News Bridgepix
Kaip sekasi Lietuvos Seimui ginti laisvos visuomenės principus ir piliečių teises? Ar pavyks mūsų parlamentui taip išspręsti Lietuvos pilietybės klausimą, kad lietuvių tauta išliktų gausi ir gyvybinga, o lietuviai pasaulyje būtų visaverčiai piliečiai. Tokius klausimus LTV2 laidoje “Sankirtos” svarstė laidos vedėjas Darius Kuolys ir Vilniaus universiteto profesorius, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Valentinas Mikelėnas.
Peržengęs ribą teismas tampa įstatymų leidėju
D. Kuolys: Šiuo metu tūkstančiai lietuvių piktinasi Apeliacinio teismo sprendimu išsiųsti Lietuvos pilietės Ingos Rinau dvejų metukų dukrelę Luisą į Vokietiją. Tuo piktinasi ir dalis Seimo narių. Tačiau ar viską padarė mūsų parlamentas, kad Lietuvos piliečių teisės būtų geriau apsaugotos. Jei Seimas būtų tinkamai sutvarkęs Pilietybės įstatymą, jei būtų ratifikavęs Europos pilietybės konvenciją, Luisa Rinau šiandien būtų buvusi ir Lietuvos pilietė. Deja, prieš metus Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad mes, lietuviai, galime išsaugoti prigimtą pilietybę, tapę kitos valstybės piliečiais, tik ypatingai retais atvejais, o Seimas per tą laiką nepadarė nieko, kad Lietuvos piliečių teisės į gimimu įgytą pilietybę būtų apgintos. Beje, filosofas Kęstutis Girnius pastebėjo, kad KT aiškindamas Konstituciją ignoravo žodynų duotas lietuviškų žodžių reikšmes ir taip viršijo savo galias. Taigi kaip šiandien turėtume tautos ateičiai svarbią pilietybės problemą spręsti?
V. Mikelėnas: Dauguma ginčų kyla dėl žodžių. Tai interpretavimo dalykai. Kai žodžių reikšme abejojama, lingvistinis aiškinimo metodas reikalauja pasitelkti žodynus. Reikalui esant teismas gali skirti filologinę ekspertizę. Kita vertus, Lietuvoje susiduriame su teismo aktyvumo problema. Mano įsitikinimu, teismas neturi būti pasyvus, jis turi užpildyti teisės spragas, kitaip mes atsiliksime nuo sparčiai kintančio gyvenimo. Tačiau didesnė blogybė, kai teismas pernelyg aktyvus, kai jis nebejaučia ribos, kurios peržengti negali. Mat peržengęs tą ribą jis tampa įstatymų leidėju. Labai gaila, kad šios problemos mes viešai nesvarstome.
D. Kuolys: Po KT nutarimo dėl pilietybės, Seime pradėta rengti nauja Pilietybės įstatymo redakcija, kuria siekiama sugrąžinti lietuviams teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę. Konstitucinės teisės ekspertas profesorius Egidijus Šileikis viešai pasiūlė papildyti Konstitucijos 32 straipsnį nuostata, kad nė vienas pilietis negali prarasti Lietuvos pilietybės, įgytos gimus, prieš savo valią. Tačiau šiuos pasiūlymus, net nesvarstytus Seime, KT pirmininkas išvadino “teisine abrakadabra” ir nurodė parlamentui rengti referendumą dėl pilietybės. Seimo dauguma be diskusijų tokiam nurodymui pakluso. Kaip Jūs vertinate tokius Seimo ir KT pirmininko santykius?
V. Mikelėnas: Teismo aktyvumas negali būti beribis. Kiekviena valdžia turi dirbti savo darbą: teismas turi spręsti teisinius konfliktus, įstatymų leidėjas – leisti įstatymus. Seimo prerogatyva apsispręsti, kaip politinį pilietybės klausimą spręsti. Akivaizdu, kad referendumas, esant tokiam politiniam visuomenės aktyvumui, neįvyks. Jis iš anksto pasmerktas žlugti. Jį inicijuojančios politinės jėgos tai žino ir, matyt, siekia sužlugdyti svarbios problemos sprendimą 2 psl. >
Naujienos


















Kas tie tikrieji lietuviai 2007-11-01 22:19
TIKIRIEJI LIETUVIAI, RUSIJOS PENKTOJI KOLONA LIETUVOJEPries desimtmeti paviešintame Rusijos...
to deja 2007-10-30 00:05
O ar profesoriui Mikelenui draudziama tureti savo asmenine nuomone? Jis tikrai nepasake, kad...
Deja 2007-10-21 19:55
Deja, labai apmaudu, kad toks svarbus valstybei klausimas yra paverciamas politinio susidorojimo...
to Kalbekime paprastai 2007-10-19 19:19:56 2007-10-21 18:47
Turputi nesupratau tavo paprastumo. Neisizeisk, bet truputi nuvaziavai i lankas. Netgi ne...