Naujienos
Spalio pradžioje Vilniuje įvyko tarptautinė energetikos saugumo konferencija. Įdomi ir šiek tiek keista, nes kartu su valstybių vadovais – prezidentais, premjerais, ministrais - buvo pakviesti ir keli didžiųjų energetikos bendrovių vadovai. Taigi – verslininkai, o paprastai verslas su politika nesimaišo.
Čia turbūt suveikė Rusijos atvejis, kur dujų, naftos ir elektros verslovės, pagal vieną šmaikštų žurnalistą, yra “demokratiškai suvalstybintos”. Gal ir dėl to konferencija neatliko tai, ką ji turėjo atlikti, ir po jos pasigirdo vienas kitam prieštaringų vertinimų gausa. Konferenciją organizavusi Užsienio reikalų ministerija, Seimo užsienio reikalų komitetas, žymus politologas Raimunda Lopata konferenciją gyrė, tačiau taip pat Lietuvoje plačiai žinomas politologas Česlovas Laurinavičius ir keli kiti jo kolegos konferenciją laikė nesėkminga, nes jai nepasisekė pasiekti užsibrėžtų tikslų. Ir turbūt jų vertinimas būtų arčiau tiesos, ypač Lietuvos atžvilgiu, nes kaip tik šeimininkei tų “užsibrėžtų tikslų” pasiekti ir nepasisekė. Nesėkmę Lietuvai iš anksto pranašavo ir kai kurių kviestųjų požiūris ir nenoras konferencijoje dalyvauti. Rusijai atstovavo tik Vilniuje gyvenantis nuolatinis jos ambasadorius, Prancūzijos prezidentas tuo laiku svečiavosi Maskvoje, nebuvo nė aukštesnio Vokietijos vyriausybės atstovo.
Konferencijos eigoje Lietuvos vyriausybė tikėjosi pasirašyti dvi jai labai svarbias sutartis, ir tai turėjo būti konferencijos viršūnė. Pasisekė pasirašyti tik vieną: Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Gruzijos ministerijų bei įmonių susitarimą naftotiekį Odesa – Brodai pratęsti iki Polocko ir Gdansko, per kurį nafta, siurbiama iš Azerbaidžano – Kazachstano šaltinių, būtų tiekiama ir Lietuvai. Aiškus Rusijos apėjimas, vienas iš pagrindinių Lietuvos siekių. Tačiau laimėjimą tuojau pat aptemdė konferencijoje dalyvavęs Kazachstano energetikos ministras Sauatas Minbajevas, primindamas, kad jo šalies naftos tiekimas į užsienį priklausys nuo Rusijos, su kuria, matomai, kraštas jau supančiotas kažkokiais susitarimais. O Azerbaidžano naftos ištekliai riboti ir jų neužteks aprūpinti Lenkijos ir kartu Lietuvos rinkų. Tad ko vertas bus šis naujas naftotiekis , jeigu jo pripildymas priklausys vėl nuo Rusijos malonės? Taip pat, kaip dabar jau daugiau kaip metai “lopomas” ir vis nepabaigiamas “lopyti” “Mažeikų naftai” žaliavą tiekęs Rusijos vamzdynas “Družba”. Todėl, primindamas to “lopomo” vamzdyno atvejį, penkių valstybių pasirašytą susitarimą jau kritikavo ir “Financial Times”, teigdamas, kad, baigus statyti naująjį, Rusija, lošdama tais pačiais koziriais, pasiūlys Lietuvai naudotis senuoju, jos tiekiamą naftą perkant net žymiai pigiau. Ką tokiu atveju Lietuva darys?
Tačiau tai šalutiniai, ne pagrindiniai klausimai. Tikėtina, kad sutartį ruošę Lietuvos atstovai - derybininkai žinojo ir apie naftos gavimo galimybes Kazachstane, ir ministro Minbajevo minimą padėtį, o dar geriau - apie Rusijos žaidimus, ir kad šių penkių valstybių susitarimas, jeigu įvykdytas, naftos kozirius, bent jau didžiuosius, Maskvai iš rankų išmuštų. Lietuva priklausomybės nuo Rusijos, bent jau geros jos dalies, šioje srityje būtų atsikračiusi. O jeigu iš tikrųjų Rusija pakiš koją Kazachstane, Kaspijos aplinkoje naftai gauti yra dar ir kitų galimybių. Tačiau šioje vietoje ir šiuo laiku iškyla rimtesnis klausimas: kodėl toks susitarimas pasirašomas tik dabar, aštuonioliktaisiais Lietuvos laisvės metais? Kodėl taip susitarti nebuvo galima tuojau pat nepriklausomybę atgavus, arba prieš penkiolika, ar bent prieš dešimt metų, kai kiekvienas lietuvis, net ir be jokio politinio išprusimo, žinojo, kad naftą, dujas, net ir elektrą, be kurių Lietuva negalės apsieiti, Rusija naudos savo politiniams siekiams, kurie, taip pat visiems žinoma, yra susigrąžinti Lietuvą po savo sparneliu. Kur per visą tą laiką buvo ir ką veikė mūsų išgirtoji užsienio politika, kuria taip labai didžiuojasi ir laimėjimais garsinasi prezidentas Valdas Adamkus? Ar ne čia turėjo būti jos pagrindinis darbo laukas? Ir jeigu jame Lietuvos užsienio politikos kūrėjai bei vykdytojai būtų plušę nuo nepriklausomybės pradžios, ar dabar planuojamų vamzdynų nebūtume turėję ir nuo Rusijos priklausomybės nebūtume atsiriboję? Gal net prieš gerą dešimtmetį? Kodėl šiuo keliu nebuvo einama 2 psl. >
Valdas 2007-10-23 03:20
Kaip suprantu mums elektros tiltas reikalingas tam, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę,...
tikras lietuvis 2007-10-22 22:04
Betgi ta jo kritika yra tai,ką mes visi matome. Va,jei tai būtų buvę kiek metų anksčiau ?
gerai 2007-10-22 16:40
kad Nainys Amerikos pilietis, ir visi zino, ka jis veike anskciau, o tuoj visokie 'filai'...
PirmaKarta 2007-10-21 23:32
Kritikavo Amerikos lietuviai K.Bobelis, R.Sedlickas, tik juos mūsų politikai apskelbė...