Tai parodė spalio 7 šioje apygardoje įvykę Lietuvos Seimo nario rinkimai. Į vieną laisvą vietą taikėsi net 10 kandidatų ir tai vietai tinkamiausią iš jų išrinkti turėjo 39 000 registruotų balsuotojų.
Seimo nario Dzūkija neišrinko, nes, pagal įstatymą, prie balsadėžių turėjo ateiti bent 40 nuošimčių į balsuotojų sąrašus įrašytų piliečių, o pasirodė tik 25 nuošimčiai. Todėl “rungtynės” turės būti tęsiamos po dviejų savaičių tarp daugiausiai balsų surinkusių dviejų pirmųjų.
Tada jau daugiau balsų gavęs kandidatas bus išrinktas, nepaisant, kiek piliečių balsuotų. Bet ar tai nenormalu? Juk tokių atvejų buvo ir anksčiau. Tad kur čia rašinio antraštėje minimas pasimetimas? O vis dėlto jis yra. Ir ne viena kryptimi.
Pirmiausia - tie 25 nuošimčiai rinkėjų. Tiek mažai jų niekada nebuvo? Kur tokio reiškinio priežastis? Gal reikėtų sakyti priežastys, nes iš tikrųjų jų - ne viena. Ryškiausioji iš jų būtų nesusivokimas pilietinės visuomenės kūrėjų. Juk pagal juos dalyvavimas rinkimuose yra pati pagrindinė valstybės piliečio pareiga. Kiek daug apie ją jau rašyta, kalbėta, aiškinta. Ir tam tikslui įsteigtų specialių pilietinių institutų, sąjungų, santalkų, net ir pačių aukščiausių valdžios pakopų, prašant bei raginant piliečius šią pareigą atlikti. O dzūkai į tai tik numojo ranka. Reiškia, kad šioje srityje buvo šaudoma pro šalį. Pilietinės visuomenės, bent tokios, kokią jau keliolika metų bando kurti jos puoselėtojai, Lietuvoje nėra. Ir neatrodo, kad greitai būtų. Ar tai neskatina jų jau rimtai susimąstyti?
Kita priežastis – balsavimo beprasmiškumas, atsiradęs dėl piliečių didelio nusivylimo Seimu. Ir ne tik šiuo, bet ir iki šiol buvusiais ankstesniais, ir apskritai visomis ir buvusiomis, ir dabar esančiomis valdžiomis. Tai įtikina gausūs skaitytojų atsiliepimai į tinklapiuose skelbiamus pranešimus apie rinkimų eigą bei duomenis. Beveik visi jie neigiami, kai kurie iš jų – pikti, kandūs, tulžingi. Ir dar viena - neturiu už ką balsuoti, į klausimą rėžtas atsakymas ne vieno prie balsadėžės neėjusio piliečio. Nepaisant, ką mes čia išrinksim, valstybėje niekas nepasikeis. Tai matome jau daugelį metų. Ir dabar, va, tarp kandidatų tie patys, kurie Seime jau buvo ir nieko gero nepadarė, teisino savo abuojumą pastarieji.
Tai viena politinio pasimetimo Dzūkijoje medalio pusė. Vaizdas - neatėjusių balsuoti pieštas. Tačiau, deja, dar liūdnesnį piešia tie 25 nuošimčiai balsavusiųjų. Pasirinkimas jiems buvo neblogas: dešimt kandidatų iš tiek pat partijų. Vietinių alytiškių ir atėjūnų iš kitur. Tarp jų, bent mano požiūriu, du net ypatingą dėmesį patraukiantys politikai. Vienas - buvęs žymus dėl Lietuvos laisvės kovotojas, dėl to daug kentėjęs, net šiurpiu kalėjimu sumokėjęs, Antanas Terleckas. Kitas - atėjūnas, buvusio okupanto tautos atstovas, jau buvęs seimūnas, įvairiais sukčiavimais įtariamas, nuo Lietuvos teisėsaugos daugiau kaip metus Maskvoje slapstęsis, o grįžęs namų areštan patupdytas, nežinia iš kur milijonus susikrovęs, profesionalas metalo suvirintojas, net rusiškai savo pavardę rašantis Viktor Uspaskich. Kokia jų abiejų sėkmė prie balsadėžių Dzūkijoje gali būti? Patriotiškiausiame Lietuvos kampe, sakyčiau, nes čia po karo vyko pats kiečiausias ginkluotas pasipriešinimas okupantui. Ar lietuvis patriotas Antanas Terleckas iš balsadėžių neturėtų “iššokti” kaip už visus daugiausia balsų gavęs pirmasis, o Viktor Uspaskich iš jų “išlipti” paskutinis? Ar ne taip reikalautų paprasta gyvenimo logika? Kas ir kodėl Dzūkijoje už Viktor Uspaskich norėtų balsuoti? Kam ir kodėl nepriklausomos Lietuvos Seime ruso atėjūno prireiktų 2 psl. >
Naujienos


















tik 2010-06-28 13:33
et...
alex 2010-02-21 21:38
Kaip tu nepasimeasi, kai tavo balso prašo tiek kandidatų
Ignotas 2007-10-15 10:25
Beje, kad K.Čilinskas - "buvęs Joniškio LKP pirmasis sekretorius" pirmąkart...
Nurchaci 2007-10-15 10:04
Pritarčiau Nainio susirūpinimui, tik štai jo "rekomendacijos" paskutinėje...