Rūta Pliusytė: „Trinité“ pristato rudens ir žiemos madas 10

Giedrius Paulauskas, Agnė Kuzmickaitė, Dovilė Gudačiauskaitė, Vitalis Čepkauskas, Agnės Kuzmickaitės, Eglė Kudarauskaitė, Gabija Gudačiauskienė, Simona Čepkauskaitė, Leonora Jekentaitė Kuzmickienė, Judita Zareckaitė, Agnė Byčiūtė Jankauskienė, Jekentaitė Kuzmickienė, Daivos Bareikaitės, Trinité

10	Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

 

Džiaugiuosi, kad kūrybos namų „Trinité“ parduotuvė, atsidariusi Vilniuje, Literatų gatvėje birželio mėnesį, vis dar gyva ir kuria naujas madų kolekcijas. Demokratiška, originali, laisva ir nereglamentuota mada dar nenumirė. Antradienį keturi boutique dizaineriai Giedrius Paulauskas, Agnė Kuzmickaitė, Dovilė Gudačiauskaitė ir Vitalis Čepkauskas pristatė rudens/žiemos asortimentą. Modelius demonstravo ne profesionalūs modeliai, o patys autoriai ir jų giminės. Ne žygiuodami specifine modelių eisena, o pozuodami jaukioms šeimyninėms fotografijoms. Visa tai žadina optimizmą – net ir mados pasaulyje gali nebūti idealių proporcijų ir privalomų standartų.

„Trinité“ stilius, aišku, išlieka. Prieš žiemą nesiuvami kailiniai, auliniai batai ir kita sunkioji artilerija. Ankstesnį garderobą papildo šaltojo sezono vienetai, išsiskiriantys ne šiltumu, o naujomis tos pačios stilistikos formomis, sprendimais, spalvomis.

Tebežavi Giedriaus Paulausko konstrukcinis novatoriškumas, kuriuo pagrįstas gaivus, šviežias ir teisingas dekoratyvizmas. Heraldika čia dera su briedžiais, medvilnė – su trikotažo detalėmis. Kai kurie studentai į „Trinité“ neina todėl, kad negali ištverti neįgalėdami nusipirkti jo džinsų, marškinėlių ar batų, kurių skausmingai norisi. Nors kainos ypatingai nekandžioja tų, kurie jau užsidirba – originalių batų pora kainuoja 500 lt. Sunku atsispirti ir pačiam G. Paulauskui – nuo birželio mėnesio jis sunkiai atpažįstamas, pankiškai skiauteriuotas, netgi savo įvaizdį, kaip ir rūbus, sugebantis radikaliai perkonstruoti.

Dovilė Gudačiauskaitė taip pat elgiasi protingai. Po ankstesnio persisotinimo ausuotomis kepuraitėmis šį kartą jų temačiau vos vieną ar dvi. Žiūrovai buvo užmėtyti rankinių tipo pagalvėlėmis, kurias galima neštis už rankenėlės. Atrodo, jai rūpi sušildyti, prisijaukinti švelnumu, priversti šyptelėti. Drabužiuose D. Gudačiauskaitė vis dar skoningai senamadiška, lyg būtų pasiskolinusi rūbų modelius iš blusų turgaus ar močiutės spintos. Kolekciją itin pagyvino naujas juodų žirnelių baltame fone motyvas. Liūdnai šventinis, žaismingas rudens puošnumas. (Viena nežymi pastaba – kitą kartą pagalvėlių užrašais geriau neaprašinėti, nes jie disonuoja su tikslia ir minkšta daikto struktūra.)

Visi „Trinité“ autoriai labai skirtingi. Kiekviename boutique asmeniniame kampelyje randi individualybę su konkrečia stilistika, pomėgiais ir klaidomis. Menininko Vitalio Čepkausko drabužiai labai nedrąsūs, nuosaikūs, santūrūs – galbūt autorius vis dar turi profesinį kompleksą ir bando jį kompensuoti savirealizacija kitose meno rūšyse. Tačiau jose jam pritrūksta savikritikos. Ir jei jo papuošaluose dar norėtųsi pasikapstyti, tai skulptūrėlės jau seniai dvelkia monotonija, o paveikslėlius su katinais „Trinité“ teritorijoje reikėtų uždrausti, perkėlus į anoniminius Pilies gatvės plotus.

Niekaip nepriprantu prie Agnės Kuzmickaitės aitrumo. Jos rūbai skirti ne dėvėti ir glausti, o stebėti juos iš tolo, efektingai apšviestus. Jie nedraugiški kūnui, negaudo jo linijų ir nuolydžių. Galbūt priešiškumas kūnui sudaro jos kūrybos principą, kurio nuosekliai laikomasi 2 psl. >