Ir Jonas Biliūnas buvo labai - gal net liguistai - jautrus. Berniukas, apsiginklavęs savadarbiu lanku ir strėlėm, lyg „tikras Amerikos tyrlaukių gyventojas, Kuperio aprašytas,“ ir maža balta katytė... Kliudžiau. O tada – gėla, nerimas, skausmas, ir neviltis, vis dar slegianti net jau suaugusio vyro krūtinę... Ech, nebuvo tais laikais vitaminų jautriems žmonėms – būtų išgėręs, ir nebūtų ten virkavęs tuščiai. Arba būtų sąmoningai tą katytę sužeidęs, kad po to gražiai aprašytų ir įsiamžintų lietuvių literatūroje.
Bet dabartiniais pažangos ir progreso laikais, žmogus apsaugotas nuo bereikalingo skausmo, nuo kančios. Ir šiandien - pašto dėžutėje radau lankstinuką – vitaminai jautriems žmonėms, su 20 procentų nuolaida. Tuo metu pro šalį pralėkė, spjaudydamiesi ir keikdamiesi, du pradinių klasių mokiniai. „Ei tu, senas bebre“ – sušuko jie palei langą rymančiam senoliui. Nors sunkiai bepaeinąs, jis kasdien nusileidžia iš trečio aukšto, įkvėpt gryno oro – stovi sau, su tokia juokinga, „lapine“ kepure (diena buvo gan graži, tai pagalvojau, kad ta kepurė jį saugo ne nuo šalčio, o nuo kandžių pašaipų). Vaikams nubėgus, pigių cigarečių kvapas kurį laiką tvyrojo ore.
Aš nuėjau į išreklamuotąją vaistinę ir paklausiau, ar negaučiau nusipirkt kokių specialių vitaminų nejautriems. Vaistininkė nustebusi pakėlė akis, pažiūrėjo - tokiu giliu, širdį verčiančiu, skausmo kupinu žvilgsniu – visai kaip ta sužeista Biliūno katytė.
Nieko nepasakė.
Naujienos


















Jurgita 2007-10-13 00:25
Patiko, visada dziaugiuosi radusi "balse" sios autores straipsniu ir jos kitoks rasymo...
asta 2007-10-12 16:46
geras straipsnis, aciu Jums..
Dalia 2007-10-11 12:39
Opi problema, geros mintys, bet taip trūksta gero redaktoriaus rankos. Elementarių skyrybos...
Mar 2007-10-11 09:07
Visas šis straipsnis, tai sakinių kratinys, pasitelkiant autoritetingais autoriais. Tai gudru,...