Naujienos
I. Bergmanas - šių metų Scanoramos akcentas. (Foto: News Bridgepix)
Lapkričio mėn. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyks penktasis Šiaurės šalių kino forumas Scanorama. Kino mėgėjai išvys beveik 80 kino filmų iš Skandinavijos ir visos Europos, jų laukia įdomios pažintys su kino klasikų ir naujų kino kūrėjų darbais, naktinis kino seansas su didele doze juoko, aktualūs dokumentikos darbai. Profesionalūs kino kūrėjai savo patirtimi dalinsis koprodukcijos forume “Jaunoji kino karta”.
Šiais metais pasaulis atsisveikino su Ingmar‘u Bergman‘u, bet neprarado jo. Šis kino genijus savo filmais nutiesė savotišką tiltą tarp praeities ir dabarties ir išeidamas suteikė progą iš naujo ir vėl jį atrasti. Todėl neatsitiktinai Scanoramos programa šiais metais taip pat provokuoja tradicijų ir naujovių dialogą, rodydama nesenstančią „Rudens Sonatą“ (1978) ir dokumentinius tekstus apie patį Bergmaną („Bergmano sala“, rež. Marija Nyrerod ir „Bergmano balsas“, rež. Gunnaras Bergdahl).
Visos šių metų Scanoramos programos nuskambės Bergmano kontekste, jungiant praeitį ir dabartį, tradicijas ir naujoves. Šiuo požiūriu itin svarbios tradicinės Scanoramos rubrikos: „Scanoramos naujienos“ ir „Scanoramos klasika“, ir specialioji programa „Nauji keliai – drąsūs sprendimai“, kurioje pristatomi originalūs naujos kino kalbos ieškantys režisieriai iš Norvegijos, Danijos, Islandijos (rež. Christofo Nielseno „Išlaisvinti Džimį“, rež. Anderso Morgenthalerio „Princesė“, rež. Gunnar‘o Karlssono „Anna ir nuotaikos“ ir rež. Gudmunduro Arnaro Gudmundsson‘o „Siauraprotis“).
Tradicijų ir naujovių motyvą kitoje plotmėje pratęs specialioji programa „Edvardas Munkas ir kinas“, kuri pristatys dar vieną iškilią asmenybę – norvegų genijų Edvardą Munką. Šioje programoje žiūrovai pamatys garsųjį Oskaro laureato režisieriaus Peterio Vatkinso filmą „Edvardas Munkas“ (1974 m.), kurį pats Ingmaras Bergmanas pavadino genialiu kūriniu. Žiūrovai turės galimybę išvysti ir dokumentinę Munko biografijos rekonstrukciją „Gyvenimo šokis“ (rež., Sølvi A. Lindseth, 1998) paremtą svarbiais dailininko gyvenimo įvykiais ir Anjos Breien filmą „Veidai“, kurio vertybė - gražiausi Munko portretai. Rež. Skulės Erikseno filme „Post mortem“ atsiskleis ne visiems žinomas Edvardo Munko – aistringo fotografo - veidas. Kino programą „Munkas ir kinas“ palydės jauno tragiškai žuvusio lietuvių dailininko Martyno Meškausko, kurio kūrybą stipriai inspiravo Munkas, paroda. Ją bus galima pamatyti Vilniaus Dailės akademijos galerijoje „Akademija“. Bergmanas ir Munkas – šių metų Scanoramos ašys, aplink kurias sukasi visa Scanoramos programa.
Šiais metais ypač stipri ir įdomi jau tradicine tapusi specialioji pilnametražių dokumentinių filmų programa „Neišgalvotas gyvenimas“ suteiks Lietuvos žiūrovui galimybę pamatyti ryškiausius ir garsiausiai nuskambėjusius pasaulyje skandinavų dokumentinius filmus. Tarp jų suomių režisierės Pirjo Honkasalo „Trys melancholijos kambariai“ ir danų režisieriaus Asger Leth „Saulės miesto vaiduokliai“ ir Scanoramos senbuvių Anastasijos Lapsui, ir Markku Lehmuskallio „Samiai“, ir švedų režisierių Åsos Blanck ir Johano Palmgreno „Mokytojai“ bei norvego Jono Sullivano „Porno žvaigždė?“. Šie filmai stebina, šokiruoja, jaudina, siūlo naujai pažvelgti į tai, kas vyksta, atveria žinomų reiškinių dar nežinomus aspektus, o įdomumo ir įtampa nenusileidžia vaidybiniams filmams 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.