Valstybės sienos kirtimo Kuršių mariose klausimą nesėkmingai mėginama spręsti dešimtmetį, bet, tarsi problema neegzistuotų, Rusijos Kaliningrado sritis nuolat kuria avantiūristinius turizmo projektus ir gundo klaipėdiečius, kad šie padėtų jiems siekti Europos Sąjungos paramos milijonų, rašo "Lietuvos žinios".
Pagal Europos Sąjungos pasienio regionų rėmimo programą Kaliningrado srities pasienio turizmo infrastruktūrai 2004-2006 metais buvo skirti 8 mln. eurų (27,5 mln. litų). Naujoje programoje, apimančioje laikotarpį iki 2013 metų, Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado bendradarbiavimo projektams numatoma daugiau kaip 76 mln. eurų (per 263 mln. litų) paramos, kurios du trečdaliai galėtų būti panaudoti kultūrinio turizmo reikmėms.
Rusus gundo ES lėšos
Kaliningrado atstovai, Klaipėdoje pristatę prioritetais turinčias tapti šios srities vyriausybės idėjas "Europos vandens kelias E70" ir "Labiau vartai", Klaipėdos savivaldybę gundė tapti investuotoja ir viena šių projektų autore.
Klaipėdos miesto tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis po susitikimo su rusais teigė, kad Klaipėdos ir Kaliningrado turizmo perspektyvą nulems spalio 22-23 dienomis numatomas Rusijos Federacijos transporto ministro Igorio Levitino ir Lietuvos užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno susitikimas.
"Jei bus pasirašyta jau prieš aštuonerius metus pradėta derinti sutartis dėl laivybos Kuršių mariose, Klaipėda dalyvaus visuose Kaliningrado projektuose. Jeigu ne - nėra prasmės. Mes parengėme du vandens turizmo infrastruktūros projektus, skyrėme lėšų, įdėjome daug energijos, sugaišome laiko. Kai tik sukuriam produktą ir nuvežam jį į Kaliningradą - ten viskas ir baigiasi", - karčią bendradarbiavimo patirtį apibendrino V.Plečkaitis.
Kaliningrado delegacija taip pat pripažino, kad pagrindinė kliūtis plėtoti regioninį turizmą - pasienio punktų trūkumas ir vizų režimas. Norint plėtoti vandens turizmą su Lenkija ir Lietuva, būtini vandens sienos kirtimo postai Mamonovo ir Rybačio gyvenvietėse. Investicijų jiems įrengti Rusijos vyriausybė iki šiol nėra numačiusi. Tačiau Kaliningrado atstovui Viktorui Romanovskiui atrodo, jog tai netrukdo rengti pavienius projektus ir gauti jiems ES finansavimą.
Kopijuos kaimynus
Tarptautinis vandens kelias Roterdamas (Olandija)-Berlynas (Vokietija)-Elblongas (Lenkija)-Kaliningradas-Klaipėda, rusų manymu, yra labai perspektyvus. Kaliningrado sritis esą galėtų sudominti užsienio turistus natūralia gamta ir istorinio paveldo liekanomis - Teutonų ordino pilių, gynybinių įrengimų ir vokiškų dvarų griuvėsiais bei keliais atstatytais objektais. Vienas jų - Poleske lenkų restauruota 1258 metais statyta buvusi Labguvos (Deimenos) pilis.
Lenkų pastangos įsitvirtinti Poleske Kaliningrado regioninį ekologinį fondą "Žaliasis pasaulis" paskatino kurti modernaus turistinio uostamiesčio statybos projektą "Labiau vartai". Sekdami neseniai sukurtų Vokietijos ir Lenkijos jūrinių centrų pavyzdžiais ir stebėdami Klaipėdos patirtį rekonstruojant Pilies jachtų uostą, rusai Poleskui norėtų grąžinti germaniško stiliaus architektūrą 2 psl. >
Naujienos


















Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.