Pasak "Lietuvos žinių", Sergejus Artiomenka, prisistatęs kaip regioninės plėtros posovietinėje erdvėje ekspertas, pasiryžo duoti atsaką prof. V. Landsbergio paskelbtoms publikacijoms žurnale „Veidas“ ir tinklalapyje „Balsas.lt“.
Rusijos ekspertą labiausiai piktina tai, kad prof. V. Landsbergis negaili kritikos Rusijai. „Iš principo tai nestebina, galų gale Europos parlamentaro darbas toks ir yra – kalti prie gėdos stulpo tuos, kuriuos laikai savo priešais, – rašo jis Rusijos informacinės agentūros REGNUM straipsnyje. – Tuo labiau turint tokią palankią auditoriją tarp tų, kurie mano, kad Rusija visada ir dėl visko kalta. Diskutuoti ar aptarinėti šiuos „kaltinimus“ beprasmiška.
Ir V. Landsbergis, ir jo gerbėjai visada ir visur matys grėsmingą „Gazprom“ ir Kremliaus šešėlį. Taip jau juos išauklėjo. Išauklėjo Sovietų Sąjungoje kovos su tarptautiniu imperializmu dvasia“. S. Artiomenka dar priduria, kad "kovos su Rusija įkarštyje dešinieji taip įsijaučia, kad ima abejoti visa dabartine pasaulio tvarka“.
Baltijos šalys – kritikos objektas
Toks „nuoširdus“ S. Artiomenkos pasipiktinimas neatsitiktinis. Nuo balandžio Rusijos televizijos kanalai kone kasdien randa progą pakritikuoti Estiją dėl to, kad ji „negerbia“ Rusijos karių ir siekia išmokyti norinčius ten gyventi jaunus rusus kalbėti estiškai, o Latviją už tai, kad ši „aukština“ nacius.
Praėjusią savaitę iš aukštos tribūnos apie tai piktu tonu kalbėjo ir pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, užsipuolęs visas Baltijos valstybes, o paskui ėmęs vardyti, kuo kuri iš jų neįtiko Rusijai.
Tačiau jis taip ir nerado dėl ko papriekaištauti Lietuvai. Užtat dabar Rusijos ekspertai, matyt, atidžiai sekantys Lietuvos spaudą, pagaliau rado dėl ko galima prikibti prie Lietuvos ir iš karto pateikė klausimą, ar Lietuva pasirengusi atsisakyti Vilniaus ir Klaipėdos.
Labiausiai Rusijos ekspertas pasipiktino, kad V. Landsbergis Jaltos ir Potsdamo konferencijas dėl pokarinio pasaulio perdalijimo pavadino „gėdingomis“, todėl jis ir nutarė priminti, kad tose konferencijose buvo ne tik sutarta dėl teritorinio Europos padalijimo, bet ir nuspręsta įkurti Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO).
„Jei sektume V. Landsbergio logika, tai viską, kuo paremta pokarinė Europos ir pasaulio tvarka, reikėtų peržiūrėti. Juk V. Landsbergis nepasidrovėjo nurodyti, kad Baltijos šalys savarankiškai ir vienašališkai peržiūrėjo dalį tų sprendimų 1990-1991 metais“, – rašo S. Artiomenka, pasišaipydamas, kad tokie profesoriaus teiginiai atveria plačias perspektyvas Lietuvos diplomatijai.
„Apibūdinus Jaltos ir Potsdamo susitarimus kaip gėdingus ir būtinus peržiūrėti, Lietuvai laikas pradėti aktyviai siekti, kad į Lietuvos sudėtį būtų grąžinta Mažoji Lietuva, t. y. dalis Kaliningrado srities. Be to, vadovaujantis V. Landsbergio teiginiu, Lietuva turi teisę pareikšti finansines pretenzijas Didžiajai Britanijai ir JAV, nes jos buvo tų „gėdingų“ susitarimų, vadinasi, ir Lietuvos okupacijos, dalyvės. Juk tose konferencijose SSRS antihitlerinės koalicijos sąjungininkai nė žodeliu neužsiminė apie būtinybę suteikti nepriklausomybę Pabaltijo respublikoms“. 2 psl. >
Naujienos


















vvvvvvvvv 2011-04-30 03:18
o jezus, kiek pykcio, neapsitriedei?:DD visi kacapai butinai nukraujuos nuo tavo zodzio ir...
is pradziu 2009-08-29 02:32
kurvos okupuoja o tada dali to 'dovanoja' ir dar vaizduoja geradarius nes mat jie gi mus galejo...
Braunikas 2007-10-18 14:01
Tikrai idomu ir kitos puses nuomone isgirst. Ir kodel paskutiniu metu man susidaro ispudis, kad...
to Tiesa 2007-10-18 07:40
ir dar aukso dave, na tikri mankurtai.