj, taip ir ant žemės“ – sako sena lietuvių liaudies patarlė. Nežinau, kada tiksliai ir kaip tai įvyko, kad žmogus išsižadėjo savo dieviškos kilmės ir prigimties. The fittest survive, išlieka geriausiai prisitaikę, pasakė Čarlzas Darvinas. Visuomenėje, taip pat - išlieka geriausiai prisitaikę, pasakė Herbertas Spenceris. Ką gi - kaip tarp žvėrių, taip ir tarp žmonių.
Freudas paskelbė, jog neurozių priežastis – anaiptol ne egzistencinis nerimas, kurį jaučia savo laikinumą suvokęs žmogus nežinomybės akivaizdoje, o tik nepatenkintas libido. Adleris jam paantrino ir šiek tiek pataisė – esą, giliausia žmogiškojo aktyvumo paskata ne seksualumas, o valia valdyti. Šitaip gyvuliška sveika agresija patalpinama pačioje žmogiškosios tapatybės šerdyje. Brėkštančio kapitalizmo priešaušryje, nubunda naujas žmogus. Pasak liberalizmo teoretiko Adamo Smitho, polinkis mainikauti, prekiauti, keistis daiktais yra natūralus ir glūdi jau pačioje žmogaus prigimtyje. Viską apibendrinus - shopping and fucking, t’skant, ir nieko daugiau.
Skirtingose kultūrose konstruojamos skirtingos subjektyvumo versijos. Šitą gerai parodė Michel Foucault – kas neatitinka dominuojančios normatyvinio subjektyvumo sampratos, lieka už diskurso ribų su priklijuota nenormalumo, ligos, beprotybės, nusikalstamumo etikete. Suklestėjusiam kapitalizme – „natūralus“ troškimas viešpatauti, „natūralus“ polinkis į prekybą ir mainus – kriminalizuojamas, medikalizuojamas nesugebėjimas dalyvauti rinkoje, nenoras ir nesugebėjimas vartoti. Pats subjektyvumas tampa problema. Žmogiškumas – žmogiškumas šiandien tampa silpnybe, o rytoj gal jau liga ar nusikaltimu.
Neseniai pašto dėžutėje radau reklaminį lankstinuką – vitaminai jautriems žmonėms, su 20 procentų nuolaida. Dievaži, kartais Kūrėjas apsirinka. Kartais apgyvendina moterišką sielą vyriškam kūne; kartais – atvirkščiai. Kūną chirurginėm priemonėm galima pataisyt. Tačiau kartais – kartais Kūrėjas suteikia žmogui jautrią sielą – jau šitokiam nelaimėliui, vienas vargas, gryna bėda – tada, matyt, belieka saujom gerti vitaminus, viliantis, kad padės.
Išlieka geriausiai prisitaikę, todėl, jeigu nori pakeisti pasaulį, pradėk nuo savęs. Plastikos chirurgai, dosni farmacijos pramonė bei diplomais ginkluotų psichologų armija tiesia pagalbos ranką. Ech... Sartras nėjo į „Grožio fabriką“ – Beauvoir mylėjo jį ir tokį... Apie Kafką sakoma, jis gimnazijoje, vienas sau nuošaly sėdėdamas ant palangės, amžinai liūdnas, valgydavo citrinas... O Rilkė lietingą naktį siauroje lovelėje niekaip negalėjo užmigt, ir guodėsi:
„Nepatenkintas visais ir nepatenkintas savimi, aš labai norėčiau atpirkti savo menkystę ir pasikelti mažumėlę puikybėn nakties tyloje ir vienatvėje. Jūs, kuriuos mylėjau šiame pasaulyje, paremkite mane, atitolinkite nuo manęs pasaulio meilę ir pragaištingą jo tvaiką; o Tu, Viešpatie Dieve, suteik man tą malonę, kad sukurčiau gražių eilių, kurios įrodytų man pačiam, jog nesu paskutinis tarp žmonių, jog nesu blogesnis už tuos, kuriuos niekinu“. 2 psl. >
Naujienos


















Jurgita 2007-10-13 00:25
Patiko, visada dziaugiuosi radusi "balse" sios autores straipsniu ir jos kitoks rasymo...
asta 2007-10-12 16:46
geras straipsnis, aciu Jums..
Dalia 2007-10-11 12:39
Opi problema, geros mintys, bet taip trūksta gero redaktoriaus rankos. Elementarių skyrybos...
Mar 2007-10-11 09:07
Visas šis straipsnis, tai sakinių kratinys, pasitelkiant autoritetingais autoriais. Tai gudru,...